Darželio auklėtojos pastebi, kad net 2–2,5 metų vaikai nemoka kramtyti, kai jiems duodamas kotletas ar balandėlis, nes namie jiems maistas sutrinamas elektriniu trintuvu. Nuo kada ir kaip išmokyti kramtyti? Pataria vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja.
Tiršto maisto kiekis
Krūties pienu maitinamam kūdikiui iki 6 mėnesių papildomo maitinimo dažniausiai nereikia, nes motinos pienas visiškai patenkina maisto ir skysčių poreikius. Tik kai kuriems sparčiai augantiems kūdikiams prireikia papildomo maitinimo nuo 4 ar 5 mėnesių, bet taip būna nedažnai. Po truputį didinant papildomo maisto kiekį metų amžiaus vaikui ne pienas turi patenkinti nuo ½ iki 2/3 paros energijos poreikio.
Kūdikis turi rodyti norą valgyti siūlomą maistą. Jei siūlysite tiršto maisto per anksti, gali sutrikti virškinimas (iki 5–6 mėn. kūdikio virškinamasis traktas yra nebrandus, jame mažai virškinimo fermentų ir imunoglobulino A, apsaugančio nuo maisto alergijų).
Konsistencija
Pradėjus papildomai maitinti kūdikiui tirštas maistas turi būti duodamas kartą per dieną, jis turi būti sutrintas iki „grietinės“, vėliau – iki „tirštos pastos“ konsistencijos.
8–9 mėn. kūdikiui tiršto maistą užtenka sutrinti šakute iki „varškės“ konsistencijos, dar vėliau „su gumuliukais“ (daugmaž perlinių kruopų dydžio).
Maisto konsistencija ir dantys
Nors tokio amžiaus kūdikis turi dar nedaug 1 metų vaikas turėtų valgyti šeimos maistą, susmulkintą vieno kąsnio gabalėliais.dantukų, o kai kuriems iš jų dantukai dar nepradėję dygti, tačiau jis jau turi pradėti pratintis trinti maistą dantenomis. Išdygę pirmieji dantys yra skirti maistui atkąsti, o ne kramtyti.
Maistas turi dominti
Dabar siūloma papildomą maitinimą pradėti nuo daržovių košės, o apie 8 mėn. jau pridėti ir įvairių kruopų košes. Pradėkite nuo tyrės pagamintos iš vienos sudedamosios dalies. Neskubinkite kūdikio, leiskite susipažinti su nauju skoniu per vieną kartą duodami ne daugiau kaip vieną šaukštą naujos tyrės.
Nekiškite tyrės ar košės per prievartą ar apgaulės būdu (įjungę televizorių, nukreipę dėmesį į žaisliukus ar pan.). Mažylis gali pradėti žiaukčioti, gali atsirasti rimtų psichologinių problemų, susijusių su maitinimu. Naudokite mažą patogų vaikišką šaukštelį. Maitinimas vaikučiui turi kelti tik teigiamas emocijas. Jei maitinsite jėga, per giliai į burnytę kišite didelį šaukštą, siūlysite vaikui per karštą ar atšalusį maistą, per anksti ar per tirštu maistu bandysite maitinti vaiką, jis gali tiesiog nevalgyti, išspjauti.
Nuo metų valgo pats?
Nuo 7–8 mėnesių pradėkite pratinti vaikutį valgyti savarankiškai, tokio amžiaus kūdikio kramtymo, rijimo ir kvėpavimo refleksai jau yra pakankamai koordinuoti.
Teoriškai vienerių metų vaikas jau turi mokėti pats pavalgyti rupiai sutrinto maisto, valgyti nesūdytą ir nesaldintą šeimos maistą susmulkintą kąsnio dydžio gabalėliais, pats atsigerti iš nedidelio puodelio, laikydamas jį dviem rankomis. Jei vaikui jau beveik dveji metai, o jūs vis dar trinate maistą trintuvu, nuėjęs į darželį jis springs, gerai nesukramtys, jaus virškinimo diskomfortą, nebemokės valgyti maisto, kurį turi valgyti pagal savo amžių.
Lengva pasakyti, sunku padaryti
Dauguma mamų pasakys, kad pats pavalgantis metinukas – išimtis. Absoliuti dauguma tokio amžiaus mažylių noriai makaluoja šaukšteliu, tačiau tikrai nesuvalgys visos savo porcijos. Nebent valgytų kiaurą dieną… Būtų galima patarti kelias gudrybes. Jei jūsų vaikas pradeda domėtis šaukšteliu ir maistu, ima šaukštelį į ranką, žaidžia su juo, bando rankytėmis įsidėti maistą į burną, vadinasi, atėjo metas pradėti lavinti jo savarankiškos mitybos įgūdžius. Išsivirkite dvigubą kiekį maisto, vieną lėkštę (nedūžtančią) pastatykite priešais kūdikį (į lėkštę jam nedėkite iškart daug maisto), kitą priešais save. Uždėkite kūdikiui neperšlampamą seilinuką, atsisėskite prieš jį ir neskubėdami lėtai pasemkite maisto, neškite link savo burnos, plačiai išsižiokite, ragaukite, girkite maistą, parodykite kaip jums skanu. Kūdikiai yra linkę veidrodiniu principu atkartoti suaugusiųjų veiksmus. Leiskite vaikui pačiam susipažinti su maistu, mokytis valgyti.
