aromáma įkūrėja
www.aromama.lt
Jeigu tektų pildyti anketą, kas sunkiausia: išnešioti, pagimdyti, užauginti iki 2 metų ar po to grįžti į darbo rinką, nemažai moterų pažymėtų paskutinį punktą.
Kodėl taip yra, kai valstybė, regis, padeda kiek gali: garantuoja išsaugoti darbo vietą, moka bene didžiausias pasaulyje išmokas motinystės atostogų metu.
Apie tai kalbamės su iniciatyvos „Mama keičia rolę“ ambasadore Giedre Veličkiene ir psichologe Justina Gervyte.
Giedrė Veličkienė, aromáma įkūrėja, www.aromama.lt
Justina Gervytė, psichologė, mokymų konsultantė, meno terapijos ir emocinio dizaino ekspertė, personalo ugdymo ir komandų stiprinimo trenerė
Giedre, turite verslą, mažų vaikų, veiklos jums tikrai netrūksta. Kodėl sugalvojote imtis dar vieno projekto – padėti mamoms grįžti į darbo rinką?
Giedrė. Pradėsiu nuo to, kad aš pati nesu patyrusi tokio dalyko, kaip „iškristi iš darbo rinkos“ keleriems metams (kai kurios mokymuose dalyvaujančios moterys namuose prabuvo ir 7 metus). Nė su vienu vaiku nebuvau atitrūkusi nuo darbų, nepatyriau jausmo, kai 24/7 dvejus metus dirbi mama.
Savo pirmąją veiklą (sąmoningų mamų bendruomenę) pradėjau, kai pirmajam sūnui buvo 4 mėnesiai.
Vesdavau mamoms seminarus, tuo metu dar nemokamus, važinėdavau po Lietuvą. Augindama Tautvydą, jau sukausi aromáma veikloje.
Tad grįžti į darbo rinką – ne mano patirtis. Kita vertus, mano veikla leido dirbti auginant kūdikius, bet juk yra daugybė darbo pozicijų korporacijose ar įstaigose, kur moteris negali dirbti naktimis, vaikui miegant ar palikusi jį vakare vyrui. Ji turi arba auginti vaiką namuose, arba grįžti į darbą 100 proc. nuo ryto iki vakaro.
Nors man ši problema (iškritimo ir sugrįžimo) nėra pažinta, tačiau esu moterų darbdavė, nes aromáma veikla susijusi su moterimis, mamomis ir seniai pastebėjau šią problemą. Moterys, atėjusios pas mus dirbti po ilgesnių motinystės atostogų (net po standartinių, trunkančių 2 metus!) sakydavo: „Mano smegenų veikia tik trečdalis“, „Jaučiuosi atbukusi“, „Nebepasitikiu savimi taip, kaip anksčiau“ ir pan. O tarp mūsų darbuotojų net 95 procentai tokių, kurios grįžusios po motinystės atostogų.
Norėjau moterims padėti ir dėl to, kad – esu įsitikinusi – bet koks verslas turi būti socialiai atsakingas.
Galima remti gyvūnus, vaikų globos namus, o aš norėjau padėti moterims, grįžtančioms į darbo rinką.
Juolab kad Lietuvoje to dar nebuvo.
Savo idėją nedrąsiai papasakojau psichologei Justinai, kuri specializuojasi integravimo į darbo rinką temoje, kartu tarėmės, gvildenome, brandinome, kokios turėtų būti mokymų temos, paskaitos, užsiėmimai. Sutarėme, kad mokymuose turėtų būti mokoma savęs pažinimo, motyvacijos. Ir 2019 metų vasarą pradėjome.
Kol kas mokymai vyko tik Kaune, bet dėl didžiulio moterų poreikio sausio mėnesį startuojame Vilniuje, o kovo mėnesį – Šiauliuose.
Kad ši niša buvo tuščia, rodo moterų registravimasis į mokymus. Atrodė, kad 200 įsiregistravusių yra rekordas, bet štai į kitą grupę norinčių jau 300. Mes renkame nedideles, 8 moterų grupes, tad į vieną vietą pretenduoja 30 ir daugiau moterų. Vadinasi, problema yra, ir ji didžiulė. Kodėl tiek mažai moterų grupėje? Norime, kad mokymai tikrai būtų naudingi, kokybiški.
