8 mėnesių kūdikis
Konsultuoja gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė, LVJC seminarų tėvams lektorė Dalia Mickevičiūtė, Tel. 8*652 43939, www.psichoterapija-jums.lt
Mokymasis naudotis dantukais
Nors kūdikiams dantukai pradeda dygti skirtingu metu, ir kai kurie antrojo pusmečio mažyliai sulaukę gali turėti daug dantukų, o kitiems pirmasis dantukas gali išdygti tik artėjant pirmajam gimtadieniui, reikia pabrėžti, kad nuo pusės metų kūdikiai dantukus (arba, dar jų neturėdami – dantenas su besikalančiais dantukais) pradeda labai intensyviai naudoti pagal paskirtį: tai yra kramtyti ir kandžiotis. Tokiu būdu jie tyrinėja daiktus, prie kurių vis labiau savarankiškai gali priartėti (prišliaužti, priropoti) ir, paėmę į rankas, įsidėti į burną. Be to, kūdikiai neretai ima kandžioti ir mamos krūtį žindymo metu.
Vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė, www.psichoterapija-jums.lt
Nesunkiai galima pastebėti, kad kandžiodamiesi kūdikiai palengvina su dantų dygimu ir dantenų patinimu susijusį skausmą, be to, krūties ar kitų daiktų kandžiojimas suteikia ir papildomą malonumą. Jeigu prisimenate, minėjome, kad pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiai daugiausia malonumo patiria per burną (žįsdami, čiulpdami krūtį, savo pirštuką, žaisliukus), – todėl šį laikotarpį Z. Froidas ir buvo pavadinęs oraliniu, tai yra susijusiu su burna.
Kandžiojimas ir kramtymas – tai tą patį malonumą suteikiantys nauji veiksmai. Manoma, kad šie veiksmai, dažnai keliantys skausmą ir nepasitenkinimą aplinkiniams (pavyzdžiui, mamai, kai mažylis kanda jai į krūtį žindymo metu), gali būti kūdikio pykčio ir nepasitenkinimo išraiška, vis dėlto, kadangi kūdikio mąstymo gebėjimai dar labai paprasti ir riboti, nereikėtų galvoti, kad kūdikis taip elgiasi sąmoningai ir iš anksto suplanavęs. Jei tai agresija, ji yra nesąmoninga ir dažniausiai susijusi ne su tuo, kad jūs pasielgėte netinkamai ar „neteisingai“, bet su kūdikio temperamentu.
Be kandžiojimosi, šio amžiaus kūdikiai neretai drėksteli, tempia už plaukų, stumia – ir tai tikrai gali būti nemalonu tam, kuris visa tai patiria. Vis dėlto galima pastebėti, kad šiuos veiksmus dažnai lydi pasitenkinimas ir meilė, nukreipti į tą žmogų, su kuriuo kūdikiai taip elgiasi. Bet kokiu atveju toks kūdikio elgesys visai nereiškia, kad jis ant jūsų pyksta ar jūsų nemyli, – bent jau taip, kaip pyktį ar nemeilę suprantame mes, suaugusieji.
Patarimas: Jei jums nemalonu ar skauda, kai kūdikis kanda ar žnybia, – ramiai, bet ryžtingai atitraukite nuo jo krūtį ar suimkite rankytę ir pasakykite: „Ne“, „Negalima“. Gali būti, kad kūdikis ims verkti (pavyzdžiui, jei dėl drausminimo jam teko nustoti žindus), taip pat gali būti, kad jums teks tą patį drausminimą pakartoti daug kartų, kol kūdikis supras, po kokio jo veiksmo jūs taip reaguojate. Kitu metu, kai kūdikis žinda nekąsdamas ir nežnybdamas – nusišypsokite jam, pakalbinkite, paglostykite, kad mažylis suprastų, koks jo elgesys jums yra mielesnis ir labiau pageidaujamas.
Nepažįstamų žmonių baimė
Tarp septinto ir devinto gyvenimo mėnesio (kiti autoriai teigia, kad šias reakcijas galima pastebėti dar ilgesniu laikotarpiu – nuo 6 iki 12 mėnesių) paprastai labai sustiprėja kūdikio reakcija į visa tai, kas jam nepažįstama. Tam turi įtakos palaipsnis suvokimo, atminties, mąstymo procesų (priežasties ir pasekmės ryšio supratimo) integravimas. Jei anksčiau mažylį galėjo ant rankų imti visi, kas atėjo į svečius, dabar kūdikis glaudžiasi tik prie mamos, gali ramiau jaustis su kitais pažįstamais žmonėmis, tačiau stipriai reaguoja į nepažįstamo žmogaus buvimą, – lyg „nujausdamas“, kad nepažįstamo žmogaus buvimas gali atnešti kažką nemalonaus, baisaus.
Reikėtų žinoti, kad tokį raidos etapą išgyvena visi kūdikiai, ir jeigu kūdikis išsigąsta ir priešinasi, kai jį ant rankų nori paimti jam nepažįstamas dėdė ar teta, – tai nereiškia, kad jūs mažylį „netinkamai išauklėjote“ ar kad jis pernelyg jautrus. Taip pat tokia reakcija neatspindi, kad kūdikis yra nesaugus.
Atkreipkite dėmesį, kad kūdikio reakcijos formuojasi pagal tai, kaip į nepažįstamus žmones reaguojate jūs: jeigu jūs nusišypsote, apsidžiaugiate, kai ateina draugai, – tada ir kūdikis jaučiasi drąsiau, jeigu jūs sunerimstate, – kūdikis gali pradėti verkti, įsikniaubti į jus ir bijoti jus paleisti. Mažylis labai atidžiai stebi jūsų veido, akių išraiškas ir pagal tai susidaro įspūdį, ar jam reikėtų nepažįstamųjų bijoti, ar jaustis drąsiai. Gal nėra lengva patikėti, tačiau turi reikšmės ir tai, ar jūs neapsimetate drąsesni, nei iš tiesų jaučiatės: maži vaikai labai puikiai geba pajusti, ar jūsų reakcija nuoširdi, ar apsimestinė, jie „pagauna“ net ir kelias sekundės dalis tetrunkančias vadinamąsias „mikroišraiškas“, kai jūs trumpam sutrinkate, išsigąstate ar supykstate. Net jei po šių reakcijų imate šypsotis, nenustebkite, jei kūdikis sureaguos į pačias pirmąsias, nuoširdžias reakcijas ir bus linkęs pats išsigąsti, verkti, o ne šypsotis.
Patarimas: Jei kartu su kūdikiu tenka dalyvauti giminės susitikime, arba jūsų atėjo aplankyti seniai nematyta teta, kuri būtinai nori pakalbinti kūdikį ir jį palaikyti ant rankų, – būtinai perspėkite artimuosius, kad mažylis šiuo metu išgyvena tokį raidos etapą, kai stipriai reaguoja į anksčiau nematytus arba rečiau matomus žmones. Laikykite kūdikį ant rankų, ir prie svečio ar viešnios artinkitės palaipsniui. Stebėkite, kaip reaguoja kūdikis: jei sunerimsta – vėl atsitraukite, nuraminkite, tik po to vėl bandykite priartėti prie jam nepažįstamo žmogaus. Nepamirškite daug šypsotis ir pakalbinti mažylio, ne tik svečio.
Pasirūpinkite, kad lankytojai nečiuptų kūdikio ant rankų, kol jis dar tam nepasiruošęs, pasakykite, kad jūs patys prieisite pabendrauti, kai tik kūdikis to norės.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
