Eglės Gelažiūtės pieš.
Lėtiniu vidurių užkietėjimu serga kas penkta moteris (vidurių užkietėjimas apskritai laikomas moterų bėda). Kiekvienas gimdymas reiškia vis didesnę užkietėjusių vidurių riziką. Apie tai kalbamės su gydytoja Dale Jankauskiene.
Kada tai – jau problema
Viduriai laikomi užkietėjusiais, jei tuštinamasi 2 kartus per savaitę ir rečiau.
Tuštinamasi sunkiai, kietomis išmatomis, o pasituštinus vis tiek gali likti sunkumo jausmas.
Suaugusiesiems (kaip, beje, ir vaikams) viena iš vidurių užkietėjimo priežasčių yra skausmingas tuštinimasis. Kai skauda tuštinantis, žmogus stengiasi to nedaryti, o išmatos, ilgai būdamos storojoje žarnoje, sausėja ir tai dar papildomai apsunkina tuštinimąsi.
Skausmingą tuštinimąsi gali sukelti pasikeitusi mityba, įvairūs stresai, baimė, įvairios ligos.
Viduriai užkietėja dėl:
* Netinkamo maitinimosi (mažai augalinių skaidulų, nepakankamas maitinimasis).
* Dehidracijos (skysčių netekimo, pvz. karščiuojant ar kai karštu oru daug prakaituojama, o mažai skysčių išgeriama).
*Sumažėjusio fizinio aktyvumo.
*Sergant kai kuriomis ligomis (pvz., cukriniu diabetu).
* Vidurių užkietėjimą gali lemti genetinis polinkis.
* Pasikeitusi aplinka irgi lemia vidurių užkietėjimą – tai patvirtins dauguma keliaujančių žmonių.
Užkietėję viduriai – tarsi paslėpta organizme tiksinti bomba. Susikaupusios išmatos ne tik sukelia nemalonių pojūčių pilve, bet ir po truputį nuodija organizmą – nukenčia odos išvaizda, bendra savijauta. Be to, didėja hemorojaus, storosios žarnos vėžio bei kitų žarnyno ligų rizika.
Jei užkietėjo viduriai:
* Svarbi dieta, kurioje būtų daug maistinių skaidulų. Skaidulomis vadinamos daržovėse, vaisiuose, grūduose esančios maisto medžiagos, kurių žmogus beveik negali suvirškinti – jas skaido tik žarnyno bakterijos. Bet didžioji dalis lieka žarnyne, didindamos išmatų tūrį ir pagerindamos žarnų veiklą. Skaidulos sugeria daug vandens ir taip žarnų turinio konsistencija tampa minkštesnė.
* Valgykite kasdien tomis pačiomis valandomis, skirkite valgymui pakankamai laiko, kad galėtumėte gerai sukramtyti maistą.
* Įpraskite ryte prieš pusryčius išgerti stiklinę šilto vandens (galima su citrina). Gerai būtų, jei pusvalandį ar valandą prieš kitus valgymus irgi išgertumėte po stiklinę skysčio.
* Vartokite raugintų (ne marinuotų) produktų: raugintų kopūstų, rauginto pieno produktų, labai sveika jogurtas su gyvomis bakterijomis. Rinkitės vaisius, kuriuos galima valgyti ir su odele (obuolius, kriaušes, slyvas). Užkandžiams rinkitės ne sausainius, o riešutus, džiovintus vaisius. Makaronus, rafinuotus ryžius, manų kruopas, baltą duoną, keiskite į javainius, nevalytus ryžius, grikius, rupaus malimo duoną su sėlenomis ar grūdais.
* Jei darbas nejudrus, kas valandą darykite pertrauką, kurios metu nors 5-10 minučių pasivaikščiokite. Įpraskite kasdien bent 10 minučių pasimankštinti. Ypač efektyvūs pilvo raumenis treniruojantys pratimai.
* Gali prireikti gydymo vaistais, kartais trunkančio net keletą metų. Tuomet ligonis turi reguliariai lankytis pas gastroenterologą ar šeimos gydytoją.
* Svarbu neleisti ilgesniam laikui susikaupti išmatoms. Todėl vaistai reikalingi ir tada, kai tereikia vienkartinai ištuštinti žarnyną.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
