Pokalbis su „žalia“ gydytoja. Skiepai, antibiotikai, papildai – ar tai eko blogis, ar gėris

žalia gydytoja

Nuotrauka Pienės Pūko

Jei išgirstumėte „šita gydytoja visai žalia“, matyt, užsirašytumėte pas kitą. Tačiau gydytoja Ieva Rainienė žalia kitaip – žalias kelias, pasirodo, įmanomas ir medicinoje.

Pačiame ligų siautėjimo įkarštyje kalbamės su gydytoja ir jauna mama. Ieva su vyru Justinu augina 3 metų Atą ir 5 mėnesių Hugą.

Ieva, ar jau studijuodama matėte, kad medicina labai skiriasi, – galima smūgiuoti vaistais, o galima rinktis švelnų ekologinį kelią. Kada jums tapo priimtina ta kryptis?

Informacija apie ekologiją iš tiesų susidomėjau studijų metais. Prieš dvejus metus baigiau medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Studijų metais dažnai girdėdavau apie sveiką, suderintą, ekologišką mitybą, taip pat apie savo santykį su aplinka, sveikesnę gyvenseną.

Aktyvus gyvenimo būdas mane lydėjo nuo vaikystės. Daugiau nei 20 metų šokau tautinius šokius. Mano šeimoje daug buvo diskutuota apie sveiką mitybą. Gal prisidėjo ir šie dalykai.

O realiai gyventi ekologiškiau paskatino vyresniojo sūnaus gimimas. Savo vaikelį pati žindžiau iki pusantrų metų, o pradėjusi jį papildomai maitinti atidžiau rinkausi ne tik maisto produktus, bet ir aplinką tausojančius skalbiklius ir ploviklius.

Ekologija yra labai plati sritis, ją galima pritaikyti visur, taip pat ir medicinoje. Man nesvetima ir holistinė medicina, kuomet kalbama ne vien tik apie sunegalavusį organą ar sistemą, bet apie žmogų kaip vientisą, nedalomą organizmą.

Ypač didelį dėmesį skiriu individualioms kompleksinėms profilaktikos priemonėms, sveikatinimui, nes visuomet yra smagiau užbėgti ligai už akių. Patinka gilintis į visumą, taip pat ir į mintis, emocijas. Sutinku, kad dažnai ligas paskatina ir psichologiniai dalykai, netinkama gyvensena bei stresas. Šeimos medicina man patinka todėl, kad turiu galimybę būti arčiau paciento, stebėti, kaip kinta jo būklė, veikia mano taikomos profilaktikos priemonės ar gydymo metodai.

Jeigu nepavyko užmegzti su gydytoju kontakto, reikia ieškoti kito gydytojo?

Dar 400 m. pr. Kr. Hipokratas rašė: „Pacientas, suvokiantis, kad jo sveikatos būklė pavojuje, gali pasveikti paprasčiausiai per gydytojo geranoriškumą“. Tyrimų studijos teigia, kad gydytojai, kurie savo pacientams rodė empatiją ir skyrė dėmesį jų nerimui, baimėms, suteikė kur kas efektyvesnį gydymą, nei gydytojai, kurie neteikė šiems dalykams reikšmės. Tikiu placebo efektu, kad tvirtai tikėdami galime skatinti organizmo savigydos procesą.

Koks jūsų požiūris į skiepus? Mes dažnai dedame lygybės ženklą: natūralistas, vadinasi, prieš skiepus. Jūsų vaikai paskiepyti?

Skiepytis būtina, kad mūsų vaikai mažiau sirgtų. Tai yra efektyvi ir nebrangi visuomenės sveikatos intervencijos priemonė bei viena iš didžiausių medicinos mokslų atradimų. Ilgametė skiepijimo patirtis ir jo veiksmingumas yra akivaizdūs. Šiandien mes galime valdyti daugelį užkrečiamųjų ligų, kurias turėjome prieš 200 metų.

Skiepijasi visi mano šeimos nariai. Mano vaikai paskiepyti visais privalomais ir papildomais skiepais, įskaitant skiepus nuo gripo ir erkinio encefalito.

Tėvus, kurie atsisako skiepų, visuomet informuoju apie galimus pavojus, grėsmes bei skatinu juos klausti, domėtis skiepų nauda, jų saugumu, pateikiu moksliniais tyrimais pagrįstos informacijos. Tai yra mūsų visų atsakomybė.

Dauguma tėvelių nerimauja dėl nepageidaujamų reiškinių. Mes nerimaujame kartu su jais. Neneigsiu, kad kartais pasitaiko šių reiškinių, taip kaip ir vartojant bet kurį vaistinį preparatą, nes skiepai irgi yra vaistas.

O koks jūsų požiūris į homeopatiją, gydymą žolelėmis?

