Mums, tėvams, labai norisi apsaugoti savo vaikus, viskuo pasirūpinti, užtikrinti jų saugumą, ir tai yra suprantama. Tačiau vaikams paaugus, labai svarbu nepražiopsoti momento, kada juos reikia vis daugiau paleisti, paskatinti spręsti, veikti patiems ir taip auginti jų pasitikėjimą savimi kaip savarankiška asmenybe. Kelios idėjos, kaip tai galime padaryti.
Psichologė Giedrė Skupienė, www.gyvenimoraktas.com
Apribokime savo lūkesčius. „Žinau, kad tu puikiai pasiruoši šiai pamokai“, – pasakiau vieną vakarą savo sūnui, kai jis sunkiai ruošė namų darbus. Jis sustojo ir atsiduso. „Mama, tu mane per daug spaudi“. Mano širdis sustojo. Aš tik norėjau, kad jis žinotų, kad aš juo tikiu. Tačiau jis tai priėmė kaip lūkestį. Greitai perdėliojau savo žodžius: „Aš turėjau omenyje, jog žinau, kad viską darai geriausiai, kaip gali. Kad ir kas tai bebūtų. Aš žinau, kad tu rimtai dirbi.“ Jo pečiai atsipalaidavo ir jis grįžo prie savo užduoties. Per didelis spaudimas paaugliams siekti sėkmės – ar mokykloje, ar laisvalaikio užsiėmimuose – gali atimti iš vaiko malonumą. Gali užklupti nepasitikėjimas savimi. Kad taip neatsitiktų, mums tenka pergalvoti savo žodžius, kuriais palaikome savo vaikus, kad tai, ką pasakome, neturėtų priešingo efekto.
Apribokime savo reikalavimus. „Mama, aš labai užsiėmęs! Aš visai nebeturiu laisvo laiko!“ Mano paaugliui buvo per daug visko, kas buvo jo kasdienoje. Išgirdau tai kaip pagalbos šauksmą. Mano vaikas jautėsi pernelyg užspaustas užduočių bei veiklų, ir jo elgesys tai atspindėjo. Jis pradėjo nerimauti ar neatsiliks, tapo dirglesnis. Pakeitus namų darbų ir atsakomybių tvarkaraštį bei laiką prie kompiuterio, jis netrukus grįžo į vėžes.
Pastebėkime mažus pasiekimus. Dažnai daugiau laiko praleidžiame kritikuodami paauglius nei pastebėdami ką nors pozityvaus. Nenuostabu, kad jie nepasitiki savimi! Šiuo metu stengiuosi pastebėti nedidelius pasiekimus, kai tai įvyksta. „Puiki mintis nusistatyti sau žadintuvą ir pabusti laiku be mano pagalbos“. Taip darydama, skatinu savo vaiką vėl daryti tai, kas ugdo jo savarankiškumą. Tačiau taip pat žinau, kad mano teigiami pripažinimai padės atsverti bet kokią nedidelę kritiką, kuri kartais išsprūsta.
Klausykime ir neskaitykime paskaitų. Sunku neduoti patarimų ir nenurodinėti, kai paauglys skundžiasi, bet pastaruoju metu nusprendžiau daugiau klausytis nei aiškinti. Kartais jis pats išsprendžia savo problemą. Kitais atvejais užtenka vieno sakinio: „Suprantu, kaip jautiesi“. Juk aš noriu, kad jis galėtų man atsiverti, pasipasakoti, pasidalinti, o viskas, ką daro moralizavimas, – jį atstumia ir uždaro.
Kontroliuokime savo emocijas. Kai mano vaikas sako įžeidžiančius žodžius, žinau, kad taip yra todėl, kad jis nori reakcijos arba yra susierzinęs dėl kokių nors jam svarbių dalykų. Tačiau nusprendžiau jokios aštrios reakcijos neberodyti. Aš kaip filme „Žvaigždžių karai“ įsivaizduoju priešais save jėgos lauką, ir žeidžiantys žodžiai iškart į jį atsimuša manęs nepasiekę. Tada, prieš eidamas vakare miegoti, mano vaikas jaučiasi kaltas dėl to, ką pasakė pagautas emocijų, ir atsiprašo. Išlaikydami savo emocijų kontrolę, rodome pavyzdį, kaip elgtis nesutarimų metu. Jei vaikas atvirauja sunkia tema arba išlieja, kas jam guli ant širdies, ramiai reaguodami suteikiame jam „saugią erdvę“ vėl atsiverti, nebijant neigiamo atsakymo ar audringos tėvų reakcijos. Tai savo ruožtu padės užauginti pasitikintį vaiką, kuris žino, tiek kaip konstruktyviai bendrauti, tiek kaip pagarbiai nesutikti.
Meskime iššūkį savo vaikui. „Štai 20 eurų“, – pasakiau, įteikdama savo paaugliui pinigus ir trumpą sąrašą. „Nueik į parduotuvę ir nupirk šeimos pietums šiuos penkis dalykus.“ Iš pradžių mano sūnus dvejojo. Bet pažvelgęs į mano darbų sąrašą, jis žinojo, kad negaliu prisijungti prie jo. „Nusipirk ir sau saldainių“, – pridūriau jam išeinant. Paauglių skatinimas priimti iššūkius, nesvarbu, ar tai susiję su mokykla, ar asmeniniais dalykais, gali paskatinti augimą bei savarankiškumą. Kai mano sūnus grįžo su pirkinių krepšiu, naujas pasitikėjimas savimi nušvito jo šokoladu išteptoje šypsenoje.
Linkiu kantrybės, kūrybiškumo ir pagarbos savo vaikui auginant jo savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
