Nieko nebestebina statusas „dirbu iš namų“. Dauguma mūsų neturi jokios patirties, kaip dirbti iš namų.
Patarimais dalinasi psichologė Giedrė Skupienė, www.gyvenimoraktas.com
Pirmomis dienomis tai skamba kaip smagus patyrimas, leidžiantis suderinti darbą ir poilsį, taupantis kurą ir laiką.
Tačiau šių dienų situacijoje iš namų dirbančių arba juose atostogaujančių pilni namai. Vis dažniau iš aplinkinių girdžiu natūraliai kylantį klausimą: „Ką daryti, kad dirbant namuose „nenuvažiuotų stogas“?
Štai keletas patarimų iš asmeninės psichologės Giedrės Skupienės praktikos:
Sukurkite kiekvienam dirbančiam namuose atskirą darbo vietą. Jei tik įmanoma, tai turėtų būti tikra darbo vieta, o ne kampas ant valgomojo stalo. To reikia ne tik dėl patogumo, bet ir dėl psichologinio nusiteikimo, kad dabar dirbu, o ne skaitinėju, užkandžiauju ir nuolat nerandu kur nukišau vieną ar kitą popierių.
Laikykitės įprasto sau darbo režimo, kiek tik tai įmanoma, atsižvelgiant į kitus šeimos narius, ypač jei turite mažų vaikų, kurie turi savo poreikių ir savo supratimą, ką reiškia, kai tėtis ar mama dirba namie. Jei įprastai dirbate nuo 9 iki 18 val. su valandos pietų pertrauka, pasistenkite taip organizuoti darbą ir namuose. Nepasiduokite pagundai ilgiau pamiegoti, daugiau paskaityti socialinius tinklus, iškrauti iš indaplovės indus, sutvarkyti lentyną, kurią seniai reikėjo sutvarkyti…
Labai sveika darbo laiku apsirengti darbo drabužiais. Visai kitaip pasijaučiate, kai apsirengiate panašiai kaip eidami į darbą, o ne sėdite prie kompiuterio su pižama ar treningu. To reikia ne tik tam, kad vaizdo konferencijoje atrodytumėte tvarkingai, bet labiausiai tam, kad psichologiškai jaustumėtės darbe ir, žinoma, – darbingi.
Lygiai kaip darbe, namuose reikalingos kavos pertraukėlės. Jų metu, kaip ir darbe, galima paplepėti apie šį bei tą su draugais ir kolegomis (tik šįkart telefonu ir ne valandų valandas). Jei eidavote pietauti į kavinę, o dabar valgote namie, išeikite per pietus pasivaikščioti. Taip pravėdinsite plaučius, pajudėsite, pakeisite aplinką ir grįšite į darbo vietą kupini energijos ir naujų idėjų.
Jei namie dirbate ne vienas, turite vaikų, susitarkite ženklus, simbolius, kurie kitiems aiškiai pasakytų, kada jūsų netrukdyti, nekalbinti. Čia galite įdarbinti visą savo kūrybiškumą, neapsiribodami lentele „netrukdyti“. Šių ženklų gali būti įvairių ir jie gali reikšti skirtingus „netrukdyti“ lygius. Nepiktnaudžiaukite jais. Jei visą dieną stovės ženklas „netrukdyti“, jis pradės nieko nereikšti.
Būna, kad turint vaikų, tam tikromis valandomis vienintelės vaizdo konferencijoms tinkamos vietos yra vonia arba automobilis, stovinti kieme. Tai irgi variantas, pažiūrėkite į tai su humoru. Sprendimas gali būti ir dirbti bei prižiūrėti vaikus, keičiantis su partneriu.