žalia gydytoja

Nuotrauka Pienės Pūko

Dažniausiai, atsižvelgdama į individualius atvejus, gydymą pradedu nuo nemedikamentinių priemonių, tokių kaip gyvensenos, tam tikrų įpročių korekcija. Pasitelkiu ir natūralesnius gydymo metodus – homeopatiją ir fitoterapiją. Man jie priimtini gydant lengvus negalavimus, tokius kaip sloga, peršalimas, virusinės infekcijos, traumos, nuovargis, stresas, nerimas ar nemiga. Juos galima pritaikyti kūdikiams, vaikams ir suaugusiesiems. Gausi preparatų įvairovė (lašiukai, žvakutės, tabletės, ampulės) leidžia plačiau integruoti homeopatinius preparatus į tradicinę mediciną. Medikamentai veikia švelniai, lengvai, poveikis išlieka ilgai, o nepageidaujamų reiškinių pavojus yra mažesnis.

Ar jūsų vaikai gavę antibiotikų? Ar pagrįsta baimė jiems?

Manau, kad visuomenės baimė dėl antibiotikų vartojimo yra nepagrįsta. Reikėtų baimintis tada, kai jau nebeturėsime tinkamų preparatų gydyti rimtas infekcines ligas ir jų plitimas taps nebevaldomas. O visa tai paskatino sparčiai pasaulyje plintantis atsparumas antibiotikams, kuris prasidėjo dėl netinkamo, nesavalaikio antibiotikų vartojimo, piktnaudžiavimo.

Antibiotikai šiandien per dažnai vartojami be gydytojo  rekomendacijos. Jie ardo mūsų imuninės sistemos ląsteles, mūsų mikrobiotą, dėl to dažniau sergame. O juk mūsų imuniteto 80 proc. priklauso nuo mikrobiotos – gerųjų ir blogųjų bakterijų rinkinio. Visada pacientus informuoju apie vaisto vartojimo būtinybę ir trukmę. Mano vyresnėlis sūnus gydymą antibiotikais yra gavęs vos kelis kartus, kai sirgo bronchitu. Ligai prasidėjus, stengiuosi gydytis natūraliomis priemonėmis.

Ekologija ir alergija. Matote ryšį?

Tyrimais įrodyta, kad daugėja produktų, galinčių sukelti alergiją, ir susirgimų įvairiomis alerginėmis ligomis, alerginių reakcijų, o ypač sunkių reakcijų į alergenus. Europoje yra daugiau kaip 150 milijonų alergija sergančių pacientų. Numatoma, kad kitame dešimtmetyje bus daugiau kaip 250 milijonų pacientų, tai įrodo, kad alergija yra pandemijos masto visuomenės sveikatos problema, reikalaujanti neatidėliotinų veiksmų. Neekologiškuose produktuose, buitinėje chemijoje, balduose ir net žaisluose aptinkama daug cheminių junginių, kurie linkę pamažu kauptis mūsų ląstelėse, sukeldami įvairius bėrimus, paraudimus, slogą, akių uždegimus ir kitus simptomus. Transporto priemonių ir energetikos pramonės išskiriami teršalai turi kancerogeninį poveikį. Pastebėta, kad ryškiausiai alergines reakcijas sukelia įvairūs kvapikliai, dažikliai, parabenai.

Analizuojant buitinės chemijos poveikį sveikatai nustatyta, kad daugiausiai alerginių reakcijų sukelia purškiami oro gaivikliai, langų ir baldų valikliai, net ir ekologiški, todėl itin svarbu skaityti prekių sudėtį, ieškoti specialaus ekologiškų prekių ženklinimo. Įrodyta, kad astma buvo diagnozuota dažniau tiems, kurie tokius purškiklius naudoja keturis kartus per savaitę. Vaikai ypač jautrūs ir labiausiai pažeidžiami, nes jų besivystantis organizmas yra daug imlesnis, jų odelė pralaidesnė, jie linkę viską ragauti, tyrinėti, išbandyti. Dėl šios priežasties alerginės reakcijos jiems yra dažnesnės. Privalome atidžiai rinktis, ką perkame ir vartojame, kaip tai keičia mus, aplinką, pasaulį.

Kokių vaistų yra jūsų vaistinėlėje?

Mūsų namų vaistinėlėje galima rasti medikamentų įvairiems gyvenimo atvejams. Tai yra skausmą ir temperatūrą malšinantys, vėmimą, viduriavimą slopinantys medikamentai antialerginiai, geliai ir tepalai traumoms ir nudegimams gydyti, pirmajai pagalbai. Antiseptikai, bintai bei tvarsčiai žaizdoms prižiūrėti.

