Pasakoja vilnietė Gražina Jurgilevič-Šlikienė (35 m.), prieš vaiko auginimo atostogas dirbo įmonėje „Ekspress leidyba“ redaktore. Su vyru Arūnu (39 m.), laisvai samdomu dizaineriu-maketuotoju, fotografu, augina dukrytę Saulę (2,1 m.) ir sūnų Nojų (8 mėn.).
Kaip auga Nojus:
Ūgis: gimė 52 cm, 1 mėnuo – 56,5 cm, 2 mėnesiai – 61 cm, 3 mėnesiai – 63 cm, 4 mėnesiai – 64 cm, 5 mėnesiai – 67 cm, 6 mėnesiai – 69 cm, 7 mėnesiai – 71 cm, 8 mėnesiai – 73,5 cm.
Svoris: gimė 3600 g, 1 mėnuo – 4600 g, 2 mėnesiai – 5500 g, 3 mėnesiai –6500 g, 4 mėnesiai – 7000 g, 5 mėnesiai – 7500 g, 6 mėnesiai – 8 kg, 7 mėnesiai – 8,7 kg, 8 mėnesiai – 9,4 kg.
Gelbėkit! Puola dantys!
Praėjęs mėnuo buvo „greitai ir ramiai“, o šis – „greitai ir nelabai ramiai“. Mums ramiai gyventi trukdo… dantys. Tokiomis bangomis užeina – tai viskas gerai, ramu, Nojus linksmas ir patenkintas, tai piktas, irzlus ir susiraukęs. Užtat jau turi pusantro danties! Vienas išlindęs visiškai, o kito dar bene puselė šviečiasi. Viskas keliauja į burną – žaislai, rankos, seilinukai. O seilės – fontanais. Na, nieko, nėra viskas taip baisu, tik vaiko gaila. Kai prisimenu, kaip man dygo protiniai dantys, tai vaje vaje… Jei jis jaučiasi panašiai, tai žmogučiui tikrai prastai… Užtat bus „dantuotas“ vyras ir galės viską graužti!
Visa kita Nojui sekasi gerai – buvome pas gydytoją, apžiūrėjo, pasvėrė, pamatavo. Pagal lenteles – normų norma. O ir linksmas jis vis dar pas gydytoją būna – „išmeta“ mielą šypsenėlę, maždaug „štai, koks aš būnu geras ir ramus.“ Gydytoja tik aikčioja: „Oi, koks geras tas vaikas, koks geras.“ Sutinku: jis nuostabus, tik galėtų miegoti visą naktį ir leisti mamai pailsėti.
Kol dantys nelindo ir jam gyventi netrukdė, miegojo gana ramiai, pabusdavo retai. Kartais „surengdavo“ šventę ir išmiegodavo net iki ryto. Bet dabar, kai ėmė kaltis dantukai, ir naktys pasidarė neramesnės…
Pabunda ir labai nori valgyti. Pavalgo, atsigula ant šoniuko ir užmiega. Nesunku man jį pamaitinti, tik kartais oi kaip miegas akis lipina.
Namų tvarkytojas
Turime tokį asmeninį namų tvarkytoją. Jei koks daiktas padėtas vidury kambario, o dar jei yra ryškus ir didelis, Nojus tuojau priropoja ir apžiūri, kas ten tokio. Taip taip, pradėjo ropoti. Man taip keista, tiesą sakant, kad vaikas greitai greitai nuropoja, kur jam reikia, nes dukra šiuo klausimu nebuvo pirmūnė.
Pradėjo Nojus lėtai, pasisiūbuodamas. Iš pradžių pajudėdavo vos vos į priekį, o po poros dienų tokių treniruočių jau keliaudavo, kur jam reikėdavo. Pirmiausia – tik po kambarį, paskui – ir į virtuvę užsukdavo. Atropoja, apsižiūri, kas gero, ir, jei niekas nesudomina, keliauja toliau. Labai mėgsta apžiūrėti, ar tvarka po stalu. Sesė valgydama mėgsta pritrupinti, tai tik spėk žiūrėti, kad neprisirinktų ko į burną. Užtat kokia nauda – grindys namie nuolat išplautos ir paruoštos mažojo žmogaus revizijai.
