Šio mėnesio žalia mama Alina gyvena susiliejusi su žalia savo aplinka, mat yra ekologinio tvaraus sodo ir daržo ambasadorė.
„Renkuosi švaresnį auginimą, nes noriu, kad mano dukra nuo pat mažens matytų, kaip auga sveikos daržovės ir gėlės“, – sako Alina.
O kas yra tas „švaresnis auginimas“? Žodis Alinai, kuri pasakoja apie jaunos šeimos bandymą gyventi tvariau, švariau, sveikiau.
Esame paprasta šeima
Auginame 2,5 metų dukrytę Smiltę, gyvename nedideliame kaime netoli Vilniaus, daug laiko leidžiame gamtoje. Kaimas, kuriame gyvename, yra apsuptas gamtos, netoliese miškas ir ežeras, daug takų, kuriais smagu pasivaikščioti, mėgstame žygius dviračiais ir pėsčiomis po apylinkes. Kadangi miestas netoli, kaime yra nemažai naujakurių, jaunų šeimų, tad to tikrojo kaimiško gyvenimo nėra daug. Turime 20 arų kiemą, jame praleidžiame labai daug laiko, nes visada lengva rasti ką veikti. Smiltė lanko lauko darželį. Aš šiuo metu studijuoju tvarų želdinimą, dalinuosi savo auginimo patirtimi instagrame, tinklaraštyje „Sodo blogas“, taip pat esu tiekimo padalinio vadovė biotechnologijų įmonėje.
Vyras Šarūnas užsiima medžio darbais ir yra pasinėręs į kūrybiškumą lavinančių žaislų vaikams „Kese wood“ gamybą, kuriais, beje, labai mėgsta žaisti ir suaugusieji.
Auginame auksaspalvį retriverį Gruodį, kuris šiuo metu yra geriausias Smiltės žaidimų draugas. Esame arti gamtos, kurią labai mylime ir gerbiame, dėl kurios stengiamės.
Kaip mes „pažaliavome“
Niekada nebuvome dideli vartotojai, bet gyvenant mieste kur kas dažniau užsukdavome į parduotuves. Nors jau daug metų didžiąją dalį drabužių perkame dėvėtų drabužių parduotuvėse, bet žvelgiant iš dabartinės pozicijos, net ir čia galėjome būti tvaresni – pirkti mažiau. Stengiuosi rinktis kad ir brangesnius, bet kokybiškus daiktus, kurie tarnauja ilgiau, neišeina iš mados taip greitai ir nėra tokie žalingi aplinkai. Panašus požiūris ir į maistą – rinktis kuo mažiau apdirbtą, tėvų užaugintą, sezoninį, lietuvišką.
Kol gyvenome mieste, siekis gyventi švariau ir sveikiau tapo kasdieniu iššūkiu. Norėjome kuo daugiau laiko leisti gamtoje, kur mažiau triukšmo, nėra kamščių, kur daugiau ramybės, todėl išsikėlėme į užmiestį. Nerti į „žalią“ gyvenimą tapo savaime suprantama, kai turi savo kiemą ir esi apsuptas gamtos. O gimus dukrytei tai tapo tik dar labiau aktualu, nes savo vaikui norisi duoti viską, kas geriausia.
Noro pirkti daiktus nebeliko
Atliekas rūšiavome ir gyvendami mieste, o persikėlę gyventi į nuosavą namą pradėjome ir kompostuoti atliekas, kurios tampa puikia trąša pačių auginamoms daržovėms bei mano gėlėms. Buitinės chemijos naudojame labai saikingai, stengiuosi rinktis ekologišką ar kuo mažiau žalingą aplinkai, tvarkant namus dažnai naudoju sodą ir actą, kurie tikrai ne prasčiau nuvalo įvairius nešvarumus.
Vienkartiniai maišiukai šiuo metu, ko gero, yra didžiausias galvos skausmas, ypač kai karantino metu maistą į namus pristato kurjeriai. Prekybos centrų darbuotojai, rinkdami užsakytas, prekes tikrai per daug viską pakuoja į maišelius, jų naudojimas tikrai perteklinis. Stengiuosi šiuos maišelius naudoti ne po vieną kartą, jei pavyksta gautas prekes išpakuoti nesuplėšius maišelio (kas dažnai irgi tampa iššūkiu).