Tikrai panaudoju ne visus, nors visada esu pasiruošusi. Prasidėjus įvairiems negalavimams, telkiuosi į pagalbą natūralesnius gydymo būdus, t.y. naudoju įvairių močiutės sudžiovintų žolelių, natūralių eterinių aliejų mišinių, homeopatinių preparatų, oro drėkinimui renkuosi aromaterapinius mišinius.

Kokių priemonių imatės, kai berniukai peršąla?

Peršalimo simptomams lengvinti priemonės yra labai paprastos. Jei vaikas nekarščiuoja ir jaučiasi pakankamai gerai, – buvimas gryname ore, skysčių gėrimas, slogai lengvinti – nosies plovimas jūros vandeniu, nosies tepalas arba eterinių aliejų mišinys, inhaliacijos. Dar iš vaikystės  atkeliavusios pagalbinės priemonės – krūtinės, padų įtrynimas. Kosuliui prasidėjus, jam lengvinti naudoju preparatus iš žolelių.

Nepamirštu ir kambarių vėdinimo, drėkinimo.

Kas, jūsų nuomone, svarbiausia vaiko sveikatai?

Tam, kad mes ir mūsų vaikai būtume sveiki, sveikata turime rūpintis ištisus metus, o ne tik atėjus šaltajam sezonui ar susirgus. Normalų imuninės sistemos funkcionavimą skatina ir palaiko tam tikri sveikos gyvensenos principai, kuriuos taikyti galima jau nuo naujagimystės. Tai pirmiausia, žindymas mamos pienu kuo ilgiau, bent 6 mėnesius. Pradėjus papildomą maitinimą, reikėtų rinktis šviežius, natūralius, sezoninius, vėliau ir fermentuotus maisto produktus (jogurtą be priedų, kefyrą, pasukas), gerąsias bakterijas, gerti užtektinai skysčių. Mityba turėtų būti kuo įvairesnė, spalvinga, daržovinga, neperkrauta prieskoniais, druska ir cukrumi, bet papildyta vitaminais C, D, omega-3, ciberžole, imbieru.

vaistai

Pexels.com

Nepertraukiamas vaikų grūdinimas ir kasdienis buvimas gryname ore, mankšta, reguliarus fizinis aktyvumas turėtų būti neatsiejama gyvenimo dalis. Prie imuniteto stiprinimo prisideda ir savalaikė vakcinacija, ne tik higienos įgūdžių ugdymas, bet ir perdėtos švaros vengimas, nes, gyvenant sterilioje aplinkoje, mūsų imuninė sistema neturi galimybės susipažinti su ligų sukėlėjais ir treniruotis.

Tinkamas darbo ir poilsio, miego režimas nepaprastai svarbus tiek mūsų fizinei, tiek ir psichinei sveikatai.

Vis dėlto svarbiausia yra ramios, saugios, mylinčios aplinkos suteikimas, nes laimingi vaikai – sveiki vaikai.

O kas jūsų šeimoje yra didžiausias vitaminas, imunostimuliatorius?

Didžiausi mūsų šeimos vitaminai yra geros emocijos – juokas, sportas, šokiai, kelionės. Mūsų šeima mėgsta pasivaikščioti miške, grybauti, uogauti, maudytis jūroje, pabūti pirtyje. Kelionės yra tas varikliukas, kuris įkrauna mus gera energija, įspūdžiais, naujomis patirtimis, suteikia erdvės mintims.

Visi norime, kad mūsų vaikai kuo mažiau sirgtų. Tačiau tai yra neišvengiama, nes tik sirgdami vaikai mokosi sveikti. Taip „sutvarkyta“ mūsų imuninė sistema. O kad ji funkcionuotų visu pajėgumu, augtų ir atsinaujintų, reikia įvairių medžiagų, kurios gaunamos su maistu. Mūsų šeima nevartoja specialių papildų, kad kuo mažiau sirgtume. Kadangi maisto papildai skiriami, kai negalima užtikrinti visavertės mitybos, todėl turime grįžti prie sveikos gyvensenos principų: įvairi ir suderinta mityba, buvimas gryname ore, aktyvus laisvalaikis, grūdinimas, dienos ir miego režimas.

Kai pamatote pacientą – vaiką, greitai suprantate, ar tėvai eko-, ar ne eko-?

Tiesa, atvykus mažiesiems pacientams, nesunku pastebėti, ar jų tėvai „natūralistai“, ar ne. Dar neišgirdę diagnozės tėvai nusprendžia, kad gydymui pakaks žolelių ar eterinių aliejų. Ekologiškai gyvenantys visada teiraujasi apie vaisto sudėtį. Dažnas iš tėvų atsineša ir namų vaistinėlėje turimus medikamentus, kad skiriant gydymą netektų išlaidauti perkant naujus medikamentus, taip sunaudojant jau turimus. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai tėvai atsisako gydymo antibiotikais. Kartais tėvus tenka įtikinėti, kad tik toks skirtas gydymas yra tinkamiausias.

