Kaip rūpintis namais ir neskriausti gamtos? Pataria tvarkingo būsto ambasadorė

Socialiniuose tinkluose geriau žinoma „Susitvarkyk“ slapyvardžiu Toma Šokelė sako, kad namų švara neatsiejama nuo tvarumo, tačiau nemažiau svarbu nenueiti į kraštutinumus ir nepakliūti į žaliojo smegenų plovimo spąstus. Kaip rūpintis namais ir tai daryti draugiškai aplinkai?

„Tvarka namuose ypač glaudžiai susijusi su tvarumu. Pradedant nuo švaros priemonių ir baigiant daiktų kiekiu, gyvenimo būdu bei namų šeimininkų įpročiais“, – pokalbį pradeda T. Šokelė.

Ji pasakoja, kad dėmesingumo aplinkai išmoko dar gyvendama Belgijoje, vėliau – gerąsias patirtis ir gebėjimą gyventi tik su tiek daiktų, kiek reikia, fiksavo Švedijoje, o šiandien visa tai pritaiko savo namuose. Anot moters, gyvenant tvariai svarbu nenueiti į kraštutinumus ir negraužti savęs už kiekvieną netobulumą – svarbu galiojančias taisykles pritaikyti sau ir leistis į kompromisus.

Tvariomis idėjomis ji stengiasi įkvėpti ir vaikus, tačiau įsitikinusi – viskam savas laikas, todėl daugiausia dėmesio skiria pavyzdžio rodymui, o ne taisyklių kūrimui. „Mokome vaikus, kuri atlieka, kur turėtų keliauti, kuris konteineris, kurioms atliekoms skirtas, kodėl reikia rūšiuoti. Turime ir vaikams skirtų edukacinių knygų, tik matau, kad mažiesiems dar neatėjo susidomėjimas jomis. Stengiamės vengti kraštutinumų. Smagu, kai vaikai atidarę šiukšliadėžę pasidomi, į kurį skyrių ją mesti. Tad taisyklės tikrai labai paprastos. Žinome atliekų rūšiavimo gaires ir stengiamės jų laikytis. O vaikai geriausiai mokosi ne iš teorijos, bet tėvų pavyzdžio“, – sako  „Ekonovus“ projekto „Tvari vasara“ pašnekovė T. Šokelė.

Tvarumas negrįstas kraštutinumais

T. Šokelė sako, kad stengiasi gyventi tvariai, tačiau nesmerkia savęs už pamirštą iš namų pasiimti daugkartinį kavos puodelį ar sprendimą naudoti vienkartinį, kai nėra galimybės turėti daugkartinio su savimi.

„Didžiausias tvarumas yra tuomet, kai gebame savo poreikius patenkinti mažiausiomis sąnaudomis, nuo produkto atsiradimo taško iki kelionės į mūsų namus. Susikoncentruodami į vartotojiškumą, tiek ir jo mažinimą, turėtume nepamiršti savo energijos bei laiko sąnaudų“, – sako moteris.

Ji prisimena, kaip kurį laiką vengė naudoti popierinį virtuvės rankšluostį, tačiau dėl higienos grįžo prie jo. „Namuose turint vaikų ir augintinių, jo turėjimas po ranka itin pasitarnauja. Jei tik yra galimybė, stengiuosi rinktis tvaresnius sprendimus kasdienybėje: perku dėvėtus drabužius, ekologiškas valymo priemones, vienkartines valymo servetėles iš bambuko, jos be plastiko ir visiškai suyra gamtoje. Šias naudoju šunų pėdų valymui“, – kompromisais dalinasi moteris. Ji sako, kaip galėdama vengia vienkartinių daiktų ar keičia juos kitomis alternatyvomis, daiktams suteikia kelis gyvenimus.

Toma pasakoja, kad sugadintus drabužius paverčia apdarais dukros lėlėms, vaikų išaugtus drabužius maino su artimaisiais. Visgi moteris įsitikinus, kad nereikėtų aklai pasitikėti vien aplinkai draugiškais sprendimais, aplink galima pastebėti daug vadinamojo žaliojo smegenų plovimo.

„Mane nuoširdžiai erzina, kiek maisto pakuočių išmetame sunaudojus maisto produktus, tačiau nesmerkiu savęs naudodama šampūną ar dušo gelį iš plastikinės pakuotės. Būna renkuosi kietuosius šampūnus, kietą rankų plovimo muilą. Būna ir taip, kad per neatsakingą namiškių naudojimą, jie ima tirpti paskandinti vandenyje. Ir tvarumas lyg muilo burbulas subliūkšta ore. Naudojame daugkartinius šiaudelius, maksimaliai vengiame vienkartinių pakuočių, tačiau noriu priminti ir tai, kad nemenkai įsivažiavęs greenwashing mechanizmas. Kai garsiai šaukiama apie aplinkai draugiškus sprendimus, nors praktikoje jų beveik nevyksta“, – atkreipia dėmesį ji.