Kai apsiperkame patys, stengiamės maišelių naudoti kiek įmanoma mažiau, naudoti daugkartinius. Tačiau net ir neimant maišelių, plastiko pakuočių išvengti tikrai sudėtinga, visiems dar tikrai yra kur tobulėti, mums irgi.
Vienkartinių indų atsisakėme jau seniai, tad net ir iškylaudami imame normalius indus ir įrankius, juk taip ir maistas būna daug skanesnis, o ir valgymo malonumas bei patogumas visai kitas.
Kad ir kaip būtų liūdna, dauguma daiktų namuose ilgainiui tampa šiukšlėmis, kas sugenda, kas tampa nebereikalinga. Jei daiktai dar tinkami naudoti, stengiamės jų neišmesti, o padovanoti ar palikti stotelėse „Dėk’ui“. Nereikalingų daiktų kiekis didėja augant dukrelei, drabužiai greitai išaugami, žaislai sulūžta ar atsibosta, tad dauguma jų iškeliauja kitiems vaikams. Ir patys gavome nemažai drabužių ir žaislų iš kitų mamų, tad šie daiktai, kol bus tinkami naudoti, tikrai nebaigs savo gyvenimo šiukšlių dėžėje.
Karantinas pakeitė dalį mūsų įpročių, stengiamės kuo rečiau keliauti į prekybos centrus, tad maisto planavimas bent savaitei ir pirkinių sąrašas tapo puiki priemonė apgalvoti vartojimą. Pastebėjau, kad maisto išmetame tikrai mažiau. Visų kitų pirkinių beveik atsisakėme, jei jie nėra būtini. Tai nėra kažkoks priverstinis savęs ribojimas, bet poreikio ir pagundų tiesiog nebeliko, kai daugumą laiko leidžiame namuose ar gamtoje.
Klausiate, o kiek porų batų turiu pati? Turiu prisipažinti, kad batai buvo viena didžiausių mano aistrų gyvenant mieste. Tačiau dabar suprantu, kiek iš tiesų nedaug, bet kokybiškų batų užtenka. Žinoma prie to prisidėjo, kad pastaruosius dvejus metus auginau dukrytę, o dabar dirbu iš namų, tad batų nelabai ir reikia. Pagrindiniai tapo žygio batai, o atšilus orams aš labai mėgstu būti basa.
Geriausi žaislai? Akmenys ir pagaliukai
Dukrytę nuo mažens stengiamės auklėti, kad nereikia turėti daug žaislų, kad žaislais reikia dalintis, o žaisti puikiai galima su akmenėliais, pagaliukais ar tėčio pagamintomis medinėmis kaladėlėmis. Džiugu, kad ir Smiltės lankomame darželyje žaislams dėmesio skiriama itin mažai, o vaikų kūrybiškumas skatinamas žaidžiant gamtoje randamais dalykais.
Žaislus perkame tik progomis – tai gimtadieniai ir Kalėdos. Dalį žaislų gauname dovanų iš kitų šeimų, dovanomis močiutės prisideda, tad pirkti patiems beveik nėra poreikio. Išaugtus žaislus dovanojame mažesniems vaikams, išmetame tik jau netinkamus žaisti.
Beje, 2,5 metų dukrytė puikiai perprato „žalias“ taisykles, kadangi ne tik mes, bet ir mūsų tėvai stengiasi gyventi tvariau. Vyro tėvai jau daug metų turi ekologinį ūkį, tad toks gyvenimas yra jų kasdienybė. Iš tėvų gauname ir sveikai užaugintų daržovių, pieno. Smiltė jau geba rūšiuoti šiukšles, miške ar mieste nedvejodama pakelia šiukšlę.
Alinos ekologijos atmintinė
Pirma taisyklė – tvaresnis gyvenimas neturėtų būti priverstinis.
Antra – tvarumo keliu reikia keliauti mažais žingsneliais, įtraukiant visą šeimą, kol tai taps kasdienybe.
Keletas patarimų iš mūsų kasdienybės:
Rūšiuoti šiukšles, kompostuoti pagal galimybes.
