Vartant mamų tinklaraštinikių puslapius, į akis krenta pasidalinimas į dvi stovyklas.
Vienos įtakos kūrėjos savo motinystę pateikia pozityviai – švarūs ir sveiki vaikai, žibantys namai, graži kaip modelis mama.
Kitos rodo motinystę tarsi išvirkščiai – aprašo būsenas po bemiegių naktų, nuovargį.
Abi pusės perspaudžia – motinystė yra visokia.
Šį kartą mintimis dalinasi pozityvios motinystės skleidėja Dovilė Vaškelė (33 m.). Dovilė yra baigusi psichologijos studijas, tad emocijas po gimdymo gali komentuoti tiek iš asmeninės patirties, tiek ir iš mokslo pusės. Dovilė Vaškelė su vyru Mantu augina pametinukus Izabelę ir Tajų, o tapusi mama sukūrė savo prekinį ženklą MINI.
Žodis Dovilei.
Motinystė kečia gyvenimus
Gimdymas ir motinystė – smarkiai gyvenimą keičianti patirtis. Tapsmas mama neretai skausmingas ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Tačiau Lietuvoje vis dar mažai kalbama apie motinystės sunkumus. Vaiko atėjimas į pasaulį dažnai laikomas džiaugsmingu įvykiu moters ir šeimos gyvenime. Vis dėlto vidutiniškai penktadalis moterų po gimdymo maždaug 6 mėnesius ar net ir metus patiria įvairių psichologinių ir emocinių sunkumų.
Pirmomis dienomis po gimdymo depresijos ar kitų sutrikimų požymių galima ir nepajausti, nes pirmosios dienos – pilnos sumaišties, tad moterys net ir pačios nesupranta, kaip jaučiasi.
Maždaug pusė moterų nesupranta, kad joms – depresija po gimdymo, galima spėti, kad didelė dalis moterų taip ir nesusiranda pagalbos. Dėl to reikia klausimų iš aplinkos apie tai, kaip ji jaučiasi, ar pavalgo, ar išsimiega, ar nebūna tokių dienų, kai verkia ir ateitis atrodo beviltiška, ar nėra pervargusi? Kartais pati moteris negali pasakyti, kad jai negerai, reikia, kad kas nors iš šalies tai pasakytų.
Kodėl taip skiriasi emocijos
Kas lemia emocinę moters būklę o gimdymo? Daugybė dalykų: nuovargis, nemiga, gimdymo sunkumai ir, žinoma, santykiai šeimoje.
Vyrauja įsivaizdavimas, kad moteris po gimdymo turėtų nepasikeisti. Neuromokslas rodo, kad moteris tikrai pasikeičia, tampa jautri, įsitempusi. Tai yra smegenyse įvykęs pokytis, ir hormonai, kurie valdo moters organizmą, yra visiškai kitokie, negu anksčiau. Naivu tikėtis, kad moteris nepasikeis arba susitvarkys su tais pačiais dalykais, su kuriais susitvarkydavo anksčiau.
Poilsis padaro stebuklus
Ne paslaptis, jog ir pačiai buvo įtemptų momentų, kai atrodo, jog su niekuo nebesusitvarkai, ieškai atsakymų, bet jų nerandi. Daug kas slegia, nieko nesinori ir niekas nedžiugina. Tačiau reikia suprasti, kad tai laikina būsena. Man labai padėdavo tiesiog poilsis, išsimiegojimas, galų gale –knygos paskaitymas ar išėjimas pasivaikščioti. Aišku, jei viskas slysta iš rankų, patarčiau kreiptis į specialistus.
O jeigu norisi nuversti kalnus?
Yra daugybė moterų, kurias po gimdymo užplūsta jėgų perteklius. Jos tęsią ar pradeda studijas, imasi verslo. Jeigu tik ką pagimdžiusi mama nori visa koja grįžti į darbus, tęsti studijas, mano manymu, reikėtų palaukti bent metus, kol viskas savaime stos į savo vėžes. Moteris jau bus susigyvenusi su mamos vaidmeniu, namuose bus režimas. Tuomet galima dėliotis planus, viską žvalia galva apmąstyti – ko norisi, kokie prioritetai. Kitu atveju gali būti sunku viską suderinti, o tada kyla įvairių minčių: gal vaikui per mažai dėmesio? Gal esu bloga mama? Patarimas – viską ramiai susidėlioti, įvertinti savo emocinę būklę ir tik tuomet imtis tolesnių veiksnių.
