Ką skaityti per atostogas: 13 naujų knygų nuo jausmų romano iki trilerio

BALTO leidybos namai siūlo trylika naujų knygų

Prieš atostogas ar savaitgalio išvyką į gamtą dažnas atsistoja prieš knygų lentyną turėdamas viltį, kad žvilgsnis užklius už įtraukiančio skaitinio. BALTO leidybos namai siūlo trylika naujų – nuo šmaikščiu tonu papasakotos jausmingos istorijos iki kraują stingdančio trilerio ar negrožinės knygos. Dvi iš jų – Tracy Brogan „Beprotiška vasara“ ir Joe Heapo „Regėjimo taisyklės“ – ką tik atkeliavo iš spaustuvės.

Visos vasaros spalvos

„Jausmų romanai, kuriuose veiksmas vyksta dabar, padeda skaitytojams įsitraukti į istoriją, – mano romano „Beprotiška vasara“ autorė Tracy Brogan. Tai pirmoji milijoniniu tiražu išleistos Bel Halboro serijos knyga. – Ne visi skaitydami knygą nori pasijusti sėdintys pokylyje susiveržę korsetu, mieliau renkasi knygą, kur aplinkybės atpažįstamos ir paprasta į pasakojimą įsijausti.“

„Beprotiškos vasaros“ herojė Seidė Turner išvyksta atostogų pas tetą ir tikisi užsigydyti žaizdas, kurių paliko neištikimas buvęs vyras. Tačiau ekscentriškosios tetos Dodės namuose sunku ištaikyti bent minutę ramybės: du besiseilėjantys šunys, du Seidės vaikai ir du pusbroliai, iš kurių vienas pasiryžęs visiškai pakeisti Seidę. Negana to, visi nusiteikę supiršti ją su Desmondu, patraukliu naujuoju kaimynu…

„Nuoširdumas, humoras ir puikūs herojai – Tracy Brogan yra dar vienas nuostabus balsas, atstovaujantis šiuolaikiniam meilės romano žanrui“, – įvertino „The New York Times“ bestselerių autorė Kristan Higgins.

Matyti pasaulį kitaip

Joe Heapo romano „Regėjimo taisyklės“ herojė Nova gali daug ką. Ji kalba penkiomis kalbomis. Visose situacijose įžvelgia gerąją pusę. Dirbdama vertėja policijoje iš žmogaus balso tono gali nuspėti, kai jis meluoja. Tik vieno dalyko Nova negali. Ji negali regėti, nes gimė akla. Tačiau brolis įtikina ryžtis operacijai, po jos pradėjusi matyti, Nova atsibunda naujame pasaulyje, kurio nebepajėgia suvokti. Kol sutinka Keitę. Tarp dviejų jaunų moterų užsimezga ypatingas ryšys. Tačiau Keitės praeitis grėsmingai panardina jas į kitokią tamsą. Ar Nova ir Keitė sugebės išmokti matyti pasaulį kitaip?

„Tai knyga apie dalykus, kuriuos priimame kaip savaime suprantamus ir kurių išskirtinumo nepastebime, – viename interviu sakė Joe Heapas. – O kai gyvenimas išmuša mus iš vėžių, atveriame akis, lyg ką tik būtume kitaip išvydę pasaulį.“ „Regėjimo taisyklės“ buvo pripažintos geriausiu debiutiniu „Romantic Novel Awards 2019“ romanu.

Kaip myli žmogus, kuriam diagnozuotas Aspergeris?