Vienkartines pakuotes ir indus keisti daugkartiniais.
Prikelti daiktus naujam gyvenimui, dalintis, dovanoti, keistis, pagaminti patiems.
Bandyti patiems užsiauginti daržovių ar žalumynų.
Apsipirkti turguose, iš smulkesnių ūkininkų, kur ir maisto kokybė dažnai būna geresnė.
Geriausia dovana yra dėmesys, dažnai ji išlieka daug ilgiau, nei plastikinis žaislas.
Vienas kokybiškas daiktas ar rūbas tarnaus ilgiau ir bus labiau mylimas nei daug nekokybiškų.
Pakelti šiukšlę, matant vaikui, yra labai svarbus poelgis, kuris užprogramuos jo tolimesnį elgesį.
Sodo blogas
Tikiu, kad kiekvieno asmeninis pavyzdys yra geriausia pamoka kitiems. Savo tinklaraštyje dalinuosi patirtimi, kaip susikurti savo kiemą tausojant gamtos išteklius, kaip auginti daržoves ir gėles nenaudojant cheminių trąšų/preparatų, saugant gamtą.
Turint savą kiemą, kai kurie „žali“ sprendimai lengviau įgyvendinami. Kiekviena šeima, turinti bent gabalėlį žemės, turėtų turėti bent kelias lysves, kuriose augintų daržoves, žalumynus. Tai ne tik galimybė patiems užsiauginti maisto, bet ir puikus stresą mažinantis užsiėmimas. O vaikams – puikios gamtos pažinimo pamokos, jie su tokiu džiaugsmu prisijungia prie sodinimo, laistymo ar derliaus nuėmimo.
Tikriausiai dauguma pripažins, kad švariai užaugintos daržovės yra nepalyginamai skanesnės nei pirktos prekybos centre. Taip, derlius gal nebus toks didelis, dažnai nebus ir toks gražus, kaip iš reklaminio žurnalo, bet jis bus sveikas jums ir jūsų vaikams.
Yra nemažai būdų, kaip daržoves ar gėles auginti ekologiškai, ir tam nereikia daug papildomų pastangų – kompostas, mulčiavimas, natūralios trąšos ir augalų apsaugos priemonės padeda užauginti puikų derlių.
Labai džiaugiuosi, kad miestuose ir asmeniniuose kiemuose natūralistinis želdinimas tampa vis populiaresnis, kai žmonės renkasi turėti gyvą kiemą, o jam ir priežiūros reikia mažiau. Gamtos artumas šiuo metu tapo labai aktualus, juk karantino metu žmonės nebegali keliauti, darbas ir namai tapo viena erdve, tad pro savo langus norisi matyti kuo daugiau gyvos žalumos.
Kodėl mes tai darome
Turėtume padėkoti savo tėvams, kurie išugdė meilę gamtai. Tiek mano, tiek vyro tėvai yra gamtos žmonės, neįsivaizduojantys gyvenimo be pievų ir miškų, be galimybės suleisti pirštus į žemę. Jie yra puikus pavyzdys ir tikiuosi, kad toks pavyzdys ir mes būsime savo vaikams.
Suprantu, kad daliai žmonių verslai ir pinigai yra svarbiau, ir dažnai tai labai liūdina. Laikausi nuomonės, kad pradėti reikia nuo savęs, rodyti pavyzdį, garsiai apie tai kalbėti.
Mes turime tik vieną vienintelę Žemę, kurioje galime gyventi. Man svarbu, kas liks po manęs ir kaip gyvens ateities žmonės. Liūdna, kad dėl žmonių veiklų nyksta augalų ir gyvūnų rūšys, kertami miškai, užteršiami vandenys. Mes nebeturime kitos išeities, kaip tik tapti atsakingi už savo pačių poelgius. Tai labai svarbi tema, apie kurią reikia kuo daugiau kalbėti, informuoti žmones, kaip iš tiesų yra ir kur mes einame su savo nebevaldomu vartojimu.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Žalia šeima“ ir 2021 metams skyrė 2500 eurų.
Šis straipsnis įkeltas 2021 birželio 8 dieną.
[custom-related-posts title=”Susiję straipsniai” order_by=”title” order=”ASC” none_text=”None found”