Kitas ir pasiginčytų – ar toms mamoms taip blogai? Juk išsaugoma darbo vieta, jai nebereikia iš naujo ieškotis darbo, pratintis prie naujo kolektyvo. O pabuvimas namie gaunant geras išmokas – daug kam skamba kaip svajonė?
Psichologė Justina. Pradėsiu nuo to, kad yra sukurta įvairių socialinių programų, kaip sugrąžinti į darbo rinką grįžtančius iš įkalinimo įstaigų, kaip integruoti į darbo rinką neįgaliuosius, kaip perkvalifikuoti ir sugrąžinti į darbo rinką ilgai išbuvusius be darbo. Tam skiriamos visų mokesčių mokėtojų lėšos. Tačiau nėra jokios programos, kaip sugrąžinti į daro rinką jauną mamą. Apie tai net nedaromi tyrimai – juk mama, auginusi vaiką namuose, nelaikoma socialiai pažeidžiama.
Manoma, kad vėl pradėti dirbti – jos pačios reikalas. Nori – ieškok motyvacinių kursų, persikvalifikuok, kurk verslą, daryk ką nori, bet pagalbos nesitikėk. Bet juk tuomet moteris yra mažiausiai pajėgi daryti tokius drąsius žingsnius, nes klasikiniai namie užsibuvusios mamos palydovai: baimė, nepasitikėjimas, savęs nuvertinimas.
Giedrė. Mamos sugrįžimo į darbo rinką palyginimas su grįžimu iš įkalinimo įstaigos yra labai šiurkštus, bet taiklus. Įsivaizduokite, po 7 metų, praleistų auginant vaikus, moteris turi grįžti ne tik į darbą, bet ir į visuomenę apskritai. Ir dar suvokti, kad darbdaviai jos nenori. Ne viena moteris guodėsi, kad CV jau neberašo tikrojo vaikų skaičiaus ir amžiaus, nes išgirsta tik „mes jums paskambinsime“.
Kas nutinka moters viduje, kad ji po vaikų auginimo būna tokia pasikeitusi?
Giedrė. Moteris po vaiko gimimo tarsi pati gimsta iš naujo. Ir būna, patikėkite, ne taip jau retai, kad moteris nebenori daryti to, ką darė anksčiau. Jos nebenori seno, tačiau nežino, kas galėtų būti nauja.
Mokymuose mes padedame joms susivokti, koks galėtų būti naujasis kelias, kokias moteris turi kompetencijas, kokia veikla teikia daugiausiai malonumo. Būna, kad moterys nebenori grįžti į samdomą darbą, o svarsto kurti savo verslą. Jau išleidome 3 moterų grupes, iš tų 22 moterų net 7 pradėjo savo privačią veiklą. Tai neįtikėtinas rodiklis.
Psichologė Justina. Auginant vaikus pasikeičia labai daug kas.
Pirmiausia neatmeskime hormoninių pokyčių. Jie labai veikia nuotaikas, mintis.
Motinystė pačiai moteriai atveria akis – ji pamato save visai kitokiu žvilgsniu, negu anksčiau.
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų (nes kalbame, kaip jos bijo grįžti į darbus), pagimdžiusi moteris įgauna labai daug drąsos, nes tik dabar įgavo atsakomybę už kitą žmogų – vaiką. O kiek atsiranda naujų kompetencijų!
Atsiranda ir naujas požiūris į darbą. Dauguma moterų nebenori tęsti buvusios veiklos, nes joms svarbu, kad darbas teiktų pasitenkinimą, būtų socialiai atsakingas, turėtų misiją.
Pasikeičia ir santykiai su šeima, vyru.
Tad kai viskas taip persidėlioja, tu nebesi tas pats žmogus, koks buvai iki vaiko gimimo. Tad pasisekė toms, kurios dirbo mėgstamą darbą, iš jo išėjo, paaugino vaiką ir parėjo. Tačiau jeigu moteris iki tol dvejojo (studijas pasirinko, nes tokių norėjo tėvai; darbą dirbo nejausdama malonumo), tai po vaiko gimimo ji tikrai stabteli – ar tikrai noriu, kad viskas tęstųsi? Būna, kad tikrasis lūžis įvyksta ne po pirmo, o po antro ar trečio vaiko gimimo, kai motinystės atostogos užsitęsia iki 5–7 metų. Tokios moterys jau patyrusios, ką reiškia išeiti iš darbo, vėl grįžti, vėl išeiti. Matyti, kad tavo darbo vieta, kurią darbdavys turi saugoti, panaikinta ar pakeista, o naujas darbo grafikas nesuderinamas su darželio grafiku.