Dažniausia tėvų klaida, kai vaikas suserga?

Susirgus vaikams tėveliai, apimti nerimo, pridaro nemažai klaidų. Mano praktikoje dažniausiai pasitaikančių klaidų yra perteklinis temperatūrą mažinančių vaistų ir antibiotikų vartojimas. Karščiavimas – tai organizmo gynybinė reakcija į ligos sukėlėją, todėl temperatūros iki 38,5ºC net ir nereikėtų mažinti. Šiuo atveju tai yra tik slopinamas ligos simptomas, bet nešalinama tikroji priežastis.

Kai kurie tėveliai, vos prasidėjus peršalimo simptomams, duoda antibiotikų. Kaip žinome, antibiotikai visiškai neveikia virusų. Tyrimais įrodyta, kad net 60 proc. tėvų klysta, duodami vaikams vaistus. Pavyzdžiui, duoda dvigubą dozę, nesilaiko nurodyto grafiko, pasirenka netinkamą vaistų dozę, neatsižvelgia į vaiko kūno svorį. Kartais duoda pasibaigusio galiojimo medikamentus arba visiškai netinkamus preparatus.

Ko jūs, kaip gydytoja ir mama, niekada nepirktumėte savo vaikui?

Savo vaikams neperkame saldintų gėrimų, ypač su angliarūgšte; produktų (guminukai, saldumynai, konditeriniai gaminai), kurie turi nemažai cukraus, dažiklių ir konservantų.

Vengiame pirkti ir žaislų, nes laikomės taisyklės, kad mažiau visada yra daugiau. Mūsų vaikai nemažai žaislų „paveldi“ iš giminaičių. Mažiau žaislų skatina žaisti su tuo, ką turi. Taip lavinamas kūrybiškumas bei mažinamas vartojimas.

Be kokio pirkinio neišsiverčiame nė dienos? Šiandien mes, kaip ir visas pasaulis, neišsiverčiame be apsauginių kaukių ir dezinfekcinio skysčio.

Jūsų ekoatmintinė kitoms jaunoms šeimoms?

Saugokime savo sveikatą, prisiminkime sveikesnės gyvensenos principus.

Atsakingai ir sąmoningai kurkime savo aplinką, skatinkime tai daryti ir mažuosius.

Išmokime skaityti pakuotes, etiketes, ieškokime saugesnių produktų, turinčių specialųjį ženklinimą.

Venkime perteklinio vartojimo.

Išmokime gyventi lėčiau, neskubėkime, suteikime ramybės ir saugumo jausmą savo vaikams. Skirkime jiems daugiau laiko, nes laimingi vaikai – sveiki vaikai. Būkime pačiu geriausiu pavyzdžiu savo vaikams.

Jūsų ekologiškiausias poelgis?

vaistai

Pexels.com

Mano ekologiškiausias poelgis yra tai, kad pasirinkau gyventi be buitinės chemijos valiklių. Šiuo pasirinkimu iki šiol džiaugiuosi.

Tai įvyko karantino metu, kai laukiausi antrojo sūnaus.

Kraustėmės gyventi į naujus namus, todėl norėjosi idealios švaros. Tačiau mąstėme, kad tvarkymasis neapsunkintų mūsų buities ir būtų saugesnis vaikams. Todėl atradau valymo sistemą, kuri yra visiškai neutrali sveikatos atžvilgiu, draugiška aplinkai, naikina bakterijas, pelėsius ir grybelius. Palaikyti namų švarą tapo itin lengva, naudojant vos kelias šluostes ir vandenį. Taip mūsų šeima sutaupo laiko, pinigų ir tausoja gamtą.

Mes turime tik „šiandien“, todėl labai svarbu, kad vaikai išmoktų vertinti, tausoti gamtą. O juos to išmokyti galiu tik pati tuo gyvendama ir rodydama pavyzdį. Daug laiko praleidžiame namuose, tad noriu, kad čia būtų švaru, gera ir jauku. Kai švaru namuose, – švaru ir galvoje.

Tačiau yra ir liūdesiuko. Mane labai liūdina neatsakingas atliekų tvarkymas. Nuvilia miškuose, poilsiavietėse, upių pakrantėse paliekamos įvairios atliekos, cigarečių nuorūkos. Lietuviai itin pamėgo poilsį gamtoje, tačiau paliekami pėdsakai išties yra pasibaisėtini. Tai didelė mūsų ekologijos problema.

Parengė Neila Ramoškienė

 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Žalia šeima“ ir 2020 metams skyrė 1800 eurų.

Šis straipsnis įkeltas 2021 sausio 3 dieną.

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , , , , , , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


6 + penki =

Kitos temos: