Melisa Matuzonytė gimė 2003 metų spalio 14 dieną, ji – jaunos šeimos pirmagimė.
Melisos mama – 23 metų Vasarė – studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete verslo vadybą. Melisos tėtis – 27 metų Nerijus – dirba vadybininku.
Apie dvyliktąjį mėnesį – mama Vasarė
Einantis žmogus
Metukų Melisa sveria 10,300 kg, o jos ūgis – 79 cm. Nė nepastebėjome, kaip mažas kūdikėlis, kuris prieš metus spardėsi mano pilve, užaugo į gražuolę mergytę – vis daugiau vadovaujantį šeimos narį, kuriam nuolankiai tarnaujame.
Melisa, sulaukusi vienuolikos mėnesių, pradėjo pati žengti pirmuosius žingsnius. Iš pradžių džiaugėmės trimis, keturiais žingsniukais, o galiausiai, 11 mėnesių ir 3 savaičių, ji pati per visą butą nutipeno pasitikti grįžtančio iš darbų tėčio. Šiek tiek nerimauju, nes Melisa nenoriai vaikšto. Atrodo, vieną dieną ji jau visur stengiasi eiti, o kitą dieną vėl – tupiasi ir ropoja keturiomis. Gali būti, kad ji bijo eiti savarankiškai, nes ne kartą griuvo ir iki kraujų prasikirto lūpą. Porą kartų, įtariu, vos neišsimušė dantukų, nes kraujavo iš dantenų. Tie momentai man patys baisiausi. Vaikas rėkia, verkia, puolame į vonią, plaunu kraują ir meldžiuosi, kad tik rasčiau visus gražiuosius dantukus burnytėje.
Prisiklausau įvairių nuomonių apie vaikų vaikščiojimą. Vieni sako, kad būtina auti batukus net namuose, kiti pataria leisti laisvai judėti pėdai nevaržant jos apavu. Norėčiau apie tai paklausti gydytojų.
Kiekvieną dieną einame į lauką. Renkame rudeninius lapus, akmenukus, augalėlius. Melisa visai mūsų neklauso ir viską bando ragauti. Kiekvienas lapelis jai primena skanėstą.
Vis tvarkosi ir tvarkosi
Namuose mažoji dar vis daro tvarką. Labiausiai mėgsta žaidimą „Meskim viską į plyšius“. Unitaze atsiduria dantų šepetukai, lako buteliukai ar kremas veidui. Vos atsistojusi ant lovos traukia čiulptuką iš burnos ir sviedžia į kiaurymę, jei sulaikau dukros ranką ir neleidžiu, už lovos krenta televizoriaus pultas, kojinaitės, telefonas. Tėtis, išeidamas į darbą, batuose randa skalbinių segtukų ar kukurūzų.
Kai visai nebesusitvarkau su mažąja šeimininke – įjungiu muziką. Tada abi tūpčiojame (tai Melisėlės šokio judesys) ir dainuojame. Ne be reikalo mėgstamiausia dukrytės televizijos laida – „Gero ūpo“. Ją būtinai turime žiūrėti labai garsiai, tada tvarkytoja pamiršta dar nesutvarkytus reikaliukus, neuždarytas duris ir šoka, tūpčioja, ploja, krykščia atsipalaidavusi, dažniausia apsikabinusi televizorių, kaip šokių partnerį.
Pokalbių šou
Kasdien vis geriau suprantame, ko mažoji reikalauja. Valdingai tiesia putnią rankutę ir rodo, kur eiti, ką duoti. Kalba mažai. „Ge“ – gerti, „tiatiatia“ – tėtis, ate, „de“ – duok, „adia“ – alio, „ba“ – baba (nėra).
Pats nemaloniausias jos leidžiamas garsas – „achu“. Taip dusliai ištisai krenkščioja, kai yra kuo nors nepatenkinta. Įsivaizduokite, kaip išveda iš proto tas gyvas priekaištas „achū, achu, achu“. Mokosi rodyti, kur gėlytės, šviestuvas, čiulptukas.
