Fotografė Greta Skaraitienė 2001 metų sausio 8 dieną pagimdė 4 kg sveriančią dukrytę Vestą. Kas mėnesį stebėsime, kaip auga šis kūdikis
Jei Jūsų 8 mėnesių kūdikis savo prigimtimi bent kiek panašus į Vestą, o Jūs – į Vestos tėvus, galite:
pasikinkę šunis keliauti po Užpoliarę;
užsikabinę kūdikį ant nugaros kopti į Kilimandžarą;
šeimos šventę švęsti Galvės ežero dugne;
aštunto mėnesio proga 8 kartus iššokti su parašiutu vaiką prisitvirtinę nešynėje.
Sutikite, mes žavimės patrakusiais tėvais, kurių kūdikis nė kiek nesustabdo, bet patys tolėliau išsiruošti su žindomu vaiku sunkiai ryžtamės. Gal dėl to visa giminė, draugai ir kaimynai Gretą ir Vygintą atkalbinėjo nuo kelionės į užsienį.
Kelionėje. Vesta išgelbsti nuo lenkų policininkų
Iš pradžių buvo suplanuota be Vestos važiuoti į Graikiją, tačiau Greta iki šiol maitina krūtimi, tad palikti dukros be savo pieno nedrįso. Teko rinktis artimesnę šalį – Lenkiją. Šeima prieš išvyką pakeitė automobilį. Vietoj senojo įsigijo 7 vietų „Subaru“, kad būtų erdvės vaikams. Savaitės važinėjimas duobėtais Lenkijos keliais Vestos visiškai nenuvargino. „Ji nė nepajuto, kad kažkas ne taip. Į kelionę pasiėmėme begales vaikiškų pagalvėlių, sėdynių, nešynių, vežimėlį dvyniams (nes ir Brigita nori būti vežama), žaislų. Vesta valgė mano pieną, košes iš pakelių, pirktines sultis ir tyres. Nakvojome kempinguose. Visi klausinėjo, ar buvo verta kažkur trenktis su vaikais, nes su jais nepailsėsi. Bet juk namie šiaip ar taip tenka aplink juos šokinėti, tad koks skirtumas, kur tai daryti – bute ar Katovicų kempinge,“ – svarstė Greta. Šeima maudėsi Lenkijos ežeruose, vaikštinėjo po Varšuvą.
Grįžtant namo Lenkijos sostinėje Vygintas pasiklydo. „Sukame ratus, žiūrime – mus stabdo lenkų policininkai. O jie nemėgsta svetimšalių, vis stengiasi prisikabinti, skirti baudų. Kai policininkai artėjo prie mūsų automobilio, man rankas kojas atėmė. Staiga Vestutė atkuto, suspurdėjo ir iškišo savo pliką galvą pro mašinos langelį. Lenkai pamatę tokį keistą keleivį (tamsoje balta Vestos kakta tiesiog švietė, o dar tos nekaltai atlėpusios ausys…) iškart prajuko, maloniai nupasakojo mums, kaip išvažiuoti į teisingą kelią“, – prisiminė Greta.
Šventojoje. Suvalgoma šiek tiek smėlio
Išvykos po artimąjį užsienį šeimai nepakako, dar savaitę jie praleido Šventojoje. Vesta susižavėjo Baltijos bangomis. Kiekvieną dieną bet kokiu oru mama turėdavo iki kelių įsibridusi stovėti jūroje ir ant rankų laikyti nuogą dukrelę. Kai banga užliedavo Vestai kojas, ši iš pasitenkinimo užsikvatodavo balsu. Pietų miego Vesta miegodavo paplūdimyje po skėčiu, gražiai įdegė. Pasodinta ant kilimėlio, ji slapta nusirisdavo ant smėlio ir per savaitę nemažai jo suvalgė. „O grįžusi namo greitai užuodė pamėgtą žemės kvapą – močiutės gėlių vazonus. Vos nusuki akis, Vesta ropoja prie vazono, ir krapšto žemes, skabo lapus“, – guodėsi mama.
Šventojoje Vestutė aplankė visas lauko kavines, klausėsi kurortinės muzikos. Teko lankytis S. Donskovo koncerte, kurio viduryje žiūrovė nulūžo. „Visuose koncertuose aš su savo vaikais stengiuosi nuoširdžiai dalyvauti: plojame, šokame, linguojame. Kai per S. Donskovo koncertą Vesta užmigo, aš toliau likau šokti su Brigita. Netrukus ir ši pavargo, pasodinau tėčiui ant kelių. Žiūriu – per žiūrovų eiles kitos motinos man siunčia savo vaikus, kad dabar jau šokčiau su jais. Sužibėjau Šventojoje, kaip tikra kultmasininkė“, – juokėsi Greta.