Natūralių priemonių ir cheminių valiklių balansas

Sekantys T. Šokelės paskyrą lengvai gali pastebėti balansą – ji rūpindamasi namų švara naudoja natūralias priemones, tačiau nevengia pasitelkti ir buitinės chemijos, kai to prireikia. „Natūralių priemonių naudojimas namų švaroje išties sveikintinas, tačiau neatsakingas jų naudojimas lygiai taip pat kaip ir cheminiai valikliai gali padaryti žalos. Savo namuose buitinės chemijos naudoju itin mažai, nors stebint mano profilį ir aptariamas temas gali pasirodyti kitaip“, – tvirtina moteris.

Jos namų buitinės chemijos krepšelį sudaro kasdien naudojamas indų ploviklis, indaplovės tabletės, rūbų skalbiklis (šias priemones ji stengiasi rinktis ekologiškas, be pridėtinių kvapų). Kartą per savaitę namuose ji naudoja unitazo bei vonios kambario valymo priemones, o grindis plauna paprastu vandeniu ar įpylusi acto, dėl dezinfekcinių savybių. „Turiu priemonių, kurias esant reikalui, panaudoju, tačiau jos nėra mano kasdienės palydovės, todėl ir žmones skatinu buitinę chemiją naudoti atsakingai. Deja, bet aplinkosaugininkai informuoja, kad ne įmonės, o gyventojai buitinės chemijos sunaudoja gerokai per daug. Perkant švaros priemones reikėtų atkreipti dėmesį į ženklinimą ir rinktis aplinkai draugiškesnius produktus“, – pabrėžia moteris.

Bendrovės „Ekonovus“ įkurtos „Tvarumo akademijos“ vadovė Vilma Balčiauskaitė sako, kad natūralių priemonių naudojimas sveikintinas, tačiau nereikėtų graužti savęs, jeigu buityje neišsiverčiama tik su jomis. „Naudojant buitinę chemiją, ją reikėtų rinktis kiek galima draugiškesnę aplinkai, naudoti saikingai, o vėliau – tinkamai pasirūpinti pakuotėmis. Tuščios pakuotės gali būti rūšiuojamos su pakuočių atliekomis, atsižvelgiant į medžiagą, iš kurios jos pagamintos. Pakuotės, kuriose dar yra likę priemonės, turėtų būti pristatomos į pavojingų atliekų surinkimo aikšteles. Įvairūs valikliai patekę į rūšiavimo konteinerius gali užteršti ten esančias atliekas ir šios taps neperdirbamos, be to, surenkant cheminės medžiagos gali išsilieti į aplinką, pakenkti žmonių sveikatai, apgadinti šalia esančius daiktus, pavyzdžiui, aptaškyti automobilius. Ištuštinant konteinerius, atliekos presuojamos, todėl cheminių medžiagų likučiai gali tapti gaisro priežastimi“, – atkreipia dėmesį V. Balčiauskaitė.

Tiesa, T. Šokelė pritaria, kad kartais gali pasitaikyti atvejų, kai natūralios priemonės nepadeda, reikia įveikti didesnį nešvarumų sluoksnį, tada naudinga pasitelkti buitinę chemiją. Visgi, svarbu atkreipti dėmesį į naudojimo instrukciją ir tai daryti nepersistengiant.

T. Šokelės rekomenduojamos natūralios valymo priemonės:

• Soda ir pelenai – šarminiai produktai, kurie naudojami organinių  nešvarumų šalinimui: riebalams, aprūkusiam židinio stiklui.
• Sausa soda veikia kaip abrazyvinė medžiaga ar kvapų, drėgmės surinkimo priemonė.
• Iš pelenų anksčiau buvo gaminamos skalbimo priemonės. Natūralizmo šalininkai bando atkurti senolių tradicijas ir savo reikmėms pasigaminti skalbiklio. Kai kurių natūralių priemonių gamyba reikalauja daugiau laiko, nei parduotuvėje nusipirkti jau pagamintus valiklius.
• Su pelenais ir drėgna kempinėle greitai bei efektyviai galima nusivalyti židinio stiklą.
• Actas, kaip ir citrinos rūgštis, yra rūgštinės kilmės priemonė ir puikiai tiks kieto vandens kalkių nešvarumams valyti. Svarbu nepamiršti tinkamai pasigaminti tirpalą ir priemones skiesti vandeniu.
• Kombinuojant vandenį, kelis lašus indų ploviklio, acto bei eterinio aliejaus pasigaminsime išties veiksmingą universalų valiklį. Naudinga ir aplinkai, ir piniginei.