Maistas, bet nebe vaistas
Melisa, įkopusi į dvyliktąjį mėnesį, prarado apetitą. Iki to laiko mielai valgydavusi tiek grūdus, tiek daržoves, dabar pradėjo suktis nuo šaukšto, purtyti galvą vos išvydusi mane su dubenėliu. Šiaip ne taip įsiūlau pora šaukštukų, o po to mažoji viską, ką jai sumaitinu, kaupia burnoje ir galų gale išstumia liežuviu lauk. Nebežinau, ką daryti. Sakoma, kad nuo metų vaikas sėdasi prie bendro stalo, bet mes maitinamės tikrai nereguliariai, dažnai kepame maistą, o tai visiškai netinka vaikui.
Nevalgiadieniais neįsiūlau nei jogurto, nei varškės, nei krekerių, nei obuolio.
Naujos pramogos
Kiekvieną dieną mažoji sugalvoja naujų pramogų. Paskutiniu metu labai pamėgo užuolaidas. Lekia prie didžiulio lango ir atsistojusi tampo, draiko užuolaidas. Griūna įsipainiojusi. Aišku, žino, kad aš neleidžiu, ir vis atsisukusi stebi, ar nematau. Leidau jai linksmintis nedrausdama iki tol, kol nepamačiau skylės savo naujose užuolaidose. Pasirodo Melisėlė pasivaišino besilinksmindama užuolaidų sūkuryje.
Dar vienas naujas užsiėmimas – rankioti ir dėlioti magnetinius paveikslėlius ant šaldytuvo. Šaldytuvas po šio žaidimo primena lipnių rankučių debesį. Kiekvieną savaitę nuperkame naują magnetuką ir pildome kolekciją.
Melisėlė tikra panelė, radusi kepurę, lankelį, kaspiną, dėžutę dedasi ant galvos ir sustingsta minutei, kad pagirtume, kokia ji graži mergaitė. Tada būna labai patenkinta, linguoja galvą ir gėrisi pati savimi.
Pirmasis dukrytės gimtadienis buvo tikrai įspūdingas. Pakvietėme draugų šeimas su mažyliais, giminaičius. Iš viso dalyvavo 8 vaikai nuo 2,5 mėnesio iki 14 metų ir 14 suaugusiųjų. Kokių dovanų tik negavo mažoji jubiliatė: knygelių, žaidimų, grojančių ritinių, lėlę, puikią drabužių eilutę, šlepetes, minkštų žaislų.
Prieš šventę išstumdžiau baldus ir padariau vaikams erdvią žaidimų aikštelę. Visi šėliojo kamuoliukų namelyje, važinėjo stumdoma mašinyte, skaitė knygutes. Norėjome nufotografuoti visus vaikučius su linksmoms gimtadienio kepuraitėmis, bet pasigirdo graudūs verksmai. Tik vienintelė Melisa neišsigando, kai jai uždėjome kepurėlę, o kraipė galvą rodydama, kokia ji graži. Tiesa, neverkė ir mažiausias gimtadienio dalyvis Nojus, tikriausiai dėl to, kad šiltai glaudėsi prie mamos.
Pasidžiaugę fejerverku, valgėme tortą. Kadangi metukų sulaukusiems vaikams galima leisti valgyti nuo bendro stalo – torto ragavo ir Melisa.
Namų šeimininkė Melisa anksčiausiai ir nuvargo. Jau 22 valandą pradėjo demonstratyviai žiovauti ir prašyti svečius lauk. Į antrus metus įkopusi dukrytė užmigo kaip niekada greitai.
Ko tėvai klausia dvyliktąjį mėnesį
Atsako vaikų gastroenterologė Jovilė Vingraitė
Kuo putpelės kiaušiniai geresni už vištos? Kiek putpelės kiaušinių galima suvalgyti per vieną kartą ir per savaitę 1 metų vaikui?
Putpelės kiaušinių mitybinė vertė yra šiek tiek didesnė už vištų kiaušinius. Juose yra daugiau ir mikroelementų. Jų, kaip ir vištos kiaušinių, duokite tik kietai išvirtų. 1 metų vaikas po putpelės kiaušinį gali suvalgyti kasdien kartu su daržovių ar miltų koše.
Sūnui 1 metai, labai prastai valgo, svoris -10 kg, ūgis – 77 cm. Ką daryti?
Vaiko augimo tempas priklauso nuo paveldėjimo – nežinoma, kaip augo tėvai, seneliai. Normaliai augantis vaikas būdamas 11 mėnesių paprastai patrigubina savo gimimo svorį, o per metus priauga apie 25 cm ūgio. Dalis normaliai augančių vaikų, sulaukę vienerių metų, gali būti pasiekę patrigubintą gimimo svorį plius iki 1,5-2,5 kg.
