Fotografė Jurga
Kai fotografei Jurgai reikėjo sugalvoti pavadinimą savo fotostudijai, ji tiesiog pasirinko savo pavardę – Dūdė. Tai buvo tarsi padėka vyrui Vitaliui, be kurio palaikymo geografė ir kelionių vadovė nebūtų tapusi populiaria naujagimių fotografe.
Su fotografe Jurga Dūde (DŪDĖ FOTO)kalbamės apie jos pašaukimą ir naujagimių fotografavimo subtilybes.
Kelionė iki naujagimių fotografijos
Jurgos kelionė į naujagimių fotografiją prasidėjo jos pačios vaikystėje, kai stebėjo ir žavėjosi tėčio hobiu, kuris buvo, žinoma – fotografija. Tėtis leisdavo dukrai fotografuoti jo fotoaparatu, o pirmąjį savo „Zenitą“ Jurga įsigijo būdama studentė. „Pamenu, su drauge nutarėme pasidaryti meninę fotosesiją. Bet iš kur gauti fotoaparatą? Skelbimų laikraštyje radome, kad už 100 litų parduodamas dėvėtas „Zenitas“. Važiavau pas brolį prašyti, kad jis man tą sumą paskolintų“, – prisimena moteris.
Po kelerių metų ji išvyko į Ameriką, tuo metu tai buvo populiari studentų kryptis, galimybė užsidirbti ir pakeliauti. Už pirmąjį atlyginimą Jurga nusipirko „Canon“ fotoaparatą. Tuo metu dar juostinį, nors amerikiečiai jau svaigo nuo pirmųjų skaitmeninių „muilinių“. „Aš nesupratau, ko jie svaigsta, man skaitmeninės nuotraukos atrodė kažkokios labai nekokybiškos ir išplaukusios, vienintelis privalumas, kad gali jas iškart perkelti į kompiuterį. Tada atrodė, kad fotografuoti juostiniu fotoaparatu (o paskui ryškinti juosteles) yra daug patikimiau ir kokybiškiau, ilgai dar priešinausi skaitmenai“, – juokiasi moteris.
Po geografijos studijų Jurga įsidarbino turizmo sektoriuje kelionių vadove. Nuolat būnant svečiose šalyse, gyvenimas tilpo į vieną lagaminą, tačiau su fotoaparatu niekada nesiskirdavo. Tada dar pati nesuprato, bet objektyvas dažniausiai krypdavo į vaikus.
Kelionių vadovės darbas Jurgai be galo patiko, bet klajokliškas gyvenimo būdas nesuteikė šansų kurti asmeninį gyvenimą. Tad gavusi pasiūlymą dirbti kelionių agentūros biure, Jurga sutiko. „Tai nebuvo svajonės išsipildymas, dirbti sėdimą darbą nuo 9 iki 18 val. buvo sunku, laimei, mano kvalifikacija buvo „produkto kūrimas“, todėl ir toliau dar kurį laiką daug keliavau“, – prisimena moteris.
Susilaukus pirmosios dukros (ji dabar šeštokė, o jaunesnioji – trečiokė), Jurgai pasitaikė puiki proga įgyvendinti seną svajonę – studijuoti kartografiją. Grįžti į universitetą po dešimties metų pertraukos buvo nuostabu, studijos labai pravertė ir būsimai karjerai, tačiau su mažu vaiku ruoštis egzaminams reikėjo labai daug pastangų. Magistro darbą Jurga rašė jau besilaukdama antrosios dukros.
O kaip dėl fotografijos? Dirbdama, studijuodama Jurga visą laiką kažką fotografavo, dažniausiai draugių vaikus. Gimus dukroms, atsirado ir „savi“ modeliukai. Tie, kurie pamatydavo Jurgos nuotraukas, stebėdavosi, kodėl ji dar tuo nesiverčia? Prasidėjo pirmieji užsakymai – tai draugės vaiko gimtadienis, tai kitos draugės vaiko krikštynos. Kartą Jurga pasikalbėjo su tėčio pussesere, vestuvių videografe. Ji Jurgą motyvavo ir paskatino – bandyk ir tu, tavo darbai kalba už tave.
