Vestuvių organizatorė Agnieška Kaminska iš „Any Ideas Wedding“ mūsų žurnale dalinosi patarimais subtilia tema – vaikai vestuvėse. Straipsnį rasite ČIA („Vaikai vestuvėse: kviesti ar ne? Svarbūs klausimai vestuvių planuotojai“.)
O šiandien kalbamės apie kitą esminę šeimos šventę – krikštynas. Šventės herojė – Agnieškos dukrelė Emanuela. Straipsnyje rasite daug naudingų patarimų, kaip organizuoti krikštynas.
Krikštynos ir gimtadienis kartu – gerai ar nelabai
Yra tendencija, kad krikštynas šeimos suderina su vaikučio pirmuoju gimtadieniu. Taip nutarėme ir mes. Ar taip daryčiau kitą kartą, labai abejoju. Kodėl? Krikštynas pradėjau planuoti, kai dukrytei buvo 5 mėnesiai. Norėjome rezervuoti būtent tą, o ne kitą savaitgalį (kad sutaptų su gimtadieniu) ir būtent tą, o ne kitą vietą – tą pačią bažnyčią (norėjome krikštyti dukrą ten, kur tuokėmės). Tuo metu visiškai nežinojome, koks bus dukros dienos rimtas, kada ji miegos. Žinoma, nenutuokiau, kad dukra per metus susiras draugų, kuriuos norėsis pakviesti į gimtadienio šventę. Kadangi krikštynos yra privati šventė, gimtadienio draugų nekvietėme. Jeigu krikštynos nebūtų buvusios kartu su gimtadieniu, draugus būtume pakvietę.
Kaip suplanuoti ceremonijos laiką
Kadangi krikštynos šiltuoju metų laiku konkuruoja su vestuvėmis, patalpas, bažnyčias, fotografus, maisto tiekėjus, animatorius ir šventės vedėjus reikia rezervuoti jei ne prieš metus, tai bent prie kelis mėnesius. Kūdikio dienos rimtas keičiasi dar greičiau. Tad kai eisite rezervuoti ceremonijos laiko ir ją derinsite prie kūdikio būdravimo valandų, nebūtinai jis tomis valandomis būdraus po 3 mėnesių ar pusės metų. Kunigas mums tiesiai šviesiai pasakė: „Net nebadykite planuoti, kaip mergytė miegos po pusės metų“.
Taisyklės nepadeda
Dabar manau, kad taip pedantiškai visko planuoti nereikia – tai kelia stresą, o jis persiduoda vaikui. Kaip bus taip bus, nieko tokio jeigu per ceremoniją vaikutis bus mieguistas. Nieko tokio, jeigu prie altoriaus stovėsite ne „ta“ tvarka, kūdikį laikys ne „tas“ žmogus. Viskas labai gražu teoriškai, o praktiškai – palikite vietos improvizacijai. Mums nutiko taip, kad Emanuelą ant rankų per krikštą laikė ne krikšto mama. Iš pradžių laikiau aš, o tada dukrytė pamatė močiutę ir staiga užsinorėjo ant jos rankų. Tad močiutė priėjo prie altoriaus. Stovėjome tėvai, krikšto tėvai ir močiutė su anūke ant rankų. Labai miela, kad kunigai į tokius dalykus reaguoja ramiai.
Vizijos nepadeda irgi
Patarčiau ir nesusikurti vizijų ar iliuzijų. Vienas iš didžiausių argumentų, kodėl dukrą krikštijome per pirmąjį gimtadienį, buvo mano vizija – svajonėse mačiau vaizdinį, kaip bažnyčioje altoriaus link eina mano metukų dukrytė, aprengta pūsta, tobulai krintančia sunkia, kaip angelas.
Ir ką sau manote, mano dukra iki metų nepradėjo vaikščioti. O suknelė jai graužė ir buvo nepatogi, todėl iškart po ceremonijos teko perrengti. Planuoji viena, o vaikas pakoreguoja pagal save.
Suknelės/ių nesėkmė
Apie suknelės fiasko papasakosiu plačiau. Girdėjau daug patarimų, kad krikšto suknelę pirkčiau paprastą ir patogią. Bet argi patikėsiu, juk kol pats nepasimokai, tol galvoji – man taip tikrai nenutiks. Bet jeigu visos mamos sako, kad pūstos suknelės iš tiulio yra nepatogios, ir mergytės su jomis jaučiasi nepatogiai, tai pritariu, čia 100 proc. tiesa.