Prie stalo. Reikalaujama daugiau mėsos, o geriausia – dešros
Vesta vis dar valgo daug mamos pieno. Ryte, dieną, vakare ir būtinai naktį ji prašo krūties. Tačiau tai netrukdo pažinti naujo maisto. Dėl dukrelės šeima įsigijo daržovių trintuvę, kuria galima išvirtas daržoves suplakti į tyrę, o šviežias tarkuoti sultims. Jei daržovių košėje Vesta neranda mėsos, valgo nenoriai. „Mažoji – tikra mėsėdė. Kai rytais pusryčiaujame, Vesta taip pat sėdi prie stalo. Ji valgo košelę, o mes – sumuštinius. Tačiau maža rankutė tik ir tyko pagriebti dešros gabalą. Jei arčiau pasilenki, ji čiumpa dešrigalį ir tuoj kiša į burną. Čiulpia, čepsi, seilės varva, o veide – ekstazė. Dėl tos meilės mėsai kasdien tenka virti vištienos ar veršienos. Jei verdu gabaliuką mėsos, paskui jį sumalu mėsmale, o kartais sumalu žalią ir verdu faršo kukuliukus. Kad ir kokių skanumynų jai paruoščiau, be mano pieno – nė žingsnio. Kartą vakare išėjome į kiną, Vestą palikome su močiute, sočiai pavalgiusią, miegančią nakties miegu. Grįžę žiūrime – lange dega švieselė. Pasirodo, Vestutė prabudo, užsigeidė mano pieno, o negavusi pakėlė triukšmą“, – pasakoja mama.
Namuose. Keliais ir šonais keliaujama po visas erdves
8 mėnesių mergaitė turi 6 dantis, puikiai sėdi, moka šliaužti ir ropoti. Svarbiausia mėnesio naujiena – Vesta pati atsistojo lovytėje. Tikriausiai pirmą kartą tai padarė ir nevilties, nes tėtis ryte iš savo lovos ją trumpam įkėlė į lovytę. Pintoje lovytėje Vesta paklaiko: kur pasaulis, kur žmonės? Norėdama dalyvauti šeimos gyvenime ėmė ir atsistojo: „Tai buvo nenusakomas vaizdas. Virš pintos lovytės šono kyštelėjo pakaušis, paskui nustebusios akys ir ausys. Tada – visa sutrikusios Vestutės galva. Gaila, kad tokių momentų neįmanoma įamžinti, jie visada atsitinka netikėtai“. Kai dukra atsistojo, tėvai jai nupirko pirmuosius batelius, nes taip liepė ortopedė. Apauta batukais, Vesta jau bando eiti, žinoma, vedama už rankų.
Iš pradžių Vesta po butą judėdavo užpakaliuku. Atsisėdusi judindavo klubus, siūbuodavo ir pamažu irdavosi pirmyn. Neseniai išmokusi ropoti lekia iš kambario į kambarį kur panorėjusi – ieško grobio. O tai gali būti paprastas tuščias sulčių pakelis. Su juo mergaitė ilgai žaidžia: kandžioja, minko, gnaibo. Kai pabosta žaisti su daiktais, gali visą pusvalandį kvatoti nuo žaidimo „ku-kū“. „Užmetu jai ant galvos medžiagos skiautę, Vesta energingai rankomis jį nupeša, aš sušunku „ku-kū“, o ji leipsta juokais“, – pasakoja mama.
Į klausimus, kurie mamai iškilo aštuntą mėnesį, atsako pediatrė Jolanta Bernatonienė
Keik laiko reikia palaikyti paslėptus žaislus, kad vaikui jie atrodytų kaip nauji? Žaislai Vestai greitai pabosta…
Kūdikio atmintis vis gerėja, jis puikiai atpažįsta žmones, prisimena nesenus įvykius ir net tuos svečius, kurie lankėsi senokai. Tad porai dienų paslėpti žaislai tikrai nepasirodys kūdikiui nauji. Tiesiog jis bus jų pasiilgęs ir mielai pažais. Beje, tokio amžiaus kūdikiai jau turi žaislus- numylėtinius ir žaislus-autsaiderius, kuriuos stumia tolyn rankute.
Ką moka aštuonių mėnesių kūdikis?
Tokio amžiaus mažylis puikiai valdo savo kūną: moka sėdėti, kai kurie – ropoti, šliaužti, vartytis.
Vaikutis gali dviem pirštukais kaip pincetu paimti net mažiausią daiktelį. Kai kurie kūdikiai jau moka daryti ate-ate, ploja katučių, parodo pirštuku į norimą daiktą, bando mėgdžioti, išmoksta atlikti nesudėtingus darbus – pavyzdžiui, išjungti ir įjungti šviesą. Atėjo laikas, kai visus smulkius daiktus teks slėpti, šakučių lizdus užkišti, vazas ir taures kelti aukštyn.
Vesta vis labiau prisiriša prie manęs, naktį nepaleidžia net į tualetą nueiti. Kodėl?
Kūdikis vis labiau suvokia, kas savas, o kas – svetimas. Iš savų saviausia jam – mama (o jei nuo mažų dienų auga su aukle ar močiute, tai, žinoma, jos). Tokio amžiaus vaikas išgyvena perdėtą meilės mamai etapą, jis nenori jos išleisti iš matymo lauko, ropoja paskui į vonią ir virtuvę. Manoma, kad tokio amžiaus vaiką sunkiausia palikti auklei. Gal paguos tai, kad po kelių mėnesių mažylio akiratis vis plėsis, mamą galės trumpam pakeisti kiti favoritai. 7-9 mėnesių vaikams būdingas emocinis nestabilumas. Jie greičiau susigraudina, dažniau pabunda naktį, rauda negavę norimo daikto. Tai savotiška elgesio krizė, panaši į tėvams gerai žinomą trečiųjų metų krizę.
Kartais Vestos nebesugebu užmigdyti antrojo dienos miego. Ar jau laikas miegoti vieną kartą?
Dalis 8 mėnesių vaikų pradeda miegoti tik viena kartą per dieną. Tai normalu.
Ar 8 mėnesių vaikas suvokia žodžio „ne“ reikšmę?
Kuo puikiausiai.
„Mamos žurnalas“
