Akivaizdu, kad šiandien daug daugiau vaikų nei ankščiau naudojasi išmaniomis technologijomis ar elektroninių medijų prietaisais – žaidžia įvairius žaidimus, naudojasi socialiniais tinklais, o Covid-19 pandemijos metu ir mokosi.
Apie vaiką ir kompiuterinį pasaulį – Klaipėdos PPT psichologė Ugnė Kundrotienė.
Karantino metas tapo iššūkiu mums visiems – persikėlėme į virtualų pasaulį net ir tie, kurie ten buvome tik reti svečiai. Bandome prisitaikyti patys, bandome prižiūrėti ir savo vaikus, kuriems kontrolė saugaus laiko prie ekranų yra būtina. Tėvai, pagal galimybes, žinias ir supratimą, stengiasi valdyti vaikų įsitraukimą į informacines technologijas. Vieniems tai pavyksta gerai, tačiau kitiems – tai tampa didele problema, ko pasekmės labai liūdnos – prarastas ryšys su vaiku, prastėjanti vaiko fizinė ir emocinė sveikata, lėtėjanti raida…
Nors atrodo informacijos šia tema labai daug, tačiau po pagalbos besikreipiančių tėvų išsakytų žodžių – „mano vaikas labiausiai prisirišęs prie telefono“ – tėvų akyse sužvilga ašaros… Tėvams skaudu, jie pasimetę, kad taip atsitiko, nes jų manymu vaikas visko turi, dėmesio gauna… Tačiau vaiko elgesys rodo ką kita – emocinio ryšio tarp tėvų ir vaiko nėra, vaikas neįsileidžia tėvų į savo vidinį pasaulį… Vaikas „namelyje“, o tėvai gatvėje.
Kaip bebūtų, mes visi gyvename taip kaip mokame. Visi esame labai skirtingi, kiekvienas esame lyg skirtingos „gėlės“ su savo unikalia gyvenimiška patirtimi, mintimis, emocijomis, elgesiu ir kūno pojūčiais. Kiekvienas savaip suvokiame ir interpretuojame realybę. Tai turi įtakos kaip mes bendraujame su aplinkiniais, o ypač su savo vaikais. Taigi, ką galėtų padaryti tėvai, kad ir kokie jie skirtingi būtų savo gyvenimiška patirtimi, išsilavinimu ar socialine padėtimi, kad atkurti ryšį su vaiku ir taip sumažinti vaiko įsitraukimą į IT žaidimus. Taigi, šiam tikslui pasiekti pateikiu penkis žingsnelius:
1. Pirmiausia pažinkite savo vaiko džiaugsmo šaltinį.
Tai yra tai, kas vaikui patinka ir kas jį labiausiai džiugina. Šiuo atveju – tai IT žaidimai. Šiame etape tiesiog pasidomėkite kokius žaidimus vaikas žaidžia. Greičiausiai jų nebus daug – paprastai 2-3 žaidimai. Kartais vaikai noriai kalba apie žaidimus, tačiau pasitaiko atvejų, kai vaikas nelabai noriai pasakoja. Svarbu domėtis ir klausytis vaiko. Taigi, kai sužinome apie vaiko mėgstamus žaidimus, pereiname į 2-ą etapą.
2. Tyrinėkite vaiko žaidimų pasaulį.
Taigi, jūs jau sužinojote ką žaidžia jūsų vaikas. Dabar susipažinkite su vaiko mėgstamiausiu žaidimu ir tapkite šio žaidimo ekspertu. Tai nėra sudėtinga. Tiesiog pažaiskite. Sužinokite taisykles, herojų vardus, paslaptis ir kt. pabandykite praeiti keletą lygių. Sužinokite to žaidimo terminologiją, pagrindinius sunkumus. Pasinerkite į žaidimą. Atsiminkite, jūs pasineriate ne į žaidimą, jūs pasineriate į jūsų vaiko vidinį pasaulį. Juk jums tai ir yra svarbiausia.
3. Kai jau tapote žaidimų ekspertu, vaikui girdint kalbėkite apie žaidimą, pradėkite demonstruoti savo kompetencijas. Taip jūs atkreipsite vaiko dėmesį Į SAVE.
Vaikas pradės jus priimti, jūs suartėsite. Jūs pamatysite, kaip stebėtinai greitai pradės keistis jūsų ir vaiko santykiai. Tokiu būdu jūs sukursite bendrą emocinį lauką. Jame jūs dalinsitės įspūdžiais, emocijomis, informacija. Be to, jeigu jums pavyks tapti žaidimo ekspertu, tai tapsite autoritetu vaiko akyse, tiesiog guru. Jis pradės jus gerbti ir jumis žavėsis. Tuomet jūs galite padėti vaikui daugiau pagelbėti žaidime, pvz. pasakyti kaip galima būtų pasiekti aukštesnį lygį ir pan. Atminkite, kad svarbiausia šio etapo užduotis – sukurti su vaiku kontaktą ir bendrą emocinį lauką. Viskas, dabar jūs galbūt pirmą kartą gyvenime esate tame pačiame pasaulyje kaip ir jūsų vaikas. Be to, žaidimo metu galite labai daug sužinoti apie vaiką, geriau jį pažinti.
