Vaiko krikštynos – labai svarbus šeimos įvykis, norisi turėti gražių nuotraukų prisiminimui. Keletas patyrusios fotografės patarimų padės sklandžiau pasiruošti šiai šventei. Konsultuoja fotografė Loreta Kondratė, @loretafoto, loretakondrate.lt
Krikštynų laikas pagal vaiko dienos ritmą
Labai svarbu planuoti šventės laiką, kuris būtų pritaikytas prie vaiko rutinos. Jei tai kūdikis, geriau ceremonijos neplanuoti jo dienos miego metu arba tada, kai vaikas alkanas, pavargęs. Jei vaikutis vyresnis, metukų ar dvejų, jis irgi turėtų būti pailsėjęs, nepiktas.
Įamžinkite pasiruošimą namuose
Mažas vaikas geriausiai jaučiasi savo namuose, todėl patarčiau fotosesiją pradėti būtent čia, dar likus daug laiko iki ceremonijos bažnyčioje. Tai gali būti simbolinis vaikučio prausimas prieš krikštą – šiltoje namų vonelėje mažyliai taškosi linksmi ir laimingi. Maudynėse gali dalyvauti tėvai arba ir krikšto tėvai, bet nepatariu į namus susikviesti didelio būrio žmonių, nes tai vargina vaiką.
Gražių emocijų lieka ir iš kūdikio aprengimo krikšto drabužėliais. Nuo senų laikų būdavo laikomasi tradicijos, kad krikšto drabužėliais rengia krikšto mama. Dabar į tradicijas žiūrima laisviau, rengti gali ir visa šeima – tarkime, vienas gali užmauti kojinytes, kitas – užvilkti marškinėlius, trečias – į kišenėlę įdėti simbolinį sėkmės ženklą – druskos žiupsnelį, monetą ar duonos gabaliuką, kad gyvenimas būtų turtingas ir sotus. Kūdikio aprengimui nereikia specialiai ruošti specialių erdvių – puikiai tinka lova, ant kurios laisvai gali judėti mažylis. Būtent tada galima pagauti natūralių jo emocijų, nes vaikas yra sau įprastoje aplinkoje, tarp artimų žmonių. Tėvams nereikia pozuoti, geriausia, kai fotografas nieko nereguliuoja, tik fiksuoja tai, kas vyksta.
Yra tekę fotografuoti šeimų, kurios laikėsi senos lietuviškos tradicijos iškelti krikštijamą vaiką pro langą. Dabar šeimos domisi senaisiais papročiais, krikštynoms pritaiko įvairių ritualų, tai padaro šventę ypatingą.
Krikšto ceremonija bažnyčioje
Kartais tėvai jaudinasi, kaip vaikas jausis bažnyčioje? Juk jam tai nauja aplinka, dažnai tamsi, aukštomis lubomis, su daug nepažįstamų žmonių… Visada patariu bažnyčioje apsilankyti dar prieš šventės ceremoniją, prisijaukinti tą erdvę. Pastebėjau, kad labai įdomių nuotraukų pavyksta padaryti mažose, nuošaliose bažnytėlėse.
Fotografai pirmiausia turėtų gerbti bažnyčią ir suvokti, kad ateina į Dievo namus. Visada prieš ceremoniją verta aptarti su kunigu, kas galima jo bažnyčioje. Yra keletas esminių krikšto ceremonijos momentų, kuriuos fotografai stengiasi įamžinti. Pavyzdžiui, kai vaikeliui ant galvos pilamas vanduo ar uždegama krikšto žvakė. Jau ir kunigai suvokia, kad šios akimirkos ypatingos, jie neskuba, kad fotografai spėtų įamžinti.
O jeigu vaikas verks?
Mamos mintyse ilgai planuoja šventę, sukviečia svečius, pasirūpina vaišėmis, pasidaro gražiausias šukuosenas ir makiažą, ir… kartais viskas vyksta ne taip, kaip jos įsivaizdavo! Tarkime, vaikutis visas krikštynas praverkia! Noriu nuraminti tokias mamas, kad viskas čia gerai. Taip yra nutikę, ir ne kartą. Gal vaikas kažko išsigando, gal jam skauda pilvelį ar dygsta dantys – priežasčių gali būti daugybė, tik svarbu neprarasti pusiausvyros patiems. Nuotraukos yra geros tuo, kad jos garso neskleidžia. Kai po kurio laiko žiūrėsite nuotraukas, jūs matysite visai kitus dalykus, kas vyko tą dieną. Matysite bažnyčios rimtį, svečių šypsenas, kunigo palaiminimą jūsų vaikui. Vaiko verksmo nuotraukose nebeliks, tik bendra šventės emocija.
Suplanuotą šventės scenarijų gali pakeisti ir oras, kuris Lietuvoje nenuspėjamas. Visada su šeima aptariame ir planą B, ką darysime, jei tą dieną pliaups lietus? Kartais iš gamtos fotosesiją perkeliame į studiją, kartais į šeimos namus ar sodybą.
Teko fotografuoti vienas krikštynas, kurios vyko lietingą savaitę ir svečiai jau žinojo, kokie orai laukia. Visi pasirūpino skėčiais, vaikai užsimovė guminius batukus ir lakstė per balas patenkinti. Iš šitų krikštynų liko daug labai gražių nuotraukų.
Kai krikštijamas vyresnis vaikas
Jei krikštijamas vaikutis iki metų amžiaus, krikštynas jis dažniausiai praleidžia ant rankų. O vyresni vaikai kartais sugeba pralinksminti savo netikėtu elgesiu: kopijuodami suaugusiuosius, jie ir žegnojasi, ir klaupiasi, kartais nori lipti ant altoriaus ar išvis išeiti iš bažnyčios. Vienose krikštynose trimečiui nusibodo ceremonija, ir jis dingo. Ilgokai laukėme, kol mama įkalbėjo pareiti ir leistis būti pakrikštijamu. Vaikai nesukaustyti, jie gyvena savo gyvenimą ir per ceremoniją iškrečia visokių netikėtumų. Po kurio laiko, žiūrint šeimos albumus, bus smagu visa tai prisiminti.
Fotosesijos su svečiais
Po ceremonijos paprastai vyksta fotosesija su visais šventės dalyviais. Bažnyčioje padaroma bendra nuotrauka, o paskui fotosesija persikelia už bažnyčios ribų. Naujasis krikščionis keliauja iš rankų į rankas, visi nori su juo įsiamžinti. Visada jaukesnės krikštynos, kai jose dalyvauja ne būrys žmonių, o tik patys artimiausi žmonės. Tada ir tėveliai, ir vaikas nenuvargsta.
Smagu įamžinti svečių sveikinimus, bendravimą. Tam nereikia ypatingų sąlygų, užtenka pievoje pasitiesti pledą, turėti paprasčiausių muilo burbulų – jų pūtimas ir gaudymas sukelia daug džiaugsmo vaikams, o nuotraukose pavyksta užfiksuoti natūralių, gyvų emocijų.
Turiu pagirti mūsų jaunas šeimas, kad visi susivokia krikštynų šventės specifiką ir stengiasi pasipuošti švelniomis pastelinėmis spalvomis. Svečių aprangos kodo per krikštynas nėra, bet gražu, kai svečiai rėksmingomis spalvomis neužgožia paties svarbiausio šventės dalyvio – vaiko.
Svarbiausia nesijaudinti dėl smulkmenų. Krikštynos yra šeimos šventė, o gražiausios nuotraukos atsiranda tada, kai žmonės tiesiog mėgaujasi momentu.
