Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Izabelė Juškienė
Mokslo metų pradžia – sudėtingas metas ne tik į mokyklą eiti pradedantiems vaikams, bet ir jų tėvams. Juk reikia pasirūpinti, kad atžala turėtų viską, ko reikės mokslams, pradedant rašikliais bei sąsiuviniais ir baigiant pakitusiu dienos režimu bei mokymuisi tinkama atmosfera namuose.
Šeimos gydytoja paaiškina, kodėl jausti stresą rugsėjo pradžioje vaikams yra normalu ir kokiais būdais galima šį stresą įveikti.
Tuo tarpu pastatų automatikos specialistai dalijasi šiuolaikinių technologijų galimybėmis – kokios protingo namo funkcijos gali padėti pirmokui ir ne tik?
Vaikai užsikrečia tėvų emocijomis
Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Izabelė Juškienė teigia, jog mokslo metų pradžia vaikams visuomet sukelia nerimą. Ir nors labiausiai išskiriami pirmokai, stresą jaučia ir vyresnių klasių moksleiviai – mat sugrįžimas į mokyklą po ilgesnės pertraukos taip pat nėra lengvas.
„Mokantis mokykloje, iš esmės streso bus visada – iš pradžių vaikas nežino, ar bus priimtas, ar jis susiras draugų. O vėliau seka kiti pokyčiai: nauji mokomieji dalykai, mokytojai, gali būti ir nesutarimų… Todėl svarbu vaiką ruošti ne vienai sunkesnei dienai ar savaitei, bet buvimui mokykloje apskritai. Svarbiausia, kad patys tėvai nekurtų ir neperimtų streso iš vaikų, nes pastarieji labai gerai jaučia aplinkinius ir jei nerimauja tėvai, tai vaikas streso patirs dukart daugiau“, – pasakoja I. Juškienė.
Anot jos, psichologiškai svarbi namų ir mokyklos perskyra. Jei mokykloje dažni pasikeitimai ir iššūkiai neišvengiami, tai namai turėtų pasiūlyti vaikui priešingą atmosferą – stabilumą ir galimybę laisvai reikšti jausmus.
„Pasiruošimas Rugsėjo pirmajai turėtų prasidėti maždaug mėnuo iki jos. Didžiausia baimė gimsta iš to, jog vaikas nežino, su kuo jis susidurs, ir neįsivaizduoja, ko gali tikėtis. Svarbu, kad tie „baubai“ nebūtų mistifikuojami ir vaikas į naują aplinką patektų bent kažkiek suvokdamas, ko tikėtis“, – neabejoja šeimos gydytoja.
Šiuolaikinė problema – nėra darbų užbaigtumo
Vaikui reiklainga tinama vieta mokytis ir namuose
Antakalnio poliklinikos atstovė pastebi, jog mūsų dienomis vis daugiau vaikų pasižymi itin dideliu aktyvumu. Dažnai mažamečiai tiesiog nesugeba įsiavinti juos supančio informacijos srauto ir tai, ką suaugusieji laiko išsiblaškymu, iš tiesų tėra pasimetimas.
„Sugrįžus iš mokyklos, vaiko tobulėjimas namuose turėtų būti paremtas darbų užbaigtumu.
Dabar vaikams įprasta įsijungti vieną vaizdo klipą ar žaidimą, bet jei pirmos kelios sekundės nepatinka, iškart jungiamas kitas, visiškai nebandant suprasti esmės. Lygiai tas pats galioja ir su mokslais. Todėl svarbu mokyti vaiką darbų užbaigtumo, nuoseklumo. Net jei jis pramogauja, tegul išmoksta žaidimą pradėti ir pabaigti“, – pataria I. Juškienė.
Kaip sukurti tinkamą, į mokslus orientuotą aplinką bei atmosferą namuose? Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ produkto vadybininkas Vaidotas Bijūnas teigia, jog patys namai gali padėti atskirti mokslams ir pramogoms skirtą laiką. Pavyzdžiui, jei namie vaikas yra vienas, t. y. be suaugusiųjų priežiūros, pramogos gali tiesiog neveikti.
„Protingo namo sistema per piršto skaitytuvo sistemą mato, kad parėjo vaikas, todėl televizorius, kompiuteris ar žaidimų konsolės gali neįsijungti iki tam tikros valandos arba iki grįžtant tėvams. Tai reiškia, jog tėvams susitarus su vaiku, jog kažkiek laiko yra skirta mokslams, o kažkiek – pramogoms, namai gali tai užtikrinti automatiškai – it auklė“, – sako V. Bijūnas.
Atskira erdvė mokslui
Protingas namas žino, kas sugrįžo namo – vaikas ar suaugęs
Protingų namų ekspertas teigia, jog vaikui neįsijungianti technika – tik paprasčiausia iš pagalbinių priemonių, tačiau yra ir gerokai subtilesnių būdų. Pavyzdžiui, mokslo įrodyta, kad geriau sutelkti dėmesį padeda šiek tiek žemesnė temperatūra ir apšvietimas, kuris kinta pagal tai, kiek viesos namus pasiekia iš lauko bei kokia veikla užsiima vaikas.
„Mokyklose bei darželiuose vykdyti stebėjimai parodė, jog prie kintančios spalvos apšvietimo pamokų ir pertraukų metu vaikai ir mokiniai pasiekdavo geresnių rezultatų. Melsvesnė šviesa labiau tinka susikaupimo reikalaujantiems darbams, tuo tarpu šiltos geltona ar rausva kuria atsipalaidavimo atmosferą. Lygiai taip pat ir su temperatūra – šiltesnis oras kelia mums mieguistumą, nors racionaliai to gal nepastebime. Pats vaikas šių funkcijų nesuvaldys, tačiau jis gali paspausti vieną jungiklį, po kuriuo sudėti visi mokymosi atmosferai reikalingi parametrai“, – žada „JUNG Vilnius“ produkto vadybininkas.
Vis populiarėja ir protingų namų balso valdymo sistemos, kurių dėka mokymosi ar poilsio režimą vaikas gali įsijungti tiesiog to paprašęs.
Šeimos gydytoja I. Juškienė sutinka, jog versti vaiką mokytis per prievartą nėra prasmės. Verčiau jam parodyti, kad mokymasis gali būti įdomus, o susikaupus nėra toks sudėtingas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Jei tik yra tokia galimybė, mokymuisi visuomet naudinga atskira erdvė, arba bent jau gerai apšviestas kampelis be trukdžių. Kuo labiau skiriasi mokymosi ir poilsio erdvė, tuo lengviau jose atskirti mintis. Tas pats galioja ir, pavyzdžiui, kompiuteriui. Pats savaime jis netrukdo mokytis ir gali būti net labai naudingas, tačiau svarbu mokėti jį panaudoti tikslingai, tai yra aiškiai atskiriant, kuomet pramogaujama, o kuomet – mokomasi“, – sako Antakalnio poliklinikos gydytoja.