Skamba neįtikėtinai: amerikietė Helen Hoang, sumaniusi, kad debiutinio romano „Meilės aritmetika“ herojė turės autizmo spektro sutrikimą, ir pasigilinusi, ką reiškia tokia diagnozė, suprato ir pati nuo mažens kenčianti dėl tokių pat problemų. Helen Hoang kreipėsi į medikus, jai buvo nustatytas autizmo spektro sutrikimas: „Kol ieškojau diagnozės ir galiausiai ją sužinojau (būdama trisdešimt ketverių), popieriaus lape gimė autizmą turinti mano herojė Stela. Dar niekada aprašyti personažą nebuvo taip lengva. Labai artimai ją pažinojau. Ji kilo iš mano širdies. Nereikėjo sukti galvos, kad išeitų labiau pritampanti prie bendros aplinkos, tai nesąmoningai dariau ilgus metus. Ši laisvė leido rasti savo balsą.“

Romano herojė Stela Lein kuria algoritmus, leidžiančius nuspėti klientų poreikius, ir uždirba daugiau, nei sugeba išleisti. Tačiau jos patirtis meilės reikaluose kur kas menkesnė nei statistinės trisdešimtmetės. Stela turi Aspergerį, pasimatymai ją varo į neviltį, o prancūziški bučiniai sukelia jausmą, tarsi kažkas liežuviu bandytų išvalyti jai dantis. Neatlaikiusi mamos spaudimo kuo greičiau susirasti vyrą, Stela prieina prie logiškos išvados: mylėtis reikia mokytis – daug mokytis – su profesionalu. Palydovas Maiklas Fanas neįstengia atmesti Stelos pasiūlymo ir sutinka padėti jai sužymėti varneles prie visų pamokų plano punktų – nuo įžanginių glamonių iki toli gražu ne misionieriaus padėties.

 

Kelionė po Graikiją ir… šeimos problemas

Daugelis šią vasarą leis Lietuvoje, tačiau galima keliauti atsivertus knygą, – amerikiečių rašytojo Granto Ginderio romanas „Norėjome tik gero“ nukelia į Graikiją. Šioje knygoje yra visko: sekso, melo ir gamtovaizdžių. „Ginderis tikrai įdomus ir sumanus gidas, vedžiojantis po saulėtas Graikijos salas ir tamsius žmogaus sielos labirintus“, rašoma „Kirkus Reviews“ apžvalgoje.

Visos šeimos atostogų visada vyksta su bagažu. Raitų šeima griūva. Dar neseniai Sju Elena Rait tikėjo gyvenanti beveik tobulą gyvenimą. Sėkminga antikos kultūros profesorės karjera, mylintis sutuoktinis ir sūnus, netrukus paliksiantis šeimos lizdą. Tačiau vyras pasirodo esąs neištikimas, o sūnui klojasi visai ne taip, kaip tikėtasi. Norėdama atitrūkti nuo užgriuvusių problemų, Sju Elena priima pasiūlymą kelioms savaitėms darbo reikalais išvykti į Graikiją. Neištikimas vyras ir nesėkmių užkluptas sūnus pasisiūlo keliauti kartu. Saulės nutviekstoje kalnuotoje Eginos saloje su nuostabiais paplūdimiais prieš daugybę metų Sju Elena pažino pirmąją aistrą ir kartu įsimylėjo antikos kultūrą. Ar šiame rojaus kampelyje šeimai pavyks atgauti pusiausvyrą ir pakreipti gyvenimą ramesne vaga?

Skrydis į legendinę Havaną

„Mane žavėjo 1947-ųjų Havanos atmosfera, tai buvo prieštaravimų kupinas miestas – naktinių klubų, muzikos, prabangos aukso amžius, bet kartu apraizgytas mafijos tinklo“, – viename interviu pasakojo Susana López Rubio. Apie tada Havanoje buvusią prabanga stebinančią parduotuvę ji išgirdo dar vaikystėje, sumaniusi parašyti romaną „Rojaus kaina“ kelerius metus rinko medžiagą, bendravo su tais, kurie kadaise ne tik lankėsi šioje legendinėje vietoje, bet ir dirbo.

