Kūdikio raida. 8 mėnesiai

8 mėnesiai

8 mėnesių kūdikis. Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Aštuntą mėnesį kūdikis po truputį pradeda judėti po namus pasirinkęs jam lengviausią būdą – šliaužia, ropoja, stumiasi, iriasi. Tad sąvoka „jo pilni namai“ jau nebe sparnuotas posakis, o realybė.

Kaip vystosi kūdikis

Įsikibęs atsisėda. Dauguma aštuonių mėnesių kūdikių jau tvirtai sėdi, tačiau pačiam atsisėsti iš gulimos padėties dar nelengva. Vos paduosite mažyliui pirštus (į rankutę – po vieną pirštelį), kūdikis įsitvers ir atliks tarsi prisitraukimą ant skersinio – prisitrauks ir atsisės. Sėdantis kūno raumenys dirba it treniruoto atleto.

5 sekundes sėdi neprilaikomas. Pasodintas kūdikis išsėdi tiesia nugara mažiausiai 5 sekundes. Neišlaikęs pusiausvyros jis nebegriūva atgal ar į šoną, kaip anksčiau, o sumaniai atsiremia rankutėmis prieš save. Žinoma, dar greitai pavargsta, tada nugara sukniumba, pečiai nusileidžia. Bet vis tiek jis sėdi ir nenugriūva, o tai svarbiausia.

Pasodinkite kūdikį ir nestipriai suėmę už vieno peties pamažu verskite į šalį. Kūdikis kita ranka skubiai atsirems, kad nenuvirstų. Pusiausvyra vis tobulėja. Kai kurie mažyliai jau gali stotis ar klauptis įsikibę.

Priešinasi guldomas aukštielninkas.

Pirmyn arba atgal. Aštuntą mėnesį stiprėja kūdikio poreikis ir mėginimai judėti į priekį. Paguldytas ant pilvo, kūdikis iš visų jėgų stengiasi stumtis į priekį, bandymai judėti atrodo gana juokingai. Siekdamas žaislo, jis makaluoja rankomis, spiriasi kojomis, tiesia galvą ir nugarą pirmyn, „plaukia“. Kartais pavyksta pasisukti apie savo ašį ir pakeisti padėtį. Kai kurie čempionai jau mokosi šliaužti pirmyn arba atgal. Sugebėjimai gali būti labai individualūs ir neatitikti šliaužimo ar ropojimo normų, gal tai bus paties kūdikio atrastas būdas. Šio amžiaus kūdikis jau turėtų stoti keturiomis – sulenkti kojas, kelti užpakaliuką.

Vaikščiojimas: nieko naujo. Šį mėnesį vaikščiojimo bare – nieko naujo. Kūdikis, laikomas už pažastų, vis dar mielai spyruokliuoja, visu paduku remiasi į pagrindą, bet klubai vis dar šiek tiek sulinkę.

Daiktas keliauja vis greičiau. Vaikutis vis greičiau ir tiksliau griebia daiktus, varto juos rankose, mikliai periminėja iš rankos į ranką, bando laikyti žaislą abiem rankomis. Anksčiau daiktą imdavo visu delnu, grubiai, o dabar vis dažniau į veiklą įsijungia ir pirštukai. Plaštaka lavėja, ir jau galite pamatyti, kaip kūdikis smulkų daiktelį paima tik pirštukais ir ištiestu nykščiu. Mažylis akylai stebi savo rankas įvairiose padėtyse, laikydamas daiktus, tiria sąvokas „viduje“, „išorėje“, įdėdamas ir išimdamas mažesnius daiktus iš didesnių. Ieško dingusio daikto, jeigu mato, kaip šis buvo slepiamas.

Laikydamas rankytėse, kūdikis daiktus sumuša vieną į kitą. Sugeba vartyti storus knygutės lapus imdamas pirštais ir ištiestu nykščiu, net neliesdamas delniuku. Išmėto daiktus, sudėtus ant staliuko, ir žiūri, kur nukrito. Dabar tinkamas laikas pirkti žaislus, kuriuos galima mėtyti, įkišti vieną į kitą

Vis daugiau smalsumo. Interesai plečiasi. Kūdikis domisi ne tik žaislais, judančiais vaizdais televizoriaus ekrane ar mamos namų ruoša. Jis gali susidomėjęs stebėti žaidžiantį katiną, judančias užuolaidas, suklūsta išgirdęs šnaresius kitame kambaryje. Smalsumas ir mokėjimas susikaupti vis didėja.

Didėja ir savarankiškumas, ypač valgant, geriant – pats valgo sausainį, vaisių, geria iš laikomo puodelio. Jau galima pradėti mokyti kūdikį valgyti patį. Bus labai sunku, bet leiskite vaikučiui domėtis maistu ir pačiam dalyvauti šiame procese, nes taip lavės rankų koordinaciniai judesiai.

Nepasitiki svetimais žmonėmis. Svetimas žmogus jau ne visada sužavės kūdikį šypsena. Mažiukas ilgai stebi nematytą žmogų, reaguoja į jį santūriai, baugščiai. Jis puikiai pažįsta artimuosius, kurie su juo būna visą dieną ar pasirodo tik kelis kartus per savaitę. O štai retesnis svečias priimamas kaip svetimas (nors kūdikis jį jau buvo matęs). Svetimų imamas ant rankų, kūdikis gali pravirkti, o kalbinamas – nusisukti. Mamos sako, kad šis laimėjimas joms labai svarbus. Juk atstumdamas svetimus, mažylis dar daugiau parodo savo meilę namiškiams, tarsi sako: „Nemoku kalbėti, bet jus pažįstu, žinau, kad čia mano namai ir mano šeima, o Jūs – mano tėvai“.

Domisi atvaizdu veidrodyje. Žaisdamas su veidrodžiu, kūdikis susidomi savo atvaizdu, bando su juo bendrauti, šypsotis, glosto, bando pabučiuoti. Žinoma, jis dar nesupranta, kas tas naujasis draugas.

Kalba pašnibždomis. Praėjusį mėnesį kūdikis pliupte prapliupo „kalbėti“. Jis mokėjo keisti balso aukštį, vienus skiemenis tardavo tyliau, kitus – garsiau. Aštuonių mėnesių kūdikis atranda šnabždėjimą, moka „kalbėti“ visai tyliai, pašnibždomis. Taip šnabždėdamas jis pats susidomėjęs savęs klausosi, būna susikaupęs.

Vaikutis mėgdžiojimo būdu pamažu išmoksta visų garsinės kalbos elementų: garsų, tono, tempo, ritmo, melodiškumo. Kasdien bendraujant kalba, tariami garsai įsitvirtina. Kūdikis sako dviskiemenius žodžius, pvz.: pa-pa, ma-ma, de-de, le-le. Gali pasakyti „tete“, „mama“, „baba“ – kaip prasminius vardus. Išskirtinai įsiklauso į pažįstamus garsus, pvz., į savo vardą, telefono skambutį. Kai juos atpažįsta, džiaugsmingai reaguoja.

Mėgdžioja žmones ir jų elgesį, juos pamatęs ar išgirdęs. Rėkia norėdamas sulaukti dėmesio.

Žaidimas sudomina trupam. Vaikutis labai noriai žaidžia, tačiau dėmesį sukaupia trumpam. Galima su kūdikiu žaisti katutes, „viru viru košę“„jodinimus“, kai kūdikis pasodinamas ant kelių, švelniai kratomas ir sakoma, pavyzdžiui, „Dzig dzig dzigu į turgelį pyragėlių pirkti. Didelių negavau, o mažučių nepirkau“ arba „Kur joji, Jonai? Į turgų, ponai! Ką pirksi, Jonai? Dūdelę, ponai! Padūduok, Jonai! Nemoku, ponai! Triū triū triū, triū triū triū!“

Šis tas svarbaus apie aštuntąjį mėnesį

Aštuntąjį mėnesį kūdikis paauga vidutiniškai 2 cm ir pasunkėja apie 550 g. 8 mėnesių mergaitės ūgis yra vidutiniškai 66–76 cm, svoris – 7,2–11 kg, o berniuko ūgis – vidutiniškai 68–78 cm, svoris – 7,9–11,6 kg.

Paprastai šį mėnesį išdygsta antroji dantų pora – viršutiniai centriniai kandžiai.

Labiausiai šio amžiaus vaikučiams tinka žaidimai, lavinantys mėgdžiojimą. Kai kurie spartuoliai jau mėgdžioja suaugusiuosius darydami katutes ar ate-ate. Skatinkite kartoti ne tik veiksmus, bet ir garsus.

6–12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1–1,5 val. dieną. Dalis 8–9 mėnesių kūdikių jau pereina prie vieno dienos miego.

Nors du kartai – geriau, bet kūdikis turi nuspręsti pats.

Šį mėnesį gali padažnėti naktinės nemigos epizodų.

Kūdikis vis daugiau domisi maistu, kurį valgo suaugusieji, gali tiesti rankas, griebti mamai ar tėčiui kąsnį tiesiog iš burnos.

Gali išryškėti netikėta nuotaikų kaita, verkimas be priežasties.

Kadangi būtent šio amžiaus kūdikiai pradeda judėti po butą, pats laikas pasirūpinti jo saugumu: įtaisyti kištukinių lizdų apsaugas, paslėpti laidus, aukštyn pakelti kambarinius augalus, elektros prietaisus, apdengti aštrius baldų kampus.

Pasakykite gydytojui, jei kūdikis 8 mėnesio pabaigoje:

  • Neieško staiga iš jo akiračio dingusio žaislo, su kuriuo ką tik žaidė.
  • Nereaguoja į svetimus žmones ir į nepažįstamą aplinką.
  • Įvairiais garsais, šūksniais, skiemenų da-da, ma-ma, pa-pa ir kitų kartojimu nesistengia į save atkreipti dėmesio.
  • Nesugeba šliaužti, ropoti ar remdamasis sėdmenimis judėti atgal.
  • Prilaikomas už rankų nesugeba pastovėti.
  • Nesugeba nykščiu ir smiliumi išlaikyti ar paimti smulkių daiktų – didelės sagos, pupos ir pan.
  • Nesidomi, nesiklauso suaugusiųjų pokalbio.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 8 = šešiolika

Kitos temos: