Kai vaikas paauga, mažylio problemos staiga nutolsta ir lieka menkos, it trupiniai. Tačiau kai šalia išraudęs stena kelių savaičių kūdikis, mama ir tėtis nejučia pradeda stenėti kartu. Kai kūdikiai nesituština patys, mamos griebiasi liaudyje išbandytų būdų.
Kelių mėnesių mažyliui nesugirdysi vidurius laisvinančios arbatos, nepakeisi raciono. Tenka padėti… masažu ir termometru (senovėje vietoje jo naudodavo nudrožtą muiliuką).
Kamilė, kurios istoriją papasakojo mama, pati nesituštino pusę metų.
Istorija, kokių daugybė
Kamilė gimė truputį per anksti – 36 savaičių. Tačiau svėrė 3,5 kg, buvo sveika, labai graži ir guvi. Gimdymo namuose ji dvi dienas normaliai tuštinosi mekonijumi (taip vadinamo naujagimių išmatos). Trečią dieną mergaitei nepavyko, tad seselė išsinešė ją ir padėjo guminiu vamzdeliu. Mama tos procedūros nematė, tiesiog sesutė Kamilę parnešė į palatą jau ramią ir palengvėjusią. Grįžusi namo Kamilė sugebėjo pasituštinti vienintelį kartą. Praėjo diena, kita. Mergaitė pasidarė nerami, blogiau miegojo. Mama ryžosi jai padėti: paguldė ant nugaros, užvertė kojytes aukštyn ir padirgino išeinamąją angą termometru. Taip prasidėjo pusę metų trukę tuštinimosi ritualai. Kasdien tuo pačiu metu mama padėdavo dukrai padaryti kakutį. Mama nesiryžo eksperimentuoti ir leisti dukrai nesituštinti ištisas savaites.
Vaikų chirurgas, į kurį netrukus kreipėsi Kamilės mama, moterį nuramino. Jis pasakė: „Kai kurie vaikai ankstyvoje kūdikystėje nesituština patys. Jiems reikia padėti. Jei Kamilei padeda dirginimas termometru, taip ir darykite. Tik stenkitės procedūrą kartoti kasdien tuo pačiu metu. Ateikite, kai mergaitei sukaks pusė metų“.
Gydytojas paaiškino, kad kartais tokiems vaikams prireikia nesudėtingos operacijos.
Kamilė iki pusės metų valgė tik mamos pienuką, tad mergaitės viduriai nebuvo užkietėję. Kartais net skystoki, bet vis tiek tekdavo padėti termometru.
Mergaitė augo ir jau mokėdavo mamai parodyti, kad nori „į tualetą“. Ji pradėdavo kviesti žvilgsniu, šypsena, pati pakeldavo kojytes į viršų. Mama juokauja, kad šioje istorijoje buvo ir geroji pusė. Kasdien kilnodama Kamilės kojas mama puikiai mankštindavo dukros klubo sąnariukus. Todėl nesunkiai išgijo klubo displazija. Be to, per tą pusmetį šeima sutaupė pinigų sauskelnėms, nes vaikas į jas niekada neprikraudavo.
Artimieji pasiskirstė į dvi stovyklas. Vieni sakė, kad Kamilė pripras prie tokio dirbtinio tuštinimosi ir niekada nebeišmoks kakoti pati. O kiti manė, kad mergaitei ūgtelėjus dings ir problema. Mamai intuicija kuždėjo tą patį.
Kamilės mama prisimena: „Kūdikystėje tikrai vyksta kažkokie stebuklai. Tarkime, yra pilvuko skausmų kamuojamų kūdikių, kurie kas vakarą rėkia.
Tačiau vos sukanka 3 mėnesiai, skausmus lyg ranka nuima. Taip atsitiko ir su Kamile. Kai sukako 6 mėnesiai, mergaitė pradėjo normaliai tuštintis.
Ir ne šiaip sau, o po 3-4 kartus per dieną. Tada atsigriebiau už visas kadaise sutaupytas sauskelnes”.
Apie kūdikių tuštinimosi sutrikimus pasakojas pediatrė Jolanta Bernatonienė.
Abstrakčiai atsakyti į klausimą apie vaiko tuštinimąsi neįmanoma. Reikia žinoti, kiek vaikui metų, ar jo viduriai užkietėję nuo gimimo, kaip jis gimus buvo maitinamas (krūtimi ar adaptuotais mišiniais), ką jis šiuo metu valgo, kaip auga jo svoris, ar kūdikystėje jis vemdavo ir atpylinėdavo, be aiškios priežasties viduriavo. Jeigu vaikas pusę metų nesituštino pats, tad kaip jis tuštinosi: vartojo vaistus ar mama darė valomąsias klizmas?
Tokia būklė, kai vaikas ilgai nesituština pats, vertinama kaip lėtinis vidurių užkietėjimas. Todėl būtina kuo greičiau išsiaiškinti priežastį ir pradėti gydyti.
Tėvai įsivaizduoja, kad vidurių užkietėjimas yra tada, kai vaiko išmatos labai kietos.
Vidurių užkietėjimu laikomas storojo žarnyno sutrikimas, kai:
vaikas tuštinasi rečiau kaip 3 kartus per savaitę;
mažyliui sunku pasituštinti kietomis ar minkštomis išmatomis;
šie simptomai būna ilgiau kaip 6 savaites.
Skiriamos 2 pagrindinės vidurių užkietėjimo priežastys: funkcinis vidurių užkietėjimas ir organinis vidurių užkietėjimas.
Funkcinis vidurių užkietėjimas gali būti maitinant kūdikį adaptuotais mišiniais ar karvės pienu, po ūmios ligos, sergant depresija, esant nepakankamai mitybai, ar sukeltas kai kurių vaistų.
Organinis vidurių užkietėjimas dažniausiai esti nuo gimimo, dėl įgimtų žarnyno anomalijų, vystymosi sutrikimų. Dažniausias iš jų – Hiršprungo liga.
Su vaiku, kuris pusę metų negali pats pasituštinti, būtina kuo skubiau apsilankyti pas apylinkės pediatrą ir vaikų gastroenterologą, kad būtų nustatyta lėtinio vidurių užkietėjimo priežastis. Tinkamą gydymą galima skirti itk nustačius ligos priežastį. Užsitęsus nepakankamai gydomam vaikų vidurių užkietėjimui, neretai išsivysto negrįžtami organiniai pakitimai storosios žarnos sienelėje bei aplinkiniuose audiniuose. Vaikui atliekami rentgenologiniai, ultragarso, endoskopiniai storosios žarnos tyrimai nustatoma priežastis ir skiriamas gydymas.
„Mamos žurnalas“