O bene įdomiausia jam, ką turi sesė. Jeigu ji pasiima kokią lėlę, Nojui tuojau pat būtent šios prisireikia ir lekia pasiimti. Sesė, aišku, neduoda, rėkia „tavo!“ (tai reiškia „mano“). Tada pasiima kitą žaislą, Nojui ir to reikia. Labiausiai jį domina piešimo lenta ir kinetinis smėlis – vilioja, tarsi būtų medumi patepta. Jie taip smagiai bendrauja, reikia pamatyti! Ir nors brolis sesę kartais nervina, ji labai jį myli ir vis dar taip pat myluoja ir sūpuoja. Jei kur ruošiamės eiti, žiūri, kur brolis, ar rengiu, ar neliks jis namie. Ir nors visur dažniausiai keliaujame drauge, ji vis tiek patiktina, ar brolis pasiruošęs eiti kartu.
Nojus turi paną
Truputį vyresnę – nedaug, pora savaičių. Labai ja domisi ir žiūri išsižiojęs, ką ši veikia. Mėgsta kartu pagraužti kokį duoniuką. Bet bėda – pana nelabai kreipia dėmesį į savo kavalierių. Pasižiūri, pasižiūri ir toliau savo reikalais užsiima. O ta šauni panelė – Gretė, draugės dukrytė. Atvažiuoja kartais pas mus dieną pabūti, suleidžiame vaikus į krūvą – būna, padraugauja, būna, ir nelabai. O mums, mamoms, smagu drauge pabūti ir pasišnekučiuoti. Ir į lauką išeiname – dabar, kai jau pagaliau pavasaris, labai smagu pasivaikščioti gamtoje.
O kai einame pasivaikščioti su dukra ir sūnumi, labai mėgstame stebėt gamtą. Tiksliau, Saulė mėgsta. Stebi, ką veikia skruzdėlės, kaip nešioja šapelius, apžiūri medžius, gėles, tada einame ieškoti paukščių.
Labai patinka juos stebėti. Ir nesvarbu, kokius pamato, – gandrus ar vištas (ir tų, ir tų mūsų apylinkėse netrūksta), sako: „O, cip cip!“ Taip pat patinka ir šunys (ech, gerai, kad pririšti būna), o visi kaimo katinai – tai geriausi dukros bičiuliai. Džiaugiuosi, kad jai patinka gamta, kad domisi, apžiūri, skina gėlytes, žolytes. Eisime kurią dieną rinkti kiaulpienių: prisiskaičiau visai skaniai skambančių kokteilių su kiaulpienėmis receptų, noriu išbandyti.
Smagu stebėti, kaip auga vaikai
Kartosiuos, bet man labai smagu stebėti, kaip auga mano vaikai. Ir aš augu bei mokausi kartu su jais.
Mokausi kantrybės, supratimo, kitokio požiūrio ir dar daug daug visokių dalykų. Dabar aš visai neturiu laiko sau, mano dienotvarkė sustyguota, bet visai dėl to nesuku galvos, visai. Dar turėsiu marias laiko dirbti, žiūrėti televizorių, skaityti knygas ir mirkti vonioje… Gal kada ateis metas, kai pasiilgsiu to zyzimo, triukšmo, smagios erzelynės, o namie bus tylu… Kiekvienas gyvenimo tarpsnis savaip gražus ir stebuklingas. Ir, jei dabar norėsime, kad laikas eitų greičiau, kad vaikai užaugtų, tai kada mes gyvensime? Vėliau? Kažkada? Verčiau gyventi dabar ir džiaugtis tuo, kas yra!
Be galo, be krašto myliu savo mažylius. Kiekvieną vakarą užmiegu pavargusi, bet labai laiminga: žinau, kad manęs laukia nuostabus rytas – pabus kuris nors vienas, pasiglaustys, tada atsikels kitas, aš labai norėsiu pamiegoti, bet Saulė bėgs bučiuoti brolio ir pasakyti jam „labas rytas“, o aš išsibudinsiu nuo tokio malonaus reginio ir jų šlapių bučinukų. O dar kai Nojus įsisuka į mano plaukus! Tikrai nepamiegosi, kad ir labai norėsi, nes vyrukas traukia iš visų jėgų ir negaili.
Mama Gražina
„Mamos žurnalas“
