Gali būti, jog esate girdėję teiginį, kad sportas vaikams gali būti ne tik naudingas, bet ir žalojantis. Tad kaip yra iš tiesų? Kiek vaikams reikia sporto ir kokiu intensyvumu? Kaip sportuoti saugiai? Visas šias temas aptarkime šiame straipsnyje.
Konsultuoja vaikų gydytoja ortopedė-traumatologė Raimonda Valaikaitė
Ką sako mokslas?
Fizinės veiklos nauda yra neabejotina bet kokio amžiaus žmogui. O vaikai ir judėjimas – tai du vienas nuo kito neatsiejami dėmenys.
Fizinė veikla vaikams yra būtina jų normaliai psichomotorinei raidai. Mokslas jau neabejoja, kad fiziniai pratimai stiprina raumenis, gerina pusiausvyrą, padeda stiprinti raiščius, padidinti sąnarių stabilumą, turi daug naudos širdies ir kraujagyslių sistemai. Aktyvi fizinė veikla vaikystėje gali teigiamai veikti kaulinio audinio tankį, todėl sumažėja osteoporozės ir lūžių rizika vėlesniame gyvenime.
Kita vertus, pastaruoju metu mokslinėje literatūroje daugėja duomenų apie tai, jog didelis fizinis krūvis augančiam organizmui yra ne tik nenaudingas, bet ir žalingas bei gali sukelti morfologinius skeleto pokyčius. Net randasi įrodymų, jog itin intensyvios treniruotės, kurių metu atliekami tam tikri kaulų augimo zonas ir sąnarius papildomomis jėgomis apkraunantys judesiai gali išprovokuoti netaisyklingą jų augimą bei ankstyvus sąnarių degeneracinius pokyčius.
Skirtingų literatūros šaltinių duomenimis, nuo 10 iki 30 ar net daugiau procentų atletika ar gimnastika užsiimančių paauglių patiria juosmens srities skausmus. Dažniausiai tuo skundžiasi jaunuoliai, kurie žaidžia amerikietišką futbolą, krepšinį, užsiima nardymu, boulingu, gimnastika, ledo rituliu, irklavimu, regbiu, bėgimu, svorių kilnojimu ar imtynėmis. Skausmo priežasčių gali būti pačių įvairiausių, tačiau bene dažniausia – sporto metu patirta trauma arba per didelio krūvio sukeltas skausmas. Tai yra dažniausiai skausmas yra tiesiogiai susijęs su sportu.
Taigi sportas gali būti tiek pat naudingas, kiek ir žalingas. Todėl beveik visi vienbalsiai sutaria, jog svarbiausia – tinkamai parinktas fizinis krūvis ir saugumo priemonės siekiant išvengti ūmios traumos.
Renkame tinkamą fizinį krūvį vaikams
Dažniausiai mūsų tradicinėse ugdymo įstaigose kiekvienai amžiaus grupei yra pritaikyta fizinė veikla. Darželiuose mažyliai vedami į lauką, kur gali žaisti, dūkti, karstytis, šokinėti ir kitais būdais patenkinti savo judėjimo poreikį. Mokyklose atsiranda kūno kultūros pamokos. Taigi pirmas dalykas, kurį turėtume padaryti, – paskatinti savo vaikus dalyvauti fizinės veiklos užsiėmimuose ugdymo įstaigose. Tai turėtų būti tas mažiausias kiekis fizinės veiklos, kurią vaikas turėtų gauti.
Bet problema ta, jog visiems vaikams pritaikyta vienoda judėjimo programa gali visiškai patenkinti vieno vaiko judėjimo poreikį, bet neatitikti kito vaiko norų ir gebėjimų. Tuomet aktyvus vaidmuo tenka šeimai – būtent čia vaikas, kuris norėtų pajudėti daugiau, turėtų gauti galimybę tai daryti. Kai kuriose šeimose sportu paremtas gyvenimo būdas yra kasdienybė, todėl vaikas natūraliai įtraukiamas į įvairias veiklas. Kitais atvejais vaikams parenkami papildomi sporto būreliai. Yra ir situacijų, kuomet vaikams parenkama tam tikra sporto šaka, kurioje iš jų tikimasi rezultatų, tai yra vaikai siekia tapti profesionaliais sportininkais. Būtent čia ir atsiranda daugiausia diskusijų – kokie krūviai yra saugūs vaikui pagal jo amžių, išsivystymą, sudėjimą ir fizinius gebėjimus.
Į ką atsižvelgti renkant sporto rūšį?
