Kaip susirasti draugų? – klausimas aktualus bet kuriame amžiuje, nes draugų, tikrų draugų, turėjimas yra labai svarbus kiekvieno žmogaus gerai emocinei savijautai ir daug pasako apie patį žmogų.
Psichologė Giedrė Skupienė, www.gyvenimoraktas.com
Visi žinome posakį: „Pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu“. Draugų turėjimas yra svarbus kiekvienam vaikui ir turi jo gyvenimui, savijautai bei savivertei didelį poveikį. Šįkart kalbėsime apie vaikus, bet tie patys patarimai puikiai tinka ir suaugusiesiems.
Klausimas – kaip susirasti draugų – gali būti gąsdinantis vaikui, ypač, jei jis drovesnio būdo. Daugumai baisoka, kaip reikės susirasti draugų pakeitus mokyklą, pradėjus lankyti naują būrelį. Juk ir mes, suaugusieji, nerimaujame, kai ruošiamės dirbti naujame kolektyve, einame į renginį, kuriame nieko nepažįstame. Dažnam vaikui tokios situacijos yra dar baisesnės. Net jei mes, suaugusieji, vaikams sakome teisingus dalykus: „būk savimi“, „pakviesk vaiką pažaisti su tavimi“, „užkalbink tau patikusį vaiką“, tai gali būti labai sunku padaryti, nes vaikui neaišku, kaip tai padaryti.
Priminsiu kelis paprastus dalykus, kuriuos dažnas pamirštame, kurdami ir palaikydami draugiškus ryšius. Jie puikiai pagelbės jūsų vaikams susirasti draugų. Aptarkite juos su vaiku, leiskite pasitreniruoti su jumis ir palaikykite taikant gyvenime.
Kreipkitės į žmogų vardu. Savo vardą kitam girdėti malonu, be to tai rodo, kad jūs skyrėte pastangų įsiminti jo vardą, tas žmogus jums svarbus. Tai puiki pradžia kuriant draugystę. Kaip tai padaryti? Jei patinkančio žmogaus vardo vaikas nežino, pirmiausia galima paklausti: „Kuo tu vardu?“ O toliau stengtis vardą prisiminti ir į vaiką kreiptis vardu. Pavyzdžiui: „Labas, Adomai!“, „Gerai pasirodei/ perdavei kamuolį/ atsakei prie lentos, Adomai“, „Iki greito, Adomai“.
Štai taip paprasta ir tai puikiai veikia! Kai sakote žmogaus vardą, jūs pranešate jam, kad: išskiriate jį iš minios, jis jums svarbus, jūs skiriate jam savo laiko stabtelėti ir pasisveikinti, pastebėti, o tai kiekvienam malonu. Kai pasakome žmogaus vardą, jis atkreipia į mus dėmesį, atsisuka, stabteli, pagauname jo žvilgsnį. O tai gali tapti labai puikia draugystės pradžia. Sakydami žmogaus vardą, mes taip pat sakome, kad norime jį pažinti geriau, daugiau. Kartu mes parodome, kad esame draugiški. Kai kažkas yra draugiškas mums, mes jaučiame impulsą būti draugiški tam žmogui. Taigi tas žmogus irgi įsimins jūsų vardą. Tai puikus pagrindas tolesnei draugystei.
Šypsokitės. Kitas labai vertingas dalykas kuriant draugystę – šypsena. Nuoširdi šypsena yra aiški žinia kitiems, kad esate draugiškas. O su draugiškais žmonėmis kitiems visada maloniau bendrauti ir draugauti. Įdomu tai, kad šypsenoje dalyvauja labai daug veido raumenų. Šypsena siunčia mūsų smegenims signalą, kad mums smagu, mes jaučiamės gerai, saugiai. Kuo daugiau nuoširdžiai šypsomės ir juokiamės, tuo geriau jaučiamės. Šypsena ir juokas lengvai įtraukia šalia esančius žmones. Kai šypsomės mes, šypsosi mums. Taip sukuriame jaukią aplinką draugystei. O juokas drauge su kitais – pats geriausias draugystės kūrėjas, nes jis išsklaido bet kokią įtampą ir apjungia besijuokiančius žmones.
Sakykite komplimentus, pagirkite. Pasakykite žmogui, su kuriuo norite susidraugauti, komplimentą, pagirkite – žmogus žinos, kad pastebite, vertinate jo gebėjimus, mėgstate jį, palaikote.
Kiekvienam žmogui bet kuriame amžiuje yra gera girdėti gražius žodžius apie save. Svarbus dalykas – tie gražūs žodžiai turi būti pelnyti, pasakyti nuoširdžiai. Bet koks bandymas dirbtinai įsiteigti sukelia priešingą reakciją – atstūmimą. Tačiau jei skiriame nors truputį dėmesio kitam žmogui, tikrai atrasime ką malonaus jam pasakyti nuoširdžiai. Įdomus dalykas, kad iš tikrų, patikrintų draugų mes daug lengviau priimame ir kritiką, kai ji konstruktyvi, apie kažkokį konkretų poelgį. Kai draugas pastabą pasako ramiai, stengdamasis neįžeisti, o padėti, mūsų noras pasitaisyti būna labai stiprus. Tai draugystę padaro dar tvirtesnę.
Klauskite ir klausykitės. Gerai draugystei kurti ir išlaikyti klauskite draugų klausimų ir įdėmiai klausykite atsakymų. Taip parodote savo nuoširdų domėjimąsi ir norą sužinoti daugiau. Dažnam norisi pačiam daugiau kalbėti, pasakoti, patarti. Jei problema, kuria dalinasi draugas, pačiam atrodo paprasta, nes pats su tokia problema nesusidūrei, gali kilti noras ją sumenkinti. Tuomet draugas nustoja dalintis tuo, kas jam tikrai rūpi. Kai tema abiem įdomi, yra noras kalbėti nutraukiant vienam kitą ir net neklausant, ką sako kitas, nes labai norisi pasisakyti pačiam, parodyti savo išmanymą. Tačiau tvirtai draugystei kurti labai svarbu mokėti klausyti ir tikrai girdėti, ką sako draugas. Tai tiek pat svarbu, kaip ir mokėti pačiam kalbėti, dalintis. Kai kitą kartą jums susitikus paklausite draugo apie tai, ką jis praėjusį kartą pasakojo, kuo dalinosi, pasiteirausite, kaip jam sekasi, parodysite, kad jis tikrai jums rūpi. Tokia draugystė išlieka ilgai.
Paprasta? Nuoširdžiai taikykime tai kasdien ir džiaukimės draugyste!
„Mamos žurnalas“
