Saulės Pieva
Jeigu jūsų augintinis – katė, reikės išmonės ir atidumo, kad ji susidraugautų su nauju šeimos nariu – kūdikiu.
Pagarba katei
Katės yra įpročio gyvūnai, vertinantys pastovumą ir nuspėjamumą. Jos jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius. Todėl, jei laukiatės, svarbu paruošti katę naujo šeimos nario pasirodymui. Katei leiskite pamatyti ir apuostyti būsimo kūdikio lovą, vežimėlį. Jie turi būti taip pastatyti, kad ji negalėtų į juos įšokti. Iš gimdymo skyriaus parneškite naujagimio marškinėlius ir juos padėkite prie katės draskyklės ar netoli maitinimosi dubenėlio, leiskite jai susipažinti su kūdikiu jo nepamačius. Nepalikite parsinešto kūdikio ir katės kartu be priežiūros, nes ji gali panorėti mažylį tirti.
Mokykite kūdikį
Katės yra nepriklausomi gyvūnai, su jomis reikia elgtis atsargiai bei pagarbiai. Vaikas nuo mažų dienų turi žinoti, kad katės negalima griebti, prie jos mojuoti rankomis, šaukti, bėgti paskui ją, traukti už uodegos, mėtyti į ją žaislus, nes ji gali be įspėjimo įdrėksti arba įkąsti. Įspėkite vaiką nebūti prie katės, kai ji šnypščia, žiovauja, išlenkia nugarą, apnuogina dantis ar išlygina ausis. Prie katės negalima artintis, kai ji valgo ar tuštinasi dėžutėje, yra kartu su kačiukais. Vaikas turi matyti, kaip nusiplaunate rankas po to, kai paglostote katę, prisiliečiate prie jos šėrimo dubenėlio ar tuštinimosi dėžutės.
Katė ir mažas vaikas neturėtų būti palikti be suaugusiojo priežiūros. Niekada neleiskite kačių į kambarį, kuriame vienas miega kūdikis ar mažas vaikas. Katė gali įsitaisyti miegoti šalia kūdikio veido. Tai pavojinga, nes gali sutrikdyti kūdikio kvėpavimą ar net uždusinti. Neleiskite katei naudoti jokios vaiko įrangos ar vaikiškos lovelės žaidimams, poilsiui ar miegui.
Kūdikio maitinimo reikmenis, žaislus laikykite katei nepasiekiamoje vietoje. Katės maistas, žaislai, draskyklė, tuštinimosi dėžė, miego namelis irgi neturi tapti mažyliui prieinami.
Katė ir ligos
Jei katė išleidžiama pasivaikščioti į lauką, ji gali parnešti užkrečiamųjų ligų sukėlėjų: bakterijų, grybelių, kirminų kiaušinėlių. Vaikas užsikrečia, kai katė įdreskia, įkanda ir kai nenusiplauna rankų, palietęs bet kurį aplinkos daiktą, užterštą katės išmatomis. Vaikui kačių pernešamus užkrečiamųjų ligų sukėlėjus gali perduoti šeimos nariai, kurie tvarko kačių tuštinimosi vietą ir ignoruoja asmens higieną.
Jei vaikas „be priežasties“ pradėjo viduriuoti, vemti arba ant odos atsirado į žiedą panašus raudonas bėrimas, turėtumėte kreiptis į gydytoją ir jam pasakyti, kad auginate katę.
Jei katė įdrėskė ar įkando vaikui:
Nuplaukite žaizdą drungnu tekančiu vandeniu su muilu.
Jei kraujavimas negausus, jo stabdyti neskubėkite, nes kraujas išplauna žaizdą – saugo nuo infekcijos. Žaizdos nespaudykite. Sutepkite dezinfekuojančių medžiagų geliu ar tirpalu. Po 2–3 min. užklijuokite pleistru. Stebėkite pažeistą vietą kelias dienas. Jei atsirado patinimas ar paraudimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Pixabay.com
Jei kraujavimas stipresnis, jį stabdykite uždėdami spaudžiamąjį tvarstį ir nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą. Vykdami pasiimkite vaiko skiepų pasą, nes būtina išsiaiškinti, ar reikalinga vaikui sušvirkšti vaisto prieš stabligę.
Katei įkandus ar įdrėskus, po 3–5 dienų gali pasireikšti kačių įdrėskimo liga (bartoneliozė). Įkandimo ar įdrėskimo vietoje po 3–10 dienų atsiranda dėmė, kuri virsta pūlinėliu, šiam sprogus, susiformuoja šašas. Kartu su pokyčiais odoje būna neaukštas karščiavimas, apetito stoka, bendras silpnumas, pykinimas, galvos skausmas. Pamatę šiuos požymius, kreipkitės į gydytoją, nes būtinas gydymas antibiotikais. Ligos išvengti padės, jei katei nukarpysite nagus.
Rizika užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis nuo kačių sumažėja, kai besąlygiškai vykdomi veterinaro patarimai – gyvūnas skiepijamas, sušeriami nukirminantys vaistai, karpomi nagai, naudojamos priemonės, saugančios nuo erkių ir gyvūno blusų.
Katė ir alergija
Europoje alerginį jautrumą gyvūnams turi 13 proc. žmonių. Alergiją sukelia gyvūno išskyrose – seilėse, šlapime, išmatose, negyvose odos ląstelėse –esantys baltymai. Alerginė reakcija gali būti išprovokuota keliais būdais:
Įkvėpus ir alergenams patekus į kvėpavimo takus po tiesioginio kontakto su gyvūnu;
Įkvėpus ir aplinkos ore esantiems alergenams patekus į kvėpavimo takus (nesant kontaktui su gyvūnu);
Po įkandimo;
Per pažeistą odą.
Vaikas pradeda čiaudėti, užgula ir „bėga“ nosis, peršti ir ašaroja akys, gerklė, pasideda kosulys, net dusimas. Retesniais atvejais pažeidžiama ir oda – gali berti, niežėti. Pirma sąlyga, norint gyventi namuose su gyvūnu, – rūpinimasis oro švara. Vėdinimas ar valymas, net jei atliekami labai reguliariai, negali pašalinti visų dalelių, nes jos per mažos. Būtent todėl namuose, kuriuose auga gyvūnai, būna specifinis kvapas, kurio labai sunku atsikratyti.
Suomijos Kuopio universitetinėje ligoninėje atlikta studija nustatė, kad kūdikiai, augantys namuose su šunimi ar kate, ūminėmis kvėpavimo takų ligomis rečiau serga nei vaikai, gyvenantys be naminių gyvūnėlių. Rezultatai patvirtina nuomonę, kad pernelyg dezinfekuota kūdikių aplinka nėra naudinga jų sveikatai. Manoma, kad naminių gyvūnų poveikis brandina imuninę sistemą, nes vaikas dažniau susitinka su įvairiais mikrobais.
„Mamos žurnalas“