Vaiko amžius, lytis, subrendimas, lėtinės ligos ar buvusios traumos bei jo norai gali tėvams padėti nuspręsti, kuri sporto šaka esamuoju momentu galėtų būti pati tinkamiausia. Ją pasirinkus, antras darbas yra susipažinti bei pasikalbėti su treneriu, kuris įvertins vaiko fizines galimybes, biomechaninius veiksnius, jo morfologiją bei psichologinį pasiruošimą ir padės suprasti, ar šeima pasirinko teisingai, ir vaikas gali pradėti sportuoti. Tikrai pasitaiko situacijų, kuomet tėvų ar vaiko lūkesčiai negali būti patenkinti. Tarkime, vaikui, kuris yra plokščiapadis, bus sudėtinga užsiimti tomis sporto šakomis, kur reikia daug bėgioti (krepšiniu, futbolu). Kaip ir vaikui, kuris turi stuburo iškrypimą, užsiimti menine gimnastika. Žinoma, bandyti visada galima, tačiau pravartu turėti ir planą B bei jį aptarti su vaiku, kad, pavyzdžiui, varginant pėdų skausmams, vaikas be didelio nusivylimo iš krepšinio aikštelės pereitų į irklavimą. Tai tik pavyzdys, bet svarbu suprasti, jog sporto šakų yra tikrai daug, tad nėra abejonės, jog kažkuri jų puikiai tiks ir jūsų vaikui. Tiesiog svarbu nebijoti ir išbandyti.
Renkantis sporto rūšį galima pasidomėti ir statistiniais duomenimis. Štai viena iš Kolorado (JAV) ligoninių atliko tyrimą, kurio metu išanalizavo 150 mokyklų duomenis ir nustatė, jog tarp mokyklinio amžiaus vaikų saugiausios sporto šakos yra šios – plaukimas, tenisas, golfas, tinklinis ir lengvoji atletika. Šias sporto šakas propaguojantys vaikai irgi neišvengia traumų ar skausmų, tačiau priėmimo skyriuje ar planiškai pas gydytojus lankosi bene rečiausiai iš visų. Pavojingiausiomis sporto šakomis JAV laikomos šios: krepšinis, futbolas, amerikietiškas futbolas, ledo ritulys, boksas.
SPORTAS PAGAL VAIKO AMŽIŲ
Vaikus galima suskirstyti į tris kategorijas pagal jų amžių, kuriose juos sieja labai panašus psichomotorinis išsivystymas. Kiekvienai kategorijai gali būti priskiriamos tam tikros sporto rūšys. Žinoma, svarbu nepamiršti, jog kiekvieno vaiko atveju sprendimu reikėtų priimti individualiai.
Vaikai nuo 2 iki 5 metų
Tokio amžiaus vaikai dar pernelyg maži organizuotam ir komandiniam sportui, tad jiems reikėtų parinkti tokią sporto rūšį, kurioje jie galėtų daug judėti ir turėti laisvės tai daryti. Tam puikiai tinka bėgiojimas, mėtymas, gaudymas, plaukimas. Tokio amžiaus vaikų sportas iš tiesų labiau primena žaidimą ir ypač svarbu ne tik neapkrauti vaikų taisyklėmis, bet ir leisti atlikti kuo įvairesnius judesius, kurie padės jiems vystytis harmoningai.
Vaikai nuo 6 iki 9 metų
Šiuo amžiaus tarpsniu didėja vaikų pastabumas, dėmesingumas, gebėjimas susikaupti, atlikti užduotis, dalyvauti komandiniame sporte. Jie įgyja daugiau fizinės jėgos, geba geriau pažinti savo kūną ir jį valdyti. Jau galima įtraukti tokias sporto rūšis, kaip futbolas, gimnastika, tenisas, kovos menai. Tik labai svarbu yra fizinės veiklos įvairovė.
Vaikai nuo 10 iki 12 ir daugiau metų
Tokio amžiaus vaikai paprastai jau gali dalyvauti ir sudėtingesnėje bei aktyvesnėje sportinėje veikloje. Jiems jau tinka futbolas, krepšinis, tinklinis, ledo ritulys ir panašiai. Pamažu, priklausomai nuo vaiko galimybių, galima pridėti ir lengvąją ar sunkiąją atletiką, tačiau viską daryti reikia su saiku bei atidžia suaugusiųjų priežiūra.
Kiek laiko praleisti treniruotėse yra saugu?