Havana, Kuba, 1947. Pagundų kupinoje rojaus saloje išsilaipina iš karo nualintos Ispanijos pabėgęs jaunasis Patrisijus. Vienintelis jo turtas – drabužiai, kuriuos dėvi, ir svajonės apie gerą gyvenimą. Apdovanotas puikia išvaizda ir neatremiamu žavesiu, jaunuolis netrunka gauti darbo „Žavesyje“, vienoje prabangiausių to meto pasaulio parduotuvių. Čia lankosi Holivudo žvaigždės, kylantys politikai, turtingiausi iki revoliucijos Kubos veikėjai ir nuožmiausi gangsteriai. Pamilti nusikaltėlio Sesario Valdeso žmoną Gloriją tolygu savižudybei. Tačiau Patrisijų neapsakomai traukia ši liūdno žvilgsnio ir aštraus proto gražuolė, vienodai mėgstanti Christiano Dioro apdarus ir Einsteino teorijas. Tarp „Žavesio“ sienų viskas atrodo įmanoma – net meilė, rodos, nepasiekiamai moteriai.

 

Detektyvas su humoro doze

„The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorės Denise Grover Swank romane „Dvidešimt aštuoni su puse noro“ susipina juodojo humoro elementai ir lengva komedija. Penktadienio popietę dirbdama įgrisusiame motorinių transporto priemonių departamente Rouzė Gardner išvysta save… nužudytą. Mąstydama apie artėjančią mirtį ji supranta iki šiol švaisčiusi gyvenimą veltui. Rankinėje susiradusi rašiklį ir Walmarto čekį sudaro norų, kuriuos turi išpildyti iki mirties, sąrašą. Nusipirkti mobilųjį telefoną. Išgerti alaus. Pabučiuoti vyrą. Pasipuošti nėriniuota liemenėle ir kelnaitėmis… Čekyje sutalpinusi dvidešimt aštuonis norus, Rouzė patraukia namo kupina ryžto juos išpildyti. Čia pamato, kad, užuot pasikėsinęs į ją, kažkas nužudė jos nepakenčiamą mamą, Rouzė tampa pagrindine įtariamąja.

Trys draugės ir jų pažadas

 

„Šiuo sunkiu metu jaučiuosi išskirtinė, nes mano žodžiai tebesklinda po pasaulį“, – feisbuke pasidžiaugė britų rašytoja Teresa Driscoll, pristatydama lietuvių kalba pasirodžiusio savo psichologinio trilerio „Pažadas“ viršelį. Tai jau trečioji autorės knyga, kurią galima perskaityti lietuviškai: anksčiau išėję jos trileriai – pasauliniu bestseleriu tapęs „Aš stebiu tave“ ir „Draugė“.

Naujojo psichologinio trilerio „Pažadas“ siužetas įtraukia nuo pirmo puslapio: trys paauglės pasižadėjo tiesą apie siaubingą įvykį nusinešti į kapus. Bėga metai, Betė ir Salė – vis dar geriausios draugės, padeda viena kitai ištverti slogius prisiminimus ir sunkias akimirkas. Tačiau Kerol visiškai atsiriboja ir nuo praeities slepiasi Prancūzijoje. Kol vieną dieną ateina laiškas, pranešantis naujieną, dėl kurios kyla grėsmė jų paslapčiai. Beviltiškai bandžiusios surasti Kerol, draugės kreipiasi pagalbos į privatų seklį Metjų Hilą. Ir iš paskutiniųjų stengiasi nuslėpti tai, kas gali sugriauti jų gyvenimus.

 

Klaidingas žingsnis

„Tai jauna patraukli pora. Iš šalies – tobula šeima, tačiau už fasado slypi galybė paslapčių. Veronika turi kovoti, nes nori būti laiminga“, – viename interviu apie „Amazon“ bestseleriu tapusį romaną „Klaidingas žingsnis“ sakė autorė Victoria Helen Stone. Lietuviškai dar galima perskaityti jos psichologinį trilerį „Aš, Džeinė“, netrukus planuojama išleisti ir šio trilerio tęsinį „Sunkus vaikas“.