Pirmiausiai duokite pabandyti valgyti pačiam, po to vėl įdėkite šilto maisto ir pamaitinkite patys. Duodami maistą, nekiškite jo į burną, tik priglauskite šaukštelį prie apatinės lūpos ir laukite, kol kūdikis prasižios ir liežuviu bei lūpomis paims maistą pats. Mokymosi procesas gali užtrukti ir mėnesį, ir keletą mėnesių, būkite kantrūs. Tai, kad vaikučio smakru išbėga nemaža dalis maisto, ar tai, kad jis vieną dieną suvalgo 200 g, o kitą tik 30 g to paties maisto, nereiškia, kad produktas ar maitinimosi procesas vaikui nepatinka. Žinoma, kai kurių produktų jis gali ir nemėgti. Tokių nepavyks sumaitinti net ir laikantis gudriausių patarimų.
Jei norite išmokyti kūdikį gerti savarankiškai, nupirkite nedūžtantį plastikinį nedidelį puodelį su dviem ąselėmis, kad vaikutis galėtų jį tvirtai laikyti abiem rankutėmis. Įpilkite nedaug jo mėgstamo gėrimo, pasiūlykite paragauti švelniai priglausdami prie apatinės lūpos, ją kiek suvilgydami, po to leiskite bandyti pačiam.
Kai vaikas išmoksta valgyti šaukšteliu ir gerti iš puodelio, pasistenkite ilgai nedelsdami atsisakyti buteliuko.
Kramtymo treniruotės
Kaip ir kiekvienas organas, taip ir kramtymo raumenys be treniruočių neišlavės. Nuo 8 mėn. kartą per dieną duokite kūdikiui pačiulpti džiūvėsio, sudžiūvusios juodos duonos plutos, nulupto obuolio ar kriaušės be sėklalizdžio, virtos morkos, skersai raumens pjaustytos virtos mėsos laikydami savo rankoje ir saugodami, kad atkandęs nepaspringtų. Visus duodamus vaisius ir daržoves būtina nulupti, kad nepaspringtų. Duodami pagriaužti kieto maisto būkite budrūs – neleiskite vaikui žaisti su maistu ar valgyti nepatogiai atsisėdus, persikreipus, gulint ar pusiau gulint.
Kietas žalias daržoves, pvz., morkas, vaikui galima duoti kramtyti, kai jis turi 14–16 dantukų, antrų metų pabaigoje ar trečių pradžioje.
Kramtyti nemoka ir suaugę
Deja, neretai ir darželinukai, ir vyresni vaikai, o dažnai ir suaugę „nemoka kramtyti“, arba, kitaip sakant, turi blogus kramtymo įpročius. Labai svarbu kramtyti neskubant, susikaupus, maistą sukramtyti gerai, neryjant nesukramtytų gabalų mėsos, duonos ar kietų daržovių. Maisto nesukramtymas yra viena iš viduriavimo, pilvo skausmų, vėmimų priežasčių. Suaugęs žmogus nesukramtyto maisto neišvems, bet gali pasireikšti pilvo skausmai, raugėjimas, na o vaikai gali ir išvemti, ir suviduriuoti. Blogai sukramtytas maistas yra prasčiau įsisavinamas.
Valgydami paskubomis, gerai nesukramtant maisto, suvalgome žymiai daugiau, nei valgydami lėtai, gerai sukramtydami, mėgaudamiesi maistu, jausdami jo skonį. O apsivalgymas tiesiogiai susijęs su nutukimu. Viena iš svarbiausių taisyklų, norint atsikratyti antsvorio – valgyti neskubant.
Skubėdami prisivalgome per karšto ar per šalto maisto, o tai irgi nesveika. Tiek karštas, tiek šaltas maistas kenkia dantims, trikdo virškinimą. Šaltas maistas lėčiau įsisavinamas, jam sušildyti mūsų organizmas naudoja savo energiją. Karštas maistas degina burnos gleivinę, skrandį.
Kaip kramto tėvai, taip ir vaikai
Vaikus mokyti kramtyti turime savo pavyzdžiu, tad atkreipkite dėmesį į tai, kaip valgote patys.
Neskubėkite valgydami, nepulkite prie šalto ar karšto maisto, gerai sukramtykite. Valgydami nekalbėkite gromuluodami, nemaigykite telefono, neskaitykite laikraščių, nežiūrėkite TV. Valgykite visada tik virtuvėje ir tik prie stalo. Švariai nuvalykite ir gražiai paserviruokite stalą, maistas turi atrodyti patraukliai, bet ir „nykštukų pykštukų“ iš maisto dėlioti nepatariu, maistas yra skirtas valgymui, o ne grožėjimuisi ar rankdarbių kūrybai. Neskubinkite vaiko, kišdami jam šaukštelį po šaukštelio, bet ir neleiskite per daug užsižaisti.
Vyresniems vaikams, kaip ir suaugusiems, visada sveikiau duoti darbo dantims, todėl jei auginate kūdikį, nesistenkite visos šeimos maitinti gerai pervirtomis tyrelėmis, nes per metus galite gerokai nutukti.
O kaip dėl kramtomosios gumos?
Kramtomoji guma neformuoja kramtymo įgūdžių, kramtant kramtomąją gumą mes apgauname savo skrandį ir visą virškinamąjį traktą, nes skonis yra, o maisto neduodame, organizmas išskiria virškinimo sultis, stengiasi suvirškinti kažką, ko nėra. Kramtomosiose gumose yra daug kenksmingų priedų, kvapiklių, dirbtinių saldikių, kancerogenų. Ilgiau pakramčius dėl seilėse esančių fermentų veiklos guma pradeda tirpti, tuomet dar daugiau kenksmingų medžiagų patenka į organizmą.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