Tiesa ta, kad niekas negali tiksliai pasakyti, kiek valandų per savaitę kokia sporto šaka užsiimti yra saugu. Tačiau yra žinoma tokia taisyklė – vaikas organizuotu sportu turėtų užsiimti tiek valandų per savaitę, kiek jam metų. Taigi dešimtmečiui profesionaliai sportuoti rekomenduojama ne daugiau kaip 10 valandų per savaitę. Jeigu jam norisi dar daugiau fizinės veiklos, tai gali būti bet kokia kita sporto rūšis ar tiesiog fizinis aktyvumas, kuris vaikui teikia malonumo.
Kita vertus, labai svarbu pasikliauti ir vaiko pojūčiais. Dažniausiai jis pats gali puikiai įvardinti, kada jaučiasi pavargęs, kada jam ką nors skauda arba kada tęsti užsiėmimus tampa vis sudėtingiau. Todėl net ir 10 minėtų valandų per savaitę gali pasirodyti per daug. Mums, tėvams ar globėjams, svarbu vaiką išgirsti, išsiaiškinti jo skundų priežastis ir, reikalui esant, kreiptis pagalbos į trenerį arba gydytoją, o gal net pakeisti sporto rūšį.
Ir, žinoma, vaikai, kurie susitelkia ties viena sporto šaka, nes siekia joje tapti profesionalais, turi dar didesnę riziką ne tik susižaloti sporto metu, bet ir patirti lėtinį neigiamą pernelyg intensyvaus sporto poveikį. Todėl šiems vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Jie turėtų reguliariai lankytis pas sporto medikus, kurie įvertintų jų sveikatos būklę ir nustatytų, ar nebuvo peržengtos ribos ir sportas nepradėjo vaiko žaloti. Būtent sporto medikai ir turėtų nustatyti laiko, praleidžiamo treniruotėse, limitus.
Vaikystės ypatumai, apie kuriuos pamiršti nederėtų
Kadangi kalbame apie vaikus, svarbu prisiminti, jog augimo šuolių metu gali sutrikti jų koordinacija, gebėjimas susikaupti, gali kankinti augimo skausmai. Šiuo periodu vaikai yra šiek tiek imlesni traumoms. Tai sudėtingesni periodai, ypač profesionaliai sportuojančio vaiko gyvenime, tačiau svarbu suprasti, kad tai laikina ir dažniausiai išaugama.
Kadangi vaiko kūnas auga ir vystosi, rekomenduojama nepradėti propaguoti vienintelės sporto šakos pernelyg anksti. Svarbu leisti vaikui save išbandyti daugelyje sričių bei taip išsiaiškinti, kur jo fiziniai duomenys yra patys palankiausi ir kur jis pats jaučiasi geriausiai. Įvairiapusė sportinė veikla irgi padeda vaiko kūnui vystytis harmoningiau.
Vaikui augant, gali keistis ir jo sveikatos būklė, gali atsirasti ligų, kurių iki tol nebuvo, ar pasikeisti fiziniai duomenys ir tam tikros veiklos gali tapti sudėtingesnės. Svarbu visa tai laiku pastebėti ir neskatinti vaiko judėti pirmyn ten, kur jam jau gali būti sunku tai daryti, nors dar prieš metus sekėsi puikiai.
Tad mums, tėvams, užuot puoselėjus savo lūkesčius, verčiau daugiau susitelkti į vaiką, jo norus ir galimybes, stebėti jo vystymąsi ir prie to pritaikyti tinkamas fizines veiklas. Taip pat visuomet pravartu bendradarbiauti su treneriu ir klausyti jo patarimų.
Kad vaikas sportuotų sveikai
Pasirinkti sporto šaką, atsižvelgiant į vaiko amžių, lytį, sveikatos būklę, fizinį pasirengimą ir jo norus.
Konsultuotis su specialistais – treneriais, gydytojais.
Dėvėti tam sportui reikalingas apsaugas: šalmą, akių, dantų, alkūnių, kelių apsaugas, paminkštinimus ir t.t.
Tinkamai pasiruošti kiekvienai treniruotei: apšilti, pratempti raiščius ir raumenis.
Puikiai išmanyti sporto taisykles ir jų laikytis, naudoti tik kokybišką inventorių.
Tinkamai išsigydyti traumas.
Skirti dėmesio poilsiui, mitybai, miegui.
Atkreipti dėmesį, jeigu vaikas pradeda skųstis skausmu.
Nebijoti keisti sporto šakos, jeigu ji vaikui netinka.
Neapsiriboti vienos rūšies fizine veikla, siekti įvairovės.
Skirti dėmesio vaiko psichologinei savijautai ir jo poreikiams.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