Romano „Klaidingas žingsnis“ siužetas prasideda nuo stebuklo. Denverio gyventojai užgniaužę kvapą laukia, kuo pasibaigs dingusio berniuko drama. Ir štai – išsigandusį, bet sveiką Tanerį Holkombą kalnų tako pradžioje, už kelių mylių nuo turtingos jo šeimos namų, suranda sportiškas gražuolis Džonis Bredlis. Berniuko gelbėtojas iš skolų smaugiamo sporto trenerio virsta garbinamu didvyriu, tik ar kamerų šviesa jo šeimai nebus per ryški? Netikėta Džonio šlovė visiškai nedžiugina jo žmonos Veronikos – ši baiminasi, kad į dienos šviesą gali iškilti pačios paslaptys, ir įtaria, jog žavusis jos vyras kažką slepia. Paaiškėjus, kad Tanerio istorija nėra tokia jau nekalta, Veronika supranta negalinti niekuo pasitikėti…

Serijiniu žudiku gimstama ar tampama?

„Kodėl auga serijinių žudikų skaičius?“ – taip viename žurnale pavadintas straipsnis patraukė trilerių karaliene tituluojamos korėjiečių rašytojos ir scenaristės Seo Mi-ae dėmesį ir paakino ieškoti atsakymo į šį klausimą. Rezultatas – trileris „Labanakt, mama“. Knyga sulaukė didelio populiarumo ne tik Korėjoje, jos ekranizavimo teises įsigijo kompanija „Carnival Films“.

Kalėjime laukdamas mirties bausmės serijinis žudikas I Biongdas netikėtai ištaria kriminalinės psichologijos specialistės Songiongės vardą ir paprašo leidimo su ja susitikti. Iš kur I Biongdas apie ją žino ir kodėl nori matyti būtent ją, nors ilgą laiką atsisakė su bet kuo kalbėtis? Klausydamasi jo istorijos, gilindamasi į mąstymą, Songiongė ieško atsakymų į rūpimus klausimus. Serijiniu žudiku gimstama ar tampama? Ir kur slypi blogio šaknys? Tuo pat metu Songiongės vyras į namus parsiveda Hajongę, dukrą iš pirmosios santuokos. Vienuolikmetė per gaisrą neteko ją auginusių senelių. Nuo pat pirmos dienos tarp moters ir mergaitės prasideda nematomas karas…

Jis ir ji. Kuris sako tiesą?

„Tamsus. Klaidinantis. Nenuspėjamas“, – taip trimis žodžiais britė trilerių meistrė Alice Feeney pristato savo naują romaną „Jo ir jos“. Lietuviškai BALTO leidybos namai jį išleido paskutinėmis gegužės dienomis, tuo pačiu metu jis pasiekė knygynų lentynas ir Didžiojoje Britanijoje.

Viena iš trilerio herojų Ana Endrius galiausiai turi viską, ko norėjo. Beveik. Ji sunkiai dirbo, kad taptų pagrindine BBC pietų meto žinių laidos vedėja, karjera jai buvo svarbiau už draugus, šeimą ir dabar jau buvusį vyrą. Taigi, kai kažkas pasikėsina užimti jos vietą, Ana pasirengusi padaryti bet ką, kad tik išlaikytų savo svajonių darbą. Paprašyta apžvelgti žmogžudystę Blekdaune – mieguistame provincijos miestelyje, kuriame užaugo, – Ana negali atsisakyti. Netrukus pasidaro akivaizdu, kad Ana ne tik rengia reportažus apie nusikaltimą, ji sukasi pačiame jo centre. Kitas knygos veikėjas – vyriausiasis detektyvas inspektorius Džekas Harperis. Jis išsikėlė iš Londono ne be priežasties, nors nieku gyvu nesitikėjo, jog kada nors teks dirbti tokioje vietoje kaip Blekdaunas. Kai aptinkamas moters kūnas, Džekas nusprendžia niekam nesakyti, kad pažinojo auką, bet netrukus tampa įtariamuoju savo paties tiriamoje byloje. Vienas iš jų žino daugiau, nei pasako. Kažkuris neatskleidžia tiesos. Tai iš Anos, tai iš Džeko perspektyvos parašytas psichologinis trileris – užburianti tamsi mįslė, skatinanti skaitytoją spėlioti iki pat pabaigos.