4. Pats laikas sukurti naujas papildomas žaidimo taisykles.
Jeigu vaikas jau jūsų prašo su juo pažaisti, nori kalbėtis su jumis apie žaidimą, kažką veikti žaidime ir kt., tai labai geras ženklas. Tai rodo, kad jūsų santykis su vaiku gerėja, jūs darotės artimesni. Jūs dabar asocijuojatės su kažkuo geidžiamu. Tačiau žaidimas – tai ne realybė. Ten savi įstatymai ir taisyklės.
Šiame etape jūsų užduotis – susieti žaidimo taisykles su realybės taisyklėmis. Susieti realybę su on-line. Formulė tokia: jūs darote, jeigu jis daro. Kaip tai padaryti – pavyzdžiui, jūs švelniai ir ramiai vaikui pasakote, kad pvz. jūs negalite daugiau su juo žaisti, nes jums reikia susitvarkyti namus. Tačiau jūs galėsite greitai grįžti prie žaidimo ir vėl kartu žaisti, jeigu jis jums padės susitvarkyti. Tai pats paprasčiausias variantas. Tai yra žaidime atsiranda papildoma taisyklė. Taip, tai gali nesuveikti iš karto, tačiau nesijaudinkite, jeigu vaikas iš karto su tuo nesutiks. Po truputį jo elgesys pradės keistis.
Atkreipkite dėmesį į savo balso intonaciją, žodžius, situaciją, kontekstą, vaiko savijautą. Puiku, jeigu vaikas iš karto sureagavo į jūsų naują taisyklę ir sutiko su jumis bendradarbiauti. Labai svarbu paskatinti vaiką už bet kokią jo iniciatyvą, ypatingai jeigu jis kažką padarė malonaus savo noru. Beje, kaip pagalbos būdas gali būti ir namų darbų padarymas ir pan. Kiek laiko tai užtruks, sunku pasakyti, gal kelis mėn. tai tikrai. Jūs patys tai pajusite. Tik neskubinkite įvykių.
5. Į šį etapą pereiname, jeigu jūs jau sugebate įpinti realų gyvenimą į vaikišką žaidimą. Dabar reikia tai užtvirtinti.
Iki šiol džiaugsmo hormonus vaikas gaudavo iš žaidimo. Tačiau jūs išmokote susieti žaidimą su realiu gyvenimu. Tai reiškia, kad pamokų ruošimas, namų tvarkymasis, skaitymas, pasivaikščiojimai, valgis ir visa kita, ką jūs pasirinkote kaip pagalbą iš vaiko realybėje, dabar vaiko galvoje asocijuojasi su kažkuo tai geru ir maloniu, o ne tik su pareiga, prievarta, konfliktais ir kt. Šiame etape akcentuojame du dalykus: pirma – sutrumpinti laiką praleidžiamą prie IT prietaisų. Tam galite naudoti įvairius užraktus, laiko nustatymus, Family Link ir kt.; antra – padidinti veiklų skaičių realybėje. Tai gali būti pačios įvairiausios veiklos – sportas, išvykos, pomėgiai, hobiai, užsienio kalbos ir kt. Viskas, kas pritrauktų vaiko dėmesį, skatintų jo sveiką vystymąsi, kur vaikas galėtų siekti sėkmės įdėdamas daugiau pastangų ir patirdamas dar didesnį malonumą. Pagalvokite, kaip norite pasirūpinti savo vaiku: kad vaikas visiškai nebesinaudotų IT prietaisais ar tiesiog norite, kad vaikas jais naudotųsi jiems saugų laiką. Saugus laikas 1,5-2 metų amžiaus vaikams yra 30 min, 3-5 metų vaikams – 1 val. per dieną. Ypač buvimo prie IT prietaisų laiką stebėti reikėtų laisvadieniais, kuomet dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų stipriai viršija rekomenduojamą naudojimosi IT prietaisais trukmę; vyresniems vaikams – 2 val. per dieną.
Atminkite, kad vaikai puikiai geba prisitaikyti prie aplinkybių. Kai realybėje negera, tuomet ir sulendama į „namelį“. Jeigu jūs atidžiai kontroliuosite vaiko naudojimąsi IT prietaisais, skirsite vaikui individualaus dėmesio ir laiko, domėsitės juo, stengsitės suprasti kas lemia vaiko sunkumus ir padėsite juos jam įveikti, mylėsite, atjausite, suprasite, būsite kantrūs, tai jūsų vaikas pamatys, kad jo realus gyvenimas ir jis pats jums yra svarbus ir įdomus. Vaikui nebebus poreikio paskęsti virtualiame žaidimų pasaulyje. Palaipsniui jūsų santykiai su vaiku normalizuosis.
Susiję straipsniai
