Augdami šiuolaikinių technologijų apsuptyje, vaikai kompiuterinius žaidimus dažnu atveju atranda anksčiau nei pradeda kalbėti ar lankyti darželį. Tai, ką ir kada vaikai gali žaisti, pirmaisiais metais pilnai kontroliuoja tėvai, tačiau kuo toliau, tuo tai daryti sunkiau. Kaip tėvams elgtis, kad tokie užsiėmimai prisidėtų prie vaikų vystymosi ir kaip juos apsaugoti nuo žalingo turinio? Šie ir kiti žaidėjų tėvams aktualūs klausimai aptariami „Telia“ išleistoje specialioje atmintinėje.
„Kompiuterinius žaidimus vaikai žaidžia dėl įvairių priežasčių: vieniems tai – laiko praleidimo būdas, atsipalaidavimo, bendravimo priemonė, kitiems – galimybė atsiskleisti, susikaupti, išmokti naujų dalykų. Atmintinę tėvams išleidome siekdami padėti sužinoti daugiau apie kompiuterinius žaidimus, jų tinkamumą skirtingo amžiaus vaikams“, – sako Indrė Bimbirytė-Yun, „Telia“ socialinės atsakomybės vadovė.
Mažiausieji turi žaisti su tėvais
Kompiuterinių žaidimų kritikas Artūras Rumiancevas, prisidėjęs prie atmintinės parengimo, atkreipia dėmesį, kad patiems mažiausiems, dar į darželį einantiems vaikams rekomenduojama kompiuterinių žaidimų apskritai vengti arba juos tėvai turėtų visada žaisti kartu su vaiku – tokiu atveju vaikas žaidžia ne su įrenginiu, o su tėvais. Taip pat svarbu atminti, kad tokiame amžiuje vaikai prie ekranų (žaisdami ar tiesiog žiūrėdami vaizdo įrašus) neturėtų būti ilgiau nei 1–1,5 valandos per dieną.
Atžaloms pradėjus lankyti mokyklą, joms galima suteikti daugiau savarankiškumo, tiesa, vertėtų stebėti, kad kompiuteriniai žaidimai būtų suderinami su jų pareigomis ir neatimtų viso jų laisvo laiko. Mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai su kompiuteriniais žaidimais turėtų praleisti ne daugiau nei 2 valandas per dieną.
„Tikslus laikas priklauso nuo kitų vaiko pomėgių, įsipareigojimų, žaidžiamų žaidimų pobūdžio. Be to, vieniems vaikams įdomiau žaidimai, kitiems – socialiniai tinklai, filmai ar serialai. Todėl jiems augant, ypač paauglystėje, svarbiau atsižvelgti į bendrą prie ekranų praleidžiamą laiką, o ne skirstyti, kokiai veiklai jie tą laiką gali naudoti“, – sako atmintinę padėjęs parengti A. Rumiancevas.
Koks žaidimas tinkamiausias?
Kitas svarbus klausimas yra žaidimų pobūdis. Su ikimokyklinio amžiaus vaikais situacija aiški: tėvai turėtų išrinkti pagalbinius žaidimus, kurie padeda vaiko ugdymui, pasaulio pažinimui, padeda sutelkti dėmesį, edukuoja. Tačiau augdami vaikai pageidauja rinktis žaidimus patys. Todėl, atkreipia dėmesį A. Rumiancevas, būtina tėvų priežiūra ir moderavimas.
Net paauglystėje, kai apribojimai ar draudimai nustoja veikti, tėvai turėtų mažų mažiausiai domėtis, ką jų vaikai žaidžia.
Tėvams lengviau ir greičiau susigaudyti žaidimų gausoje ir jų tinkamumui vaiko amžiui padės tinklalapis Pegi.info.
Jame galima patikrinti daugelio populiariausių kompiuterinių žaidimų vertinimus, kokio amžiaus žaidėjams jie tinkami ir kokios tų žaidimų rizikos, pavyzdžiui, ar žaidimuose yra smurto elementų, seksualinio turinio, keiksmažodžių ir panašiai. Pavyzdžiui, visame pasaulyje populiarus žaidimas „Minecraft“ rekomenduojamas vaikams nuo 7-erių metų, kadangi jame galima susidurti su smurtu, taip pat kai kurios scenos jauniems žaidėjams gali sukelti baimę, nesaugumo jausmą.
Kompiuterinių žaidimų kritikas pabrėžia, kad PEGI reitingų sistema yra rekomendacinio pobūdžio. Antai tą patį „Minecraft“ žaidimą kūrybiniame režime, su tėvų priežiūra saugu ir net naudinga žaisti gerokai jaunesniems vaikams.
Tačiau paaugliai šiame žaidime mėgsta burtis į komandas, tiesiogiai bendrauja tarpusavyje ir jokia tarnyba negali įvertinti tokių pašnekesių ar kitų žaidėjų kūrybos poveikio. Taigi nurodomas PEGI reitingas yra tik orientacinis, o tėvų priežiūra ir nuoširdus domėjimasis vaiko laisvalaikiu išlieka gerokai svarbesnis nei bet kokie reitingai.
„Tėvų pareiga yra išmanyti tai, ką vaikas žaidžia, kaip ir kur jis atranda žaidimus bei, kiek įmanoma, dalyvauti pasirinkimo procese, kartu atrandant, kas tinka geriausiai, o kam – dar anksti. Svarbu nepalikti vaiko vieno akistatoje su žaidimu – jei nežaidžiate kartu su vaiku, pasistenkite draugiškai sekti šią veiklą, domėkitės, kaip sekasi žaisti, ką vaikas sužinojo, išmoko. Tokiu būdu turėsite papildomą progą identifikuoti vaikui netinkamą turinį ir imtis veiksmų.
Jei žaidime yra galimybė bendrauti su kitais žaidėjais ar kelti savo turinį – pasidomėkite, su kuo ir apie ką vaikas bendrauja“, – pataria A. Rumiancevas.
Keturios auksinės taisyklės
Paauglių tėvams, kai atžalos jau pačios manosi viską suprantančios ir mokančios išsirinkti, belieka stengtis laiku susipažinti su šiais norais, taip pat būti visiškai tikriems, kad vaikas neturi prieigos prie nepageidautino turinio, pavyzdžiui, vyresnei auditorijai skirtų smurtinių žaidimų.
Galiausiai, kad ir kokio amžiaus jūsų žaidėjas, visada svarbios keturios auksinės taisyklės:
-
- Bendraukite. Domėkitės, ką jūsų vaikai žaidžia, kodėl jiems tai patinka, kokią reikšmę žaidimai turi jų gyvenime.
- Priimkite. Leiskite vaikams suprasti, kad jūs visada pasiruošę padėti, į jus galima kreiptis visais klausimais, įskaitant ir incidentus virtualioje erdvėje – patyčias, keiksmus, priekabiavimo atvejus ir t.t.
- Mokykitės kartu. Padėdami įveikti vieną-kitą lygį jauniausiems žaidėjams mokysitės kartu spręsti problemas. Tuo tarpu varžydamiesi vyresnių vaikų pamėgtuose žaidimuose, net ir pralaimėdami tikrai nesumenkinsite savo autoriteto. Priešingai – padėsite vaikui labiau pasitikėti savo jėgomis.
- Susitarkite. Tėvai turi būti šeimos kompiuterinės įrangos administratoriais ir sutarti su vaikais, kad į kompiuterius, telefonus ir planšetes be jų žinios nebūtų diegiamos programos ar žaidimai.
