Gražus veidas, lygi oda – ko gero visi norime šių dalykų. Tačiau labai dažnai atsiranda spuogų – ne tik paaugliams, tačiau ir brandesnio amžiaus žmonėms. Kai kam spuogai nuolat gadina gyvenimą. Tada keliaujame pas dermatologus, konsultuojamės su kosmetologėmis.
„Žmonės dažnai mano, kad spuogai yra odos problema. Jie kreipiasi pas dermatologus, šie skiria antibiotikus – neva prieš bakterijas odoje. Tačiau blogų bakterijų perteklius iš tikrųjų yra žarnyne. Tad gal verta pirmiausia užsiimti juo“, – sako žinoma mitybos specialistė, natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje, gydytoja Jelena Tulčina.
Pasak jos, valgant maistą, kuris netinka organizmui, jis nesuvirškinamas. Užteršiamas žarnynas, o plonoji žarna apskritai dehermetizuojasi. Į kraują patenka nesuvirškinto maisto molekulės. Kraujyje atsiranda toksinių medžiagų perteklius.
„Jei maistas netinka, jis kokybiškai nesuvirškinamas skrandyje – ten vyksta rūgimas, puvimas. Ta nesuvirškinta masė keliauja į plonąją žarną, kuri išklota gaureliais. Tai tokios ataugos, pro kurias pasisavinamos maisto medžiagos. Toksiška masė tarsi nupliko tuos gaurelius, atsiranda mikroskylutės. Per jas į kraują patenka kenksmingos medžiagos, kai kada net parazitai“, – aiškina gydytoja.
Kraujas valosi per kepenis, per inkstus. Kai šių filtrų nepakanka, anot J. Tulčinos, į pagalbą ateina oda. Pūlingi spuogeliai yra limfos ir kraujo valymas per odą. Tada ten būna didelė blogųjų bakterijų sankaupa.
„Kai „geras“ daktaras duoda antibiotikų, jie užmuša tas blogąsias bakterijas. Kuriam laikui padėtis pagerėja, tačiau problema grįžta, nes priežastis nepašalinama. Tada vėl skiriama antibiotikų. Kai kurie žmonės po pusantrų metų vartoja antibiotikus nuo spuogų“, – sako gydytoja.
Savo ruožtu sutvarkius maitinimą, žinant, koks maistas tinka, koks ne, spuogų priežastis pašalinama. Išvaloma storoji žarna, per ją drenuojama limfa. Žarnynas tampa švarus – ne sterilus jokiu būdu, nes jame egzistuoja būtina organizmui geroji mikroflora.
„Tada gerosios bakterijos ima greitai daugintis, imuninė sistema stiprėja, nes pagaminama daugiau leukocitų ir jie nežūva kovodami su netinkamu maistu ir toksinais. Inkstams ir kepenims tada nereikia odos pagalbos“, – aiškina J. Tulčina.
Dažnai spuogai laikomi paauglystės atributu. Pasak daugiau nei 30 metų žmonėms susitvarkyti mitybą padedanti J. Tulčina teigia, kad daug įtakos tam turi nuolatinis stresas.
„Paauglystė – pereinamasis laikotarpis, kai siautėja hormonai. Organizme atsiranda nauja tvarka. Jaunasis žmogus tuo metu būna ypač emocionalus, nuolat patiria stresą. Ir, pavyzdžiui, kemša bandeles su varške. Imuninei sistemai tai nepatinka. Dažnai tiriami hormonai, kalbama apie per didelį testosterono kiekį. Tačiau visi hormonai priklauso nuo kasos. O ji – ne tik virškinimo, bet ir endokrininis organas. Tad mityba šiuo atveju taip pat labai svarbus veiksnys“, – sako J. Tulčina.