Dukrai 1 metai, pastaruoju metu pradėjo dažnai prašyti gerti. Net naktį atsibudusi prašo arbatos. Ar tai gali būti kokios nors ligos požymis?
Norėjimo daug ir dažnai gerti priežasčių yra kelios: įprotis gerti pasaldintus skysčius, aštrus-sūrus maistas, cukraligė. Jums derėtų pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, atlikti tyrimą – nustatyti, kiek kraujyje yra cukraus, kai dukra nevalgiusi. Nakčiai neduokite jokių saldžių skysčių, nes tai labai gadina dantukus.
Nuo kokio amžiaus galima duoti sunkiai virškinamų produktų – grybų, žirnių? Nuo kada – majonezo, ketčupo, lydytų sūrelių?
Visų Jūsų išvardytų maisto produktų, išskyrus žirnius, negalima duoti vaikams iki 1 metų. Trintų žalių žirnelių galima įdėti į daržovių košes pirmųjų metų pabaigoje ir tik tuomet, jei nuo jų nepučia vidurių.
Žirniai pakeičia daržovių košės skonį, o tai kai kuriems kūdikiams nepatinka. Lydytų šviežių sūrelių galima po 10-15 g duoti antrais gyvenimo metais. Trintų grybų, majonezo, ketčupo, nepriklausomai nuo jų rūšies, galima retkarčiais po truputį duoti tuomet, kai vaikui sukanka 3 metai.
1,2 m. vaikas labai mėgsta kukurūzus. Močiutė sako, kad nesveika, nes užsikimš skrandis. Ar tiesa?
Bet kokio amžiaus vaikas, kad augtų sveikas, kasdien turi gauti įvairaus maisto. Vienarūšis maistas, nesvarbu, kad ir koks jis būtų, yra negerai. 1,2 metų vaikas kukurūzų košės gali gauti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Nuo kukurūzų, kai jų duodama saikingai, skrandis neužsikemša.
Sūnui 1 metai, jis geria karvės pieną. Ar jį virinti? Ar virinti buteliukus, čiulptukus?
Vienerių metų sūnui vietoje karvės pieno geriau pasiūlyti jogurto be priedų arba rūgpienio, nes jie lengviau virškinami ir juose esančios medžiagos geriau pasisavinamos. Bet kokio amžiaus vaikui naminį karvės pieną reikia virinti. Jei perkate kaitintą aukštoje temperatūroje pieną, jo virinti nereikia. Vienerių metų vaikai, jei jie buvo mokomi, puikiai sugeba gerti iš puoduko. Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija iš viso nerekomenduoja kūdikių, o juolab mažų vaikų, maitinti iš buteliuko. Atsisakius minėtų maitinimo priemonių, nebereikės jų virinti.
Mamos Vasarės klausimas
Ar reikia kūdikiui batukų?
Namuose dar nemokantį vaikščioti kūdikį galite auti vilnoniais bateliais, kurie būtų pakankamai lengvi ir platūs, kad nebūtų ribojami laisvi kojų pirštukų ir visos pėdutės judesiai.
Tikrus batukus reikėtų pirkti tik pradėjus mažyliui vaikščioti. Su lengvais batukais vaikas turėtų vaikščioti kambaryje. Geriau, kad vaikas vaikščiotų su batukais, turinčiais skliautelį. Tai padeda išvengti plokščiapėdiškumo. Vieni mažyliai, pradėję vaikščioti, drąsiau jaučiasi, kai vaikšto basi, kiti – atvirkščiai.
Batukai apsaugo pėdas nuo sužeidimų, nes besimokydamas vaikščioti vaikas žiūri į priekį, o ne ten, kur stato pėdą, ir dėl to užlipa ant netvarkingai pamestų daiktų. Tinkamai parinkta avalynė saugo mažylį nuo griuvinėjimų, galimų traumų, padeda formuotis taisyklingam pėdos skliautui.
Ką moka 12 mėnesių kūdikis
Konsultuoja vaikų neurologė Aušra Vosylienė
Metų kūdikis vis dar mėgsta ropoti – juk taip jis gali greitai įveikti norimą atstumą. Priropojęs, kur jam patinka, vaikutis nesunkiai atsistoja ir gali įsikibęs tęsti kelionę toliau, tik jau žengdamas kojomis. Kuo toliau, tuo labiau vaikas ropoja tik žaisdamas (pavyzdžiui, gaudynes). Pamažu padėtį keturiomis vis labiau keičia padėtis stačiomis.