Labai svarbus veiksnys fotosesijos sėkmei, Jurgos nuomone, yra šeimos noras ir nusiteikimas
Kodėl naujagimiai
„Tetos paskatinimas buvo tas paskutinis lašas, kad turiu labiau nerti į fotografiją, bet kartu ir nežinomo, ilgo, sunkaus kelio pradžia. Gerai, būsiu fotografė, bet ką fotografuoti? Kadangi įdomiausi objektai man visada buvo vaikai, panirau į internetą domėtis vaikų fotografija. Ir ką gi – pamačiau naujagimių fotosesijas. Dieve, kokie gražūs kūdikėliai, susukti, dekoruoti. Tai buvo užsienio autorių darbai, nes pas mus naujagimių fotografija tuomet tik žengė pirmuosius žingsnius. Bet kaip padaryti tokią fotosesiją? Tai ištisas mokslas, ir į jį panirau. Klausiausi ilgų webinarų, kurie trukdavo kelias dienas po 8 valandas. Atrodo, ko ten mokytis, paguldyk ir fotografuok. Tačiau naujagimių fotografija yra itin jautri. Pirmiausia reikia perprasti paties naujagimio esmę – kaip su juo saugiai elgtis, kaip nepadaryti žalos. Tai kas, kad turi savo vaikų, tokios patirties nepakanka, nes naujagimystės laikotarpį su kiekvienu vaiku patiri vos po mėnesį.
Kita mokymų dalis buvo apie tai, kaip naujagimius nuraminti. Jie tik nuotraukose atrodo ramiai miegantys kaip lėlės. Mama gali tvirtinti, kad namie naujagimis tik valgo ir miega, o studijoje viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Pirmąjį savo modeliuką, bendrakursės dukrą, fotografavau dvi dienas po keletą valandų. O ilgiausia mano daryta fotosesija truko 7 valandas – nesuvokiu, kur dingo laikas. Mamytė labai norėjo įamžinti vaikutį nuogą, o jis, vos pajutęs, kad yra nurenginėjamas, prabusdavo ir vėl reikėdavo jį maitini bei migdyti“, – prisimena Jurga Dūdė.
Modeliai „nesimėtė“
Teoriškai pasikausčiusi Jurga privalėjo ir pasipraktikuoti, tik iš kur gauti modelių, kai savos dukros jau darželinukės. Pamena, kaip nužiūrėjusi nėščias kaimynes pasiūlydavo po gimdymo nufotografuoti naujagimius nemokamai, tačiau sulaukdavo atsakymo – ačiū, bet nusifotografuosime telefonu.
Tuo metu – o tai buvo prieš 8 metus – naujagimių fotosesijos mažai kam rūpėjo. Dabar socialiniame tinkle paskelbęs, kad ieškai modeliuko nemokamai fotosesijai, sulauktumei šimtų norinčių, o tada modeliai „nesimėtė“. Jurgai buvo pradėjusios svirti rankos, gal tokių fotosesijų niekam nereikia…
Belaukdama modelių-naujagimių Jurga fotografavo visokio amžiaus vaikus, gimtadienius žaidimų kambariuose, kūdikius jų namuose. Vis dėlto tai nebuvo svajonių fotosesijos, mintys sukosi apie naujagimius, o kadangi iš tokios idėjos išgyventi buvo nerealu, ji toliau dirbo savo senajame darbe. Kaip dabar Jurga sako, blaškėsi tarp darbo ir hobio, fotografavimui laiko pakako, bet nuotraukų tvarkymui, verslo įsukimui – ne. Artėjo laikas, kai reikėjo priimti sprendimą. Ar gerai apmokamas darbas, ar „menas“ su neaiškia viltimi iš to kažkada pragyventi.
Verslo pradžia – kepurytės naujagimiams
Kaip gana dažnai būna mūsų pasakojamose moterų verslo istorijose, lemiamas veiksnys būna vyro palaikymas. „Vyras pasakė, kad turiu ryžtis, o jeigu nebus pajamų, mes išgyvensime, reikia rizikuoti. Taip ir padariau. Taip sutapo, kad mano fotostudijos pavadinimas „Dūdė foto“ (Jurgos vyro pavardė Dūdys – aut. past.) kartu yra padėka vyrui už jo nuolatinį palaikymą ir visapusišką pasitikėjimą manimi. Esu tikra, būtų labai palaikęs ir tėtis, jei būtų gyvas“, – sako Jurga.