Kaip viską spėti
Mano skleidžiama žinutė – būnant mama, tikrai įmanoma viską spėti. Nekalbu apie periodą, kai tik gimsta leliukas, ir viskas atrodo nežinomybė. Kalbu apie laiką, kai jau su viskuo susigyveni, diena įgauna režimą. Paslaptis paprasta – planuoti laiką ir nepamiršti savęs. Kai skiri 30 minučių sau, tai ir nuotaika geresnė, ir nuotrauką su gražiais sutvarkytais plaukais nėra sunku įkelti į socialinius tinklus.
Vyras tikrai pabus su vaiku, kol jūs salone susitvarkysite nagus ar apsipirksite. Neveltui sakoma, laiminga moteris – laimingas vyras. Vyrai turi suprasti, kad laikas sau jums yra būtinas, kad tiesiog privaloma ištrūkti iš pačios kasdienybės rutinos. Kiekviena savaip išnaudos tą privatų laiką – viena eis į procedūras, kita skubės susitikti su drauge puodeliui kavos.
Tas laikas turi būti skirtas vienareikšmiškai tam, kas moteriai teikia džiaugsmo. Ir, žiūrėk, po tokios išvykos jau visai kita moters emocija. Gera emocija, kurią ji grįžusi namo perduos ir vyrui, ir vaikams. Būnant kiekvieną dieną tarp keturių sienų bet kas pasidarys irzlus, prie visko kabinėsis.
Mane vyras Mantas išleidžia tikrai ne pusvalandžiui, o būna ir pusdieniui, ir visai dienai. Ačiū Dievui, turiu supratingą vyrą.
Mantas supranta, kaip nelengva su dviem mažais vaikais, mato, kai esu pervargusi ir noriu poilsio, tuomet būna ir pats pasiūlo kažkur išvažiuoti su vaikais kad galėčiau pabūti viena, pailsėti.
Veiklos vaikams miegant
Paradoksas – ne paradoksas, tačiau mes, mamos, bandome viską spėti nuveikti, kol vaikai miega. Kartais, nemeluosiu, ir aš pasijuntu išsekusi. Čia patarčiau visuomet turėti STOP mygtuką, kurį būtina panaudoti, kai pasijunta nuovargis, įtampa, susierzinimas. Niekuomet nereikia persistengti, nes tuomet gali pašlyti sveikata, o tada nepasirūpinsite nei vaikais, nei darbais. Taigi, mielosios, verskite kalnus, realizuokite save, bet viską darykite proto ribose, tiek, kiek leidžia jūsų sveikata.
Jei organizmas jaučiasi nualintas, padėkite darbus i šoną ir pasnauskite kartu su vaikučiu, tikrai darbai nepabėgs, bet jūs pailsėjusi galėsite kalnus nuversti.
Pametinukai ir verslas
Dirbau beveik iki devinto nėštumo mėnesio, nes man trūko veiklos. Kolegės vyte vydavo namo! Sakydavo, eik ilsėtis, dar pagimdysi darbe. Paskutiniais dukrytės laukimo mėnesiais labai jaudinausi, ką veiksiu sėdėdama namuose. Juk mažylė valgys ir miegos, o ką aš darysiu, žiūrėdama į keturias sienas?
Netrukus pradėjome planuoti Tajų – vyras norėjo antro vaiko. Gerai apsvarsčiusi, supratau, kad jei ne dabar, tai, manau, jau niekada, nes jei grįšiu į darbus, apie antrą vaiką būtų tekę pamiršti. Su vyru daug kalbėjome šia tema, sakiau, kad ir jis turės padėti, – tiek namuose, tiek pabūti vienas su vaikais, jei reikės. Kitaip apie antrą vaiką negali būti nė kalbos.
O mintį verslo idėjai pakišo žavėjimasis kūdikiams skirtais gaminiais. Nenorėjau tos minties paleisti, todėl apsipratusi su mamos pareigomis ir nusistovėjus rutinai, pradėjau kurti gaminius patiems mažiausiesiems. Taip atsirado MINI prekinis ženklas.
Norint sukurti prekės ženklą, teko pasimokyti rinkodaros. Bet didžiausias iššūkis, kurį privalėjau įveikti, – baimė. Kaip ir dauguma, iš pradžių bijojau pradėti kažką savo, abejojau savimi. Gal neatsiras klientų, o gal konkurentai bus pranašesni. Bet kai vieną užsakymą ėmė keisti kitas, pamažu įgijau pasitikėjimo savimi ir dabar galiu patarti kitoms. Norėjau pasidalinti savo asmenine patirtimi, todėl pradėjau rašyti tinklaraštį. Ne viena mamytė padėkojo už patarimus, rekomendacijas, motyvaciją, o man tai labai svarbu. Tai nieko nekainuoja, bet į gyvenimą atneša labai daug teigiamų emocijų.
Neila Ramoškienė
Susiję straipsniai
