Dauguma vaikų dievina maudynes. Jiems vanduo visada šiltas iš švarus, pakrantė patogi, dugnas saugus. Pamačius vandens telkinį, kritinis mąstymas vaikams išsijungia. Būtų gerai, kad neišsijungtų tėvams.
NEŠVARUS VANDUO
Konsultuoja farmacininkė Giedrė Tautkevičienė
Maudynės žydinčiame vandenyje
Atvažiuojate prie ežerėlio, o vanduo – žalias, žydintis. Suktis atgal ar vis dėlto maudytis? Medikai sako – suktis. Žydinčiame vandenyje plika akimi matomi dumbliai išskiria toksinus, kurių didelė koncentracija gali sukelti įvairių negalavimų.
Dėl tiesioginio kontakto su žydinčiu vandeniu gali pasireikšti alerginė reakcija: odos bėrimas, paraudimas, niežėjimas, sloga, akių ašarojimas. Gali atsirasti akių, ausų ir kvėpavimo takų uždegimas, o gurkštelėjus tokio vandens – virškinimo sutrikimų: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Labai daug poilsiautojų
Kita dažna situacija – vanduo, regis, švarus, bet pliaže tiek daug žmonių (ir šuniukų), kad maudynių vieta primena verdančią sriubą. Tikimybė, kad dalis besimaudančiųjų pasišlapina vandenyje, – gana didelė. Su šlapimu iš organizmo pašalina bakterijos, kurios gali užkrėsti, ypač vaikus, kurių odos barjeras silpnas.
Plaukikų niežulys
Prieš iškylą reikėtų pasidomėti apie vandens užterštumą, tokia informacija skelbiama savivaldybių ar visuomenės sveikatos biurų tinklaraščiuose. Pavyzdžiui, prie kelerius metus vasarą Metelių regioninio parko atstovai pranešė, kad Dusios ežerą užpuolė šistosomų lervos. Dėl to tie, kurie maudėsi, susirgo šistosominiu cerkariniu dermatitu (dar vadinamu plaukikų niežuliu). Šios lervos gali patekti per sveiką odą, bet kur kas greičiau pateks, jei natūralus odos barjeras yra pažeistas, oda sausa, turi žaizdelių.
Užterštas vanduo nuodija organizmą
Norintiems maudytis nežinomoje vietoje verta apsižvalgyti, ar nėra ženklų, nurodančių, kad vanduo nėra tinkamas maudynėms. Kartais jokių įspėjamųjų ženklų gali ir nebūti, bet jei prie vandens jaučiamas prastas kvapas, maudytis nerekomenduojama. Jei vizualiai vanduo atrodo drumzlinas, matomos rudos ir žalios dalelės bei dumblių kilimai, tokiame vandenyje maudytis irgi nederėtų. Ypač vaikams, nėštukėms ir tiems, kurių imunitetas silpnas ar oda probleminė.
Užterštas vanduo, patekęs į organizmą, jį apnuodija, o apsinuodijimo intensyvumas priklauso nuo to, kiek ir kuo užterštas vanduo, koks jo kiekis pateko ir kokia organizmo būklė. Vieniems tai gali pasireikšti greitai praeinančiu vėmimu, pykinimu, viduriavimu, kitiems – intensyviu, niežtinčiu bėrimu, aukšta temperatūra, stipriu organų uždegimu. Tokiu atveju reikia skubios gydytojų pagalbos. Pavojinga ne tik gurkštelėti tokio vandens, bet ir jame plauti indus ar maisto produktus, kurie termiškai nebus apdoroti.
Jeigu vis dėlto išsimaudėte
Jeigu neatsispyrėte ir su vaikais išsimaudėte nešvariame vandenyje, po maudynių kruopščiai išsivalykite ausis, nusisausinkite veidą, apsivalykite kūną. O kai grįšite namo, būtinai nusiprauskite po dušu.
PER ILGOS MAUDYNĖS
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja
Persimaudymas
Kad maudynės nepasibaigtų varvančia nosimi ar šlapimo pūslės uždegimu, maudantis svarbu stebėti, ar vaikutis nedreba, ar nuo šalčio nepablyško lūpos ir nepašiurpo odelė. Maudymosi trukmė priklauso nuo vandens temperatūros.
Jūros vandenyje leisti maudytis vaikui patartina ne ilgiau kaip 20 min., optimali maudymosi trukmė – 10 min.
Ežero vandenyje galima maudytis kiek ilgiau.
Upėje vanduo būna šalčiausias, todėl maudynės neturėtų užtrukti. Kad geri norai nepavirstų į karo lauką dėl nutraukto malonumo, iš anksto perspėkite vaiką, kiek jam bus leista maudytis, kada turės sušilti, pabėgioti ant kranto, kada vėl galės maudytis.
Vyresnio amžiaus kūdikius irgi galima maudyti tiek upės, teik ežero, tiek jūros vandenyje, jei tik jie to nori.
Maudymosi trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 3 min. Jei norite kad vaikutis pasipliuškentų ilgiau, nusineškite nedidelį pripučiamą baseinėlį, pripilkite jį ežero ar upės vandens, šiek tiek palūkėkite, kol vanduo apšils saulės spinduliuose ir leiskite mažajam saugiai mėgautis vasaros malonumais.
Kūdikių maudymas gamtiniuose vandens šaltiniuose skiriasi nuo maudymosi plaukimo baseinuose. Kad mažasis neparagautų vandens (nešvariausias vanduo yra ežeruose ir tvenkiniuose) neplukdykite jo, vaikutį visada laikykite stačiai, tvirtai suėmę už pažastų. Maudykite nuleisdami į vandenį pėdutes, kojytes, kūnelį iki pažastų, leiskite pasitaškyti kojytėmis, po to ištraukite, priglauskite prie savęs, kad sušiltų ir jaustųsi saugus.
Pavalgė smėlio, atsigėrė upės vandens, prisikando nuorūka…
Jeigu vaikas netyčia ar tyčia paragavo gamtinio telkinio vandens, nepanikuokite, dažniausiai dėl to nieko blogo neatsitinka.
Kartais mažieji sugalvoja paragauti paplūdimio smėlio, įsikišti į burną rastą nuorūką, plastmasės nuolaužą ar spalvotą akmenėlį. Paplūdimio smėlis ir jame randamos priemaišos nėra sterilios, čia dažnai patenka laukinių ir poilsiautojų atvedamų naminių gyvūnų šlapimo, išmatų kitų ekskrementų, todėl galima užsikrėsti kirmėlių kiaušinėliais. Jei vaikutis paragavo smėlio, popierine servetėle ar švaria audeklo skiautele išvalykite burnytę. Neplaukite vandeniu, nes pajutęs skystį burnoje vaikutis jį nuris ir nešvarumai greičiau pateks į skrandį. Patarčiau kartą per pusmetį kreiptis į savo pediatrą ir atlikti tyrimus dėl kirminų.
Išbrinko sieros kamštis
Kartais maudynių metu išbrinksta sieros kamščiai, esantys ausyse. Tuomet aplinkiniai garsai tampa duslesni ar trumpam visai apkurstama, kartais girdimi pašaliniai garsai, juntamas skausmas ausyse, ausų užgulimas ir diskomfortas.
Jei ausyje dar nesusiformavęs kamštis, o tik sieros masė, susikaupusi išorinėje klausomojoje landoje, galima lašinti lašiukus, kurie padėtų sierai ištirpti ir lengviau pasišalinti.
Jeigu ausis užgula ir užsikemša bene per kiekvienas maudynes, pagalvokite apie ausų kištukus ar tamprią maudymosi kepuraitę.
Su