Tuo metu Lietuvoje atsirado natūralus tokių fotosesijų poreikis, pradėjo kurtis vis daugiau naujagimių fotostudijų, ir Jurgos veikla atsirado vietoje ir laiku. Fotografė su šypsena pasakoja, kaip sukaupė daiktus pirmosioms fotosesijoms. Nusižiūrėjusi internete sėdmaišį naujagimių pozavimui, pirko atraižų ir nešė draugei siuvėjai. Beje, tas sėdmaišis ištikimai tarnavo daugelį metų, kol pradėjo irti per siūles. Jurga ieškojo, kas galėtų numegzti fotosesijoms naujagimių kostiumėlių, kepuryčių. Pažįstama močiutė mezgėja vis numegzdavo per dideles kepurytes, tad Jurga nuvežė lėlę naujagimį, kad megztų pagal jo galvą. Nepavykusius mezginius pasiimdavo Jurgos dukros rengti savo lėlėms. Siųstis kepurytę iš užsienio už 20 eurų tuomet atrodė labai brangu. Naujagimių fotosesijoms reikia išskirtinai mažų drabužėlių, nes, skirtingai nei nešiojami kasdien, pozavimui skirti rūbeliai turi priglusti prie kūno, išryškinti naujagimio „figūrą“. Dar vienas niuansas – dėl itin didelio kruopštumo siuvant ar mezgant šiuos drabužėlius, jie gali būti brangesni net už suaugusiųjų rūbus, nors medžiagos reikės tik mažytės skiautės.
Paklotukų, skarelių ir kitokių niekučių Jurga ieškojo įvairiose parduotuvėse, bet daug kas pasirodydavo nelabai tinkama, daiktai nepraktiški ar per dideli ar negražiai atrodo nuotraukose. Teko pačiai bandyti ir siūti, ir megzti, ir velti. Labiausiai pavyko vėlimas, nuveltą pirmąjį vilnos kilimėlį dar ir dabar tebenaudoja. Tai buvo tarsi savęs, savo stiliaus paieškos.
Fotostudija – tai rimta
Artimųjų ir pažįstamų požiūris į moters darbą pasikeitė, kai ji išsinuomojo fotostudiją, tai buvo didžiulis žingsnis į priekį. „Kai nusprendžiau visą save atiduoti fotografijai, išsinuomojau patalpas fotostudijai, kurias padėjo įrengti pažįstama interjero dizainerė. Sparčiai pradėjo daugėti rekvizitų – spalvų, stilių ir faktūrų. Studija tapo jaukia naujagimių oaze su visa reikalinga įranga: vystymo stalu, paklotėliais, servetėlėmis, pieno šildymo aparatu, sofa pamaitinti, net sauskelnėmis ir čiulptukais, jei kažkam prireiktų. Greitai patalpos pasidarė per ankštos, tad vos atsiradus galimybei prasiplėčiau. Vienoje patalpoje fotografuoju naujagimius, kur sudėti visi jų fotosesijoms skirti įvairiausi rekvizitai, kita erdvė – balta, moliuotomis sienomis, baltomis medinėmis grindimis ir balta sofa – skirta fotografuotis didesniems vaikučiams, šeimoms, kalėdinėms fotosesijoms, o dabar ir nėštukėms. Turiu ir kambariuką, kur laikau rekvizitus kūdikiams iki metukų, pirmųjų gimtadienių ir kalėdinius rekvizitus. Visi dukrų išaugti rūbai, tinkami fotosesijoms, irgi atkeliauja į studiją“, – pasakoja Jurga.
Fotosesijų viruvė
Įdomu buvo sužinoti, kokia naujagimių fotografo virtuvė. Jurga sako, kad didelė dalis fotosesijos sėkmės priklauso nuo to, ar vaikutis iki galo sotus. Jeigu namie vaikutis krūties prašo dažnai, tai gali rodyti, kad jam yra augimo šuolis arba pieno pasigamina nepakankamai. Tuomet ir fotosesija bus sunkesnė, ilgesnė, nes modelis vis jausis alkanas. Tuo tarpu sočiai prisivalgęs naujagimis gali kietai išmiegoti net kelias valandas, per kurias įmanoma padaryti daug pozų ir rakursų. Naujagimių fotosesija užima laiko, jai reikia kelių valandų, kai tuo tarpu pusmetinuko fotosesija gali užtrukti vos pusvalandį.
Naujagimių fotosesijos paprastai planuojamos ryte, kad vaikučiai greitai nepervargtų. Aplinkos pakeitimas, nurenginėjimas ir aprenginėjimas, nuolatinis judinimas dėliojant į „pozas“ jiems yra darbas. Po nakties miego jie pavargsta ne taip greitai kaip vakarop. Vyresnių kūdikių fotosesijų laikas planuojamas tada, kai geriausiai jaučiasi, pavyzdžiui, po miegelio ir sočiai pavalgę.
Labai svarbus veiksnys fotosesijos sėkmei, Jurgos nuomone, yra šeimos noras ir nusiteikimas. Naujagimiai labai jautrūs mamos emocijoms – jei mama nerimauja, kūdikis irgi bus neramus. „Prieš fotosesiją tėveliams siunčiu informacinį laišką, kur išsamiai papasakoju apie „namų darbus“ ir fotosesijos trukmę. Manau, kad tėčius irgi reikėtų informuoti ir nuteikti, kad fotosesija užtruks, kad neplanuotų kitų veiklų, kad nereikėtų skubėti. Nekantraujant kyla susierzinimas bei įtampa mamai, o tai tikrai nepadeda vaikeliui greičiau užmigti.“
Jurga sako, kad jos darbinė uniforma yra patogi ir pritaikyta darbui su kūdikiais šiltoje studijoje: treninginės kelnės ir trikotažiniai marškinėliai, kuriuos modeliai kartkartėmis paženklina. „Kadangi auginu dukras, nebuvau susidūrusi su tuo, kad nusegus sauskelnes berniukai gali paleisti čiurkšlę. Turėjau išmokti saugotis nuo berniukų čiurkšlių, bet dabar jau net iš anksto galiu pasakyti, kada jie ją paleis.
Juokauju, kad naujagimių fotografai turi tam tikrą žymę. Kai išbluko ir suplyšo darbinės kelnės, pastebėjau ant kelių nuolatines sukietėjusias nuospaudas. Žinoma, gal ne visos keliaklupsčiaujame prieš savo modelius, bet man, pasirodo, tai būdinga“, – juokiasi fotografė.
Naujagimiai pasiduoda vyniojimui ir lankstymui iki maždaug 2–3 savaičių
Nesuskubote per 2 savaites, ir jau viskas?
„Naujagimiai pasiduoda vyniojimui ir lankstymui iki maždaug 2–3 savaičių, nelygu, kiek ilgai išnešiotas ir kokio svorio gimęs, tačiau niekada nenubrėžiu šios ribos – galite atvažiuoti bet kada. Žinoma, 2 mėnesių kūdikis nebemiegos suvyniotas, bet bus kitokių siužetų“, – sako fotografė.
Jurga fotografuoja ir vyresnius vaikučius, nes tėvai sugrįžta po pusmečio ar per pirmąjį gimtadienį, smagu įamžinti, kaip vaikas auga ir keičiasi. Dar viena nauja sritis, kurios Jurga ilgai nesiėmė, – nėščiųjų fotografavimas.
„Nemėgau savęs nėščios, jaučiausi blogai, stora ir nerangi. Gal dėl to ilgai vengiau fotografuoti besilaukiančias moteris. Suprantu, kad daugybei moterų tas laikas yra dieviškas, jos sau labai patinka ir nori įamžinti pilvelinuką. Bet, atrodė, ne, ne man. Nėščiosios fotosesijos stilių įvairovė didžiulė. Tyrinėdama, ką galima būtų padaryti įdomiau, atradau „low key“ fotografiją, tamsaus fono portretą, labiausiai patinka, kur matomas tik kūno kontūras. Tokia fotografija parodo viską, ką gražiausia turi besilaukianti moteris. Tamsios spalvos ir kontrastai anksčiau atrodė nepriimtini fotografuojant naujagimius. Bet labai greitai prisijaukinau tamsius fonus, juos pamėgau ir atradau juose didžiulį potencialą. Dabar net mėgaujuosi tamsia fotografija, beje, tokių nuotraukų gana dažnai prašo patys tėveliai. Tamsi fotografija puikiai maskuoja priaugtą svorį, idealiai paslepia tai, ko nenorime matyti, ir paryškina patį svarbiausią“, – sako fotografė.
Neila Ramoškienė
Nuotraukos DŪDĖ FOTO
„Mamos žurnalas
Susiję straipsniai
