Ar vėžlys yra tinkamas augintinis mažam vaikui? Dažniausiai ne. Vėžliai nėra saugūs augintiniai kūdikiams ar mažiems vaikams. Kūdikiai ir vaikai iki 3 metų nesupranta, kaip vėžliai maitinasi, kvėpuoja, tuštinasi, nesuvokia, kad po bet kokio kontakto su gyvūnu ar jo aplinka būtina kruopščiai nusiplauti rankas.
Kūdikiai ir mažyliai iki 3 metų viską kiša į burną, bando bučiuoti vėžlį. Vėžliai gali pernešti salmoneles ir kitas kenksmingas bakterijas, kirminų kiaušinėlius. Užsikrėtęs vėžlys pasėja bakterijas ir kitus parazitus visur, kur jis eina, prisiliečia. Tam, kad vėžlys neužsikrėstų bakterijomis ir paskui jų neplatintų, jį maitinkite švariu aukštos kokybės maistu, neleiskite ropoti ten, kur nešvaru.
Maži vaikai yra pavojingi gyvūnui. Kūdikiai ir mažyliai norės jį pasiimti, paglostyti, pastumti, žaislu paliesti ar net iš rankų išmes gyvūną pastarajam energingiau sujudėjus. Vėžliai yra baikštūs, greitai patiria stresą. Kritimas net ir iš nedidelio aukščio vėžliui yra pavojingas ir gali būti net mirtinas. Mažiems vaikams leiskite stebėti vėžlio gyvenimą, kai jis leidžia laiką savo stikliniame narve.
Naminių gyvūnų auginimo ekspertai teigia, kad vaikai iki 5 metų neturi brandos, reikalingos prižiūrėti naminį vėžliuką. Nelaikykite vėžlio ten, kur vaikas miega, nes neįstengsite atidžiai prižiūrėti, ką vaikas darys su gyvūnu. Neleiskite vėžliui laisvai klajoti po butą, nes jis gali priteršti ar pasislėpti. Vėžlys, kuriam leidžiama paklajoti namuose, gali sušalti, tuomet pamatysite išskyrų iš nosies, tokiu atveju būtina kreiptis į veterinarą.
Vėžliai yra mieli ir taikūs, mažai judrūs gyvūnai, mėgsta ramią aplinką. Jie nėra triukšmingi, negamina kvėpavimo takų alergenų. Vėžliai yra maži draugai, kurie tiesiog mėgsta atsipalaiduoti ir stebėti, kas dedasi jų akiratyje. Išsigandę, streso ištikti ar sužeisti gali įkąsti iš instinkto. Jie turi ilgus, tvirtus nagus, skirtus kasimui, kuriais, kai yra ištikti streso, gali įbrėžti. Todėl vaikui paaiškinkite, kad vėžlys neturi būti nuolat imamas ant rankų ar liečiamas. Vėžliai yra ramūs, tačiau ir ramiausias, šauniausias vėžlys gali išsigąsti. Kadangi vėžliai yra laukiniai gyvūnai, jie gali būti nenuspėjami. Daugelis jų išsigandę traukiasi į savo kiautus, tačiau kartais streso ištikti jie gali kąsti, brėžti.
Vėžlys nesielgia kaip įprastas naminis gyvūnėlis. Jis negali parodyti tokio meilumo ženklo, kaip šuo, kuris nuolat šokinėja iš džiaugsmo, kai su juo bendraujama, ar katė, kuri murkia iš malonumo, kai yra glamonėjama. Vėžliai yra primityvūs gyvūnai, klajojantys gamtoje nuo dinozaurų amžiaus. Jie nėra socialūs gyvūnai.
Turėti vėžlį namuose yra didelis įsipareigojimas. Ar turėsite jėgų prižiūrėti vėžlį, kai augantis vaikas praras susidomėjimą gyvūnu? Vėžliukų nepaglostysi, jie yra lėti ir netinkami žaidimų partneriai, todėl vaikams gali greitai atsibosti.
Būtina įvertinti ar turėsite galimybę:
Vėžlio aplinkoje (terariume) nuolat išlaikyti didesnę nei 20◦C temperatūrą ir nuolat valyti terariumą. Vėžliai yra šaltakraujai gyvūnai, kuriems nuolat reikia ir saulės, ir šilumos. Todėl jų komforto zona yra 28–30°C ir 24–25°C naktį. Žemesnėje aplinkos temperatūroje jų organizmo funkcijos sulėtėja, tada sunaudoja mažiau pašarų ir vandens, negali pilnai suvirškinti ir įsisavinti gauto maisto. Žemoje temperatūroje jie gali užmigti žiemos miegu. Vėžlių nepatariama migdyti žiemos miegu, tai kenkia jų sveikatai ir jie gali net nugaišti!
Vėžliai neišgyvena vien iš gyvūnų parduotuvių maisto produktų. Salotos (saikingai), ridikėlių, ridikų, morkų, burokėlių lapai, lapiniai kopūstai, pomidorai yra labai gerai, tačiau šie maisto produktai nesuteikia daugybės būtinų maistinių medžiagų, kad vėžlys būtų sveikas. Tad reikės rasti laiko ir galimybių rinkti laukinių augalų, kiaulpienių, dobilų, žliūgių. Obuolių, kriaušių, uogų gali būti duodama kaip skanėstų, tačiau jie neturi sudaryti daugiau 10 proc. paros maisto.
Sveikas vėžlys yra žvalus, tvirtai vaikšto ant kojų galiukų, turi blizgančias, visuomet atmerktas, be traiškanų akis, nosis ir burna sausi ir nesulipę, iš nosies nėra išskyrų, jokio apvalkalo pleiskanojimo, o svarbiausia – vėžliuko burna ir liežuvis yra rausvi, išeinamoji anga švari, išmatos kietos, neaštraus kvapo. Keliamas vėžlys turi išsigąsti ir priešintis, nebūti apatiškas. Sveikas vėžlys nuolat nesislėps savo slėptuvėje, bet ropinės pirmyn ir atgal, kad iššniukštinėtų savo vietovę, nes šie ropliai iš prigimties yra smalsūs.
Jeigu apsisprendėte turėti vėžlį, gali tekti atsisakyti tokių naminių gyvūnų kaip katė ar šuo. Pastarieji gyvūnai instinktyviai medžioja vėžlį. Atskirai išlaikyti gyvūnus yra gana keblu.
Vėžliai gyvena iki 40 metų.
***
Vaikas ir šuniukas. Skaitykite ČIA
Vaikas ir kačiukas. Skaitykite ČIA
Vaikas ir naminiai paukščiukai. Skaitykite ČIA
Vaikas ir akvariumo žuvytės. Skaitykite ČIA
Vaikas ir jūsų kiaulytė. Skaitykite ČIA
„Mamos žurnalas“