BALTO leidybos namai yra išleidę debiutinį Alice Feeney romaną „Kartais aš meluoju“, kuris tapo „The New York Times“ bestseleriu, bei psichologinį trilerį „Žinau, kas tu esi“.

Jų santuokos paslaptis

Samanthos Downing debiutinis romanas „Mano mieloji žmona“ – tarsi „Deksterio“ ir „Pono ir ponios Smitų“ mišinys, pasakojantis penkiolika metų susituokusios poros istoriją, kuri po tiek laiko pasidarė net pernelyg įdomi… Jis sutiko pribloškiančią moterį. Įsimylėjo. Susilaukė vaikų. Persikraustė į priemiestį. Vienas kitam jie atskleidė didžiausias svajones ir tamsiausias paslaptis. Ir tada atslinko nuobodulys. Juodu atrodo kaip įprasta pora, tačiau turi paslaptį, laikančią jų santuoką gyvą, – drauge turi išsisukti dėl žmogžudystės. Ir ne vienos…

„Tamsus ir nerimą keliantis šeimos, santuokos bei potraukio žudyti tyrimas“, – įvertino „The Washington Post“. Trileris išverstas į daugiau nei 20 kalbų, tapo „USA Today“ bestseleriu, geriausiu „Amazon“ mėnesio trileriu, nominuotas „Edgar Award“ pirmojo romano kategorijoje. Pagal jį ketina kurti filmą Nicole Kidman kompanija „Blossom Films“ ir „Amazon Studios“.

Man skanu. Man ne. Kodėl?

„Nemėgstu brokolių nuo vaikystės, kai juos valgyti versdavo mama. Esu Jungtinių Valstijų prezidentas ir brokolių daugiau tikrai nevalgysiu“, – prieš įjungtas televizijos kameras kartą rėžė JAV prezidentas George’as W. Bushas. Ar gali būti, kad nusiteikimas prieš brokolius ar apskritai daržoves – įgimtas? „Skonis – įvairiapusiškas, daugiasluoksnis, nenuspėjamas ir savitas kaip mūsų išvaizda. Nors esama panašumų ir bendrų pomėgių, niekas visame pasaulyje skonio nejaučia lygiai taip pat. Kaip ir nėra kito identiškai atrodančio žmogaus. Tai lemia genai“, – knygoje „Skonio reikalas“ tvirtina vokietė psichologė Diana von Kopp.

Knygoje galima rasti paaiškinimą, kokiam skonio tipui priklausome, kodėl kartais ryjame be saiko, kaip suvokiame skonį, kodėl baiminamės nepažįstamų skonių, kaip kvapai žadina mūsų jusles ir valdo apetitą.

Suprasti savo jausmus

Kiekvienam žmogui nepaprastai naudinga geriau suprasti jausmus, kad galėtų lengviau susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais. Jausmų poveikio mūsų protui ir kūnui supratimas padeda užkirsti kelią nerimui ir depresijai, be to, atveria patikrintą ir moksliniais tyrimais grįstą kelią sveikimo link. Jausmai – tai neuroplastiškumo katalizatorius, leidžiantis smegenims persiprogramuoti teigiama linkme.

Knygoje „Tai ne visada depresija“ Hilary Jacobs Hendel dalijasi itin naudingu metodu – Pokyčių trikampiu, padedančiu išsikapanoti iš pasimetimo būsenos ir pažinti bei valdyti savo jausmus. Šie puslapiai skirti tiek kiekvienam skaitytojui, tiek pagalbą teikiantiems profesionalams, kuriems svarbu suprasti: kodėl visi jausmai – net ir tie, kurie sukelia daugiausia skausmo, – yra vertingi; kaip aptikti jausmus ir gynybinius mechanizmus, kuriais nuo jų saugomės; kaip prisikasti prie nerimo – labiausiai paplitusio šių laikų psichikos sutrikimo – ištakų; kaip atjausti tą vaiką, kuriuo kadaise buvote, ir suaugusįjį, kuriuo esate dabar.

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


šeši + = 14

Kitos temos: