Apie unikalų fotokoliažą pasakoja Huberto mama Milda Rinkevičienė
Nuotraukos Ingridos Aksinavičienės, Foto IN
Ši fotosesijų istorija prasidėjo nuo naujagimio fotosesijos pas fotografę Ingridą, su kuria jau seniai esame pažįstamos. Būtent ji pasiūlė įgyvendinti savo seniai brandintą idėją – fotografuoti kūdikį kiekvieną mėnesį visus pirmuosius metus. Aš su džiaugsmu sutikau, ir taip prasidėjo mūsų mažas, bet labai ypatingas projektas.
Kiekvieną mėnesį vykdavome į fotosesiją – tai tapo ne tik gražia tradicija, bet ir savotišku ritualu. Įgyvendinti nebuvo sudėtinga, nors, žinoma, su mažu kūdikiu visko pasitaikydavo – reikėdavo derintis prie nuotaikų, miego ar netikėtų dienų. Tačiau būtent čia ir buvo visas žavesys – tikras, gyvas augimo fiksavimas. Fotosesijoje teko ir maitinti, ir sauskelnes keisti.
Man, kaip mamai, tai buvo ir nuostabus prasiblaškymas iš kasdienės rutinos. Kiekviena fotosesija virsdavo ne tik fotografavimu, bet ir labai šiltu, nuoširdžiu laiku su Ingrida. Kadangi ji pati yra mama, visada rasdavome bendrų temų – kalbėdavome apie vaikų augimą, džiaugsmus, sunkumus. Tai buvo ne tik nuotraukos, bet ir labai žmogiškas, moteriškas ryšys.
Dar viena labai miela detalė – kiekvienai fotosesijai rengdavome tą pačią baltą glaustinukę. Buvo be galo smagu kaskart prieš fotosesiją ją „pasimatuoti“ ir pamatyti, kiek jau išaugta, o prireikus keisti į didesnę.
Didžiausias stebuklas atsiskleidė gavus galutinį rezultatą – visų metų koliažą. Kasdienybėje augimas vyksta tarsi nepastebimai, tačiau pamačius viską vienoje vietoje, pokytis tiesiog pribloškia. Iki šiol be galo gera sugrįžti prie šių nuotraukų – tai nuostabiai įamžinti prisiminimai, kurie laikui bėgant tik dar labiau brangsta.
Dabar Hubertukui jau dveji metai, ir dar labiau suprantu, kokią didelę vertę turi šis mūsų fotonuotykis.
Ačiū, kad norite pasidalinti šia istorija, – labai smagu, jei ji įkvėps ir kitas mamas.