Dirbant namuose, labai svarbu daryti ne tik kavos pertraukėles, bet ir mankštos pertraukėles. Jei turite nedidelių vaikų, jūsų mankštos pertraukėlėmis greičiausiai pasirūpins jie. Kitu atveju fiziniu aktyvumu pasirūpinkite patys ir „ištempkite“ pajudėti savo partnerį, bus smagiau. Fizinis aktyvumas tampa ypač svarbus, kai mūsų patiriamas streso lygis yra aukštesnis. Eidami, bėgdami, atlikdami fizinius pratimus sunaikiname streso hormonus ir užkertame kelią lėtiniam stresui, pasirūpiname geresne ne tik fizine, bet ir emocine savijauta.
Dirbant namuose, svarbu ne tik „ateiti“ į darbą. Taip pat svarbu iš jo ir „išeiti“. Jei dienos metu laikysitės darbo režimo ir dirbsite, tikėtina, kad padarysite daug. Nuolatiniai viršvalandžiai nėra sveika nei jūsų sveikatai, nei santykiams su artimaisiais. Darbo ir poilsio balansas dirbant iš namų irgi svarbus. Jei turite kolegų, kurie mėgsta „zoominti“ kiaurą parą, įrašykite jūsų bendravimo programose „iki ryt, gero vakaro“ žinutę. Taip kolegos žinos, kad atsakymų ir bendravimo su jumis jie gali tikėtis jau ne šiandien, o ryt.
Dirbant namuose, yra didelė pagunda paužkandžiauti. Lygiai kaip dirbdami ofise, nusistatykite sau ne tik darbo, bet ir valgymo laiką. Taip bus mažiau pagundos stresą ir darbo iš namų nepatogumus malšinti maistu.
Atsispirkite pagundai vis skaityti naujienas, žinias įvairiuose žinių portaluose. Taip, reikia žinoti, kas vyksta, kaip keičiasi situacija, tačiau tam užtenka peržvelgti žinias tris kartus per dieną skiriant tam 15 minučių. Jei jūsų dėmesio lauke kiaurą dieną bus emociškai neigiamos žinios, tai turės įtakos jūsų emocinei savijautai bei padidėjusiam nerimo lygiui.
Stenkitės kuo daugiau bendrauti su „emociškai netoksiškais“ žmonėmis ir patys nebūkite „toksiški“. Kuo daugiau bendraukite su draugais, giminaičiais, bet raskite temų, kurios jus džiugintų, net jei tai yra prisiminimai apie vaikystės išdaigas ar tik ką pražydęs krokų krūmelis. Gerų emocijų ir optimizmo atsvara labai svarbi šiuo metu jūsų gerai emocinei savijautai.
Rašykite dienoraštį, ypač, jei gyvenate vienas ir ši izoliacija stipriai paveikė jūsų bendravimo įpročius. Tačiau rašymas – puiki terapija ne tik vienišiams, ji tinka visiems. Rašydami mes tvarkingai sudėliojame savo mintis, berašydami atrandame išeitis, nes naujai pažvelgiame į situaciją, išrašome tai, kas susikaupė per dieną, įvardijame, kaip jaučiamės, ir jau vien nuo to emocijų intensyvumas tampa mažesnis.
Bendraukite su savo artimaisiais ir draugais. Žmonėms dabar ypač reikia ryšio, pojūčio, kad yra reikalingi, kad jums jie rūpi. Lygiai kaip to reikia jums patiems.
Vakarais ir savaitgaliais ieškokite ir rasite veiklų, kurios jus džiugintų. Galbūt tai knyga, kuri seniai laukia, kada bus perskaityta, gal tai filmas, kuriam vis neatsirasdavo laiko, o gal serialas, kuris buvo atidėtas neribotam laikui, nes labai daug serijų. Jei turite galimybę, padirbėkite lauke, pasodinkite į vazoną svogūnų ar prieskoninių žolelių. Pieškite, rašykite, lipdykite… Tinka viskas, kas jums pakelia nuotaiką.
Jei reikia asmeninės konsultacijos, kaip įveikti dabartinio laikotarpio iššūkius, – susisiekite: giedre@gyvenimoraktas.com
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