Mūsų mokymuose, beje, ir yra daugiausiai 2–3 vaikus turinčių mamų.
Kalbant apie privataus verslo kūrimą, – dažniausiai tai būna ne šiaip sau „ėmiau ir sugalvojau“.
Paprastai moterys turi kažkokį talentą, hobį, kuriuo užsiima jau 10 metų, bet nepasitiki savimi, kad tai gali tapti finansinę vertę turinčia veikla. Po tokių mokymų daug lengviau imtis verslo, nes juose mokome planuoti veiklas, numatyti žingsnius, suteikiame moterims pasitikėjimo.
Kaip vyksta užsėmimai? Ko moteris mokote?
Psichologė Justina. Tokie mokymai, kaip ieškoti darbo, kaip adaptuotis naujame darbe, – praverstų absoliučiai visiems. Juk juose didiname emocinę kompetenciją, mokomės bendradarbiauti, bendrauti, save pristatyti, save motyvuoti, įveikti stresą – nes šių dalykų reikia einant į darbo pokalbį ar pradėjus dirbti naujame kolektyve.
Kol kas paskaitų planas toks:
Mano situacija šiandien. Kur esu, kuo džiaugiuosi, kas nebetenkina?
Kokie žmonės mane supa ir kaip tai keičia mano gyvenimą? Ko noriu ir kas mane stabdo?
Savęs motyvavimas. Kokios mano stipriosios pusės? Kokiomis vertybėmis ir prioritetais vadovaujuosi ir ką tai mano gyvenime kuria?
Pažintis su įvairiomis, skirtingus žmones motyvuojančiomis priemonėmis. Kaip susikurti „palaikančią terpę“ ir lavinti pozityvią pažangą fiksuojančią savistabą?
Efektyvi komunikacija. Kokią žinutę apie save siunčiu kitiems? Kaip kalbėti, kad mane išgirstų? Kaip aš save matau ir kaip mane mato kiti? Įtaigus kalbėjimas – koks jis?
Kur link noriu judėti? Ką turiu keisti ir kokiomis priemonėmis turiu tai įgyvendinti? Kokie tikslai man svarbūs ir kaip galiu juos pasiekti? Asmeninis veiklos planas ir pasitelkiamas ugdomasis vadovavimas, siekiant savo tikslų.
Užsiėmimuose naudojame konsultavimo, dailės terapijos, kūrybinio ugdymo ir improvizacijos elementus. Svarbiausias tikslas – duoti moteriai stimulą jos naujai pradžiai ir prisiimti atsakomybę už savo svajonę.
Pagal kokius kriterijus atrenkate tas 8 laimingąsias?
Giedrė. Kad mokymai būtų produktyvūs, grupėje deriname moteris pagal „stažą“ (kiek išbuvo namuose), amžių, vaikų skaičių, iki tol buvusią darbo patirtį ir pan. Siekiame, kad grupėje moterų patirtis būtų kuo panašesnė, – jos tada gali dalintis, jausti didesnę bendrystę. Ir ką jūs manote – kiekvienoje grupėje atsiranda draugių „visam gyvenimui“, moterys bendrauja ir mokymams pasibaigus.
Kol kas mokymai vyko tik Kaune, bet dėl didžiulio moterų poreikio netrukus startuojame ir Vilniuje.
Kartais manęs klausia, kas man „iš to“ – imtis tokios veiklos? Iš tiesų, man didžiulis malonumas kažkam padėti keisti gyvenimą. Ypač, kai tos pagalbos reikia tiek mažai: žmogus tiesiog užstrigęs, tereikia pajudinti. Aš matau moteris susitikimo dieną, ir jau jas išlydint. Nepatikėsite, kaip skiriasi jų akys! Atsiranda kibirkštėlė. Moterys supranta, kad jos ne vienos, jos gyvos, jos gali.
Neila Ramoškienė
Nuo redakcijos: Mokymai „Mama keičia rolę!“ yra aromáma socialinės atsakomybė projektas. Dalyvavimas mokymuose nemokamas. Daugiau sužinosite www.aromama.lt
„Mamos žurnalas“