Naujų įgūdžių sėdėjimo srityje nėra, nes ir nebegali būti – vaikutis jau seniai moka sėdėti tiesia nugara ir daryti sėdėdamas ką tik nori.
Pirmuosius metukus baigiantis kūdikis labai nori eiti pats, beje, dalis jau ir moka vaikščioti be niekieno pagalbos. Nedrąsiausi nori eiti įsikibę. Pirmieji žingsniai netvirti, kūdikis žengia išsižergęs, lengvai netenka pusiausvyros, svirduliuoja.
Dvylikos mėnesių vaikutis sąmoningai gali paduoti daiktą kitam žmogui arba įdėti jį į dėžutę. Galima mokyti daiktą paduoti ištarus žodelį „duok“. Vos pamatęs kito žmogaus atgniaužtą delną, vaikutis tiksliai įdeda į jį laikomą žaisliuką.
12 mėnesių kūdikis moka įmesti mažą daikčiuką pro siaurą plyšiuką. Tai tik mums atrodo lengvas darbas. Kad įmestų, pavyzdžiui, sagą pro butelio kakliuką, mažylis turi daug ką mokėti: tiksliai ir tvirtai paimti sagą, pataikyti į butelio kakliuką, reikiamu momentu pirščiukus atgniaužti. Rankų ir akių darbas turi būti tikslus ir koordinuotas, kūdikis turi suvokti erdvinius santykius.
Kol kas greitai judėti vaikutis moka tik ropodamas, tad surenkite gaudynes keturiomis. Bendravimas su suaugusiaisiais ar kitais vaikais kūdikiui vis svarbesnis, jam daug įdomiau ne knebinėti žaisliuką, o būti kalbinamam, žaidinamam.
Kūdikio kalba dar nelabai panaši į žmogiškąją, bet jau atsiranda pirmieji kūdikiški žodeliai: „di-di“ (važiuoti), „ti-ti“ (eiti), „au-au“ (šuniukas).
Vaikutis jau daug ką supranta. Pasakius „ateik čia“, jis prieina, prašant „duok žaisliuką“, paduoda. Nenusiminkite, jei treniruotė ne visada pavyksta, paprašytas atnešti batą, atneša plaukų šepetį arba visai nieko neatneša. Vienerių metų vaikas labai dažnai pamiršta, kas jam liepta, nes jo dėmesį vis patraukia kiti įdomūs dalykai. Gal eidamas į koridorių atnešti prašyto bato jis pamatė veidrodyje savo atvaizdą.
Kada pasitarti su gydytoju:
Jei 12 mėnesių kūdikis dar nemoka tvirtai sėdėti, dar nepastovi arba stovi ant pirštų galų.
Jei sulaukęs metų vis dar neįstengia pirštais kaip replytėmis suimti mažo daikčiuko arba siūlo.
Baigdamas pirmuosius metus vis dar nesidomi mažomis detalėmis, nenori pakrapštyti lėlės akių.
Sulaukęs metų vis dar aiškiai neskiria svetimų nuo savų.
Būdamas metukų vis dar netaria jokių skiemenų (priebalsio su balsiu).
Baigdamas pirmuosius metus vis dar nežino jokio žmogaus ar daikto pavadinimo.
Šis tas svarbaus apie dvyliktąjį mėnesį:
Dvyliktąjį mėnesį kūdikis paauga maždaug 1 cm ir pasunkėja apie 350 g. Metukų mergaitės sveria 8,2-12,6 kg (vidutiniškai 10,5 kg), berniukai – 9-13 kg (vidutiniškai 11 kg). Metukų mergaitės ūgis būna 70-81 cm (vidutiniškai 76 cm), berniuko – 72-82 cm (vidutiniškai 77 cm).
Metukų gimtadienį vaikutis pasitinka turėdamas 8 dantukus: 4 viršutinius ir 4 apatinius kandžius.
1 metų vaikas miega vidutiniškai 13-14 val. per parą: apie 11 val. naktį ir 2 val. dieną. Net ¼ vaikų iki 2 metų dar kelis kartus per savaitę naktį prabunda.
„Mamos žurnalas“
