Daug įdomių dalykų apie kūdikių raidą ir auginimą žino kineziterpaeutai. Šio numerio tema – kūdikio raumenų tonusas.
Kineziterapeutė Edita Zavackienė, @sportuojam_su_mama
„Padidėjęs arba sumažėjęs raumenų tonusas, padidėjęs vienos pusės raumenų tonusas, įsitempę vienos pusės kaklo raumenys, padidėjusi įtampa kojose ir t.t.“ Šiuos ir dar daugiau kitų žodžių, susijusių su kūdikių raumenų tonusu, dažnai išgirsta tėveliai vizito pas gydytoją metu. Raumenų tonuso pokyčiai – viena dažniausių kūdikių raidos problemų.
Kas yra raumenų tonusas?
Raumenų tonusu medicinoje vadinamas nevalingas raumenų įsitempimas. Tonusas užtikrina sklandžią raumenų veiklą, judesių atlikimą, laikysenos ar eisenos pokyčius. Jis gali kisti, priklausomai nuo kūno padėties, emocinės būsenos, miego ir būdravimo laikotarpiu.
Kūdikių raumenų tonuso problemos
Raumenų tonusą ir jo pokyčius reguliuoja centrinė nervų sistema (CNS). Kadangi kūdikiai gimsta su dar nebrandžia CNS, nevyksta sklandus nervinių impulsų perdavimas į raumenis ir atgal, todėl dažnai matome hipertonuso (per didelė įtampa) arba hipotonuso (per maža raumenų įtampa) problemas.
Neretai pastebimas ir mišrus raumenų tonusas, kai viena mažylio pusė labiau įsitempusi už kitą, rankos labiau įsitempusios už kojas ir t.t.
Raumenų tonuso problemų atsiradimo priežastys:
Hipertonusui arba hipotonusui atsirasti įtakos gali turėti labai daug veiksnių. Tai ir gimdymo komplikacijos ar gimdymo metu taikytos invazinės priemonės, hipoksija (deguonies trūkumas), nėščiosios patirtas stresas, nėštumo metu persirgtos ligos, infekcijos, neurologiniai sutrikimai ir t.t. Literatūroje minima, kad kūdikiai, kurie negimė natūraliais gimdymo takais (gimė cezario operacijos metu) irgi linkę turėti raumenų įtampos sutrikimų.
Priežasčių gali būti labai daug ir skirtingų. Kartais ir po labai sklandaus nėštumo ir gimdymo mažylis vis vien susiduria su raumenų įtampos problemomis.
Nuo fiziologijos iki patologijos vienas žingsnis
Fiziologiškai normalu, kad mažyliai turi šiek tiek didesnį (dažnesniais atvejais) arba šiek tiek mažesnį raumenų tonusą. Jeigu mažylio raida yra normali ir visus įgūdžius jis įgauna savo laiku, dažniausiai tonuso pasikeitimai netampa problema.
Tačiau laiku nepastebėtas ir negydomas raumenų tonusas gali iš fiziologinio tapti patologiniu tuo atveju, jeigu jis trukdo normaliai kūdikio raidai, įgūdžių įgavimui arba jeigu yra nustatytas vyresniems negu 4 mėn. kūdikiams. Pavyzdžiui, laiku negydoma įtampa kakle lemia mažylio „mėgstamą pusę“, tada gali atsirasti plagiocefalija (nugulėta galvytė).
Bet koks patologinis hipertonusas gali turėti neigiamos įtakos tolesnei mažylio raidai, laikysenai, eisenai ir t.t.
Hipertonuso požymiai:
- Būdravimo metu mažylis labai sukaustytas, sunkiai galime sulenkti kojytę ar ištiesti rankytę.
- Visur ir visose padėtyse mažylis laiko stipriai sugniaužtus kumštukus.
- Gulėdamas ant pilvo, 1–2 mėn. kūdikis labai aukštai iškelia galvą, kartais net nukrenta atgal ant nugarytės.
- Turi stipriai išreikštą „mėgstamą pusę“. Suka galvytę tik į vieną pusę.
- Pastebima ryški kūno asimetrija (kūnas banano formos, krypsta į vieną pusę).
- Mažylis gali būti labai jautrus, nervingas, sunkiai leidžiasi aprengiamas drabužėliais.
- Gali kilti problemų dėl žindymo, pvz., sunkiai ima vieną krūtį.
- Gulėdamas ant nugarytės ar šono, stipriai lošia galvytę ir riečiasi.
- Dažnai kryžiuoja kojytes arba stipriai trina jas vieną į kitą.
- Stovi ir vaikšto ant pirštų galų.
Hipotonuso požymiai:
- Kūdikis vangus, nejudrus.
- Paėmus mažylį į rankas, jaučiamas viso kūno suglebimas.
- Sunkiai išlaiko galvytę, paguldytas ant pilvuko.
- Gulėdamas ant nugaros, rankytes ir kojytes dažniausiai laiko išskėtęs į šonus.
- Gali vangiau bendrauti (nesišypso, nerodo emocijų, nesidomi žaislais ir aplinka).
- Gali būti sutrikę čiulpimo ir rijimo refleksai.
Ką daryti, įtariant, kad kūdikis turi raumenų tonuso problemų?
Jeigu bent 2–3 punktus galite pritaikyti savo mažyliui, – reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu.
Specialistas įvertins kūdikio raumenų, sąnarių būklę ir bendrą motorinę raidą bei skirs tinkamą gydymą. Laiku aptikta ir tinkamai gydoma problema dažniausiai greitai išsprendžiama ir nesukelia raidos vėlavimų.
Efektyviausios priemonės dirbant su raumenų tonuso problemomis – masažai, mankštelės, tinkamos fiziologinės padėtys ir užsiėmimai baseine. Skirtingais atvejais skiriasi tik užsiėmimų pobūdis. Esant hipotonusui, – stimuliuojame, esant hipertonusui, – atpalaiduojame. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant kompleksiškai. Taip pat svarbus ir tėvelių indėlis, todėl dažnai kineziterapeutai išmoko pratimų, kuriuos galite atlikti namuose.
Pagrindinės rekomendacijos tėveliams
- Kuo daugiau turėsite žinių, tuo lengviau atpažinsite problemą ir laiku kreipsitės pagalbos.
- Nebijokite klausti specialistų, kas jums atrodo neaišku.
- Vizito metu nepamirškite paminėti visų jums nerimą keliančių dalykų. Specialistai trumpo vizito metu gali nepastebėti visko, ką mato tėveliai, būdami su vaiku 24 valandas.
- Laiku diagnozuota problema dažniausiai sutvarkoma kur kas greičiau ir sklandžiau negu įsisenėjusi.
- Kineziterapeuto darbas + jūsų darbas namuose leis pasiekti dvigubai geresnių rezultatų.