Emanuela per visą ceremoniją praklykė – ir viskas dėl tos suknelės. Nes kai tik perrengėme, nuotaika akimirksniu pasitaisė. Suknelė didelė, pūsta, ilgu tiuliniu sijonu. Nors perkant buvo sakoma, kad ji apsiūta ir nebraižo odelės, buvo atvirkščiai. Dukrą ilgai teko laikyti ant rankų, suknelė drėko nuo prakaito, klostės neaišku kaip susidėliojo, o dar plius sauskelnės. Tiulis lipo prie odos, braižė.
Su galvos puošyba buvo ta pati istorija. Dukra plėšė nuo galvos vainikėlį, o galvajuostę rišti buvo per karšta.
Užjaučiau dukrą, nes ir pati kentėjau dėl savo suknelės. Kad viskas būtų tobula, išsirinkau nuostabiai gražią ir kartu labai nepatogią suknelę. Norėjosi sustabdyti ceremoniją, nueiti su dukra prie automobilio persirengti ir grįžti. Tai abi padarėme iškart po ceremonijos.
Savo darbe nuolatos bendrauju su nuotakomis ir visada iškyla suknelės klausimas. Grožis ar patogumas. Nuotakos sako – dėl grožio sutinku pakentėti tas kelias valandas su nepatogia suknele. Taip, jeigu tai vestuvės, toks kompromisas tinkamas, bet tik ne per savo vaiko krikštynas. Pasipuošusi mama turės maitinti, migdyti, bėgioti iš paskos ir keisti sauskelnes. Grožis reikalauja aukų, bet krikštynos nėra ta šventė, kur grožio aukos pasiteisintų.
Jeigu turėsiu antrą dukrą, per krikštynas jos sunkelė bus paprasta ir jauki, tokia, su kuria dukra jausis komfortiškai.
Vestuvės šeštadieniais, krikštynos sekmadieniais
Kadangi pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį jaučiama vestuvių ir krikštynų konkurencija, susiklostė tradicija, kad vestuvės švenčiamos šeštadieniais, ir tai yra vakarinis renginys, o krikštynų laikas – sekmadieniai, ir tai yra dienos šventė. Žinoma, griežtų taisyklių nėra, tai tik tendencija. To laikosi bažnyčios, kad paskirstytų žmonių srautus, nuomojamos sodybos ir salės, maisto tiekėjai ir t.t.
Tinkamiausias krikštynų ceremonijos laikas – tarp 12 ir 14 valandos, kadangi dažniausiais nebūna fotosesijos, po ceremonijos visi gali vykti į pokylio vietą.
Šventės vieta
Renkantis šventės vietą vestuvėms ir krikštynoms, galioja skirtingi standartai. Pavyzdžiui, vestuvėms netiks vieta, kurioje reikia nuo 22 valandos laikytis tylos. O krikštynoms tokia puikiai tiks. Krikštynoms, jeigu dalyvauja kūdikiai ir maži vaikai, reikėtų apgalvoti privažiavimą vežimėliais, vystymo ir maitinimo erdves, laiptus, vaikų saugumą.
Ką veikė vaikai
Kai pakviečiau į krikštynas, net 5 draugės paklausė to paties klausiamo – ar galima ateiti su vaikais. Jeigu per vestuves vaikai ne visada yra pageidaujami, tai krikštynos be vaikų sunkiai įsivaizduojamos. Žinoma, kvieskite vaikus, tai vaikiška šventė. Tik apgalvokite, ką vaikai per šventę veiks.
Į Emanuelos krikštynas pakvietėme 40 suaugusiųjų ir 16 vaikų. Viską apgalvojome, kad vaikams būtų smagu ir patogu. Užsakėme specialų meniu, kuriame nebuvo skirstymo porcijomis, o vaikai galėjo dalintis traškiomis vištienos juostelėmis, kepsneliais ir kitais vaikiškais patiekaliukais. Jeigu šventėje dalyvauja kūdikiai, ant vaikų stalo turėtų būti ir tyrelių – kartais mamos pamiršta pasiimti arba jos netyčia baigiasi. Mes kūdikiams patiekėme tyrelių ir kukurūzų.
Pasamdėme auklę/animatorę, kuri su vaikais piešė, vadovavo torto ceremonijai – ji atlaisvino mamoms ir tėčiams rankas. Vis dėlto tokiam vaikų skaičiui geriau samdyti du animatorius, nes 16 vaikų vienai merginai buvo daugoka.
Išnuomojome didelį batutą – renkantis šventės vietą buvo svarbus kriterijus, kad būtų kur montuoti batutą ir žaidimų aikštelę. Norėjome, kad vaikų žaidimų zona būtų čia pat, o ne kažkur laukuose, kad tėvams nereikėtų toli eiti prižiūrėti savo vaikų, kad viskas vyktų netoli šventinio stalo.
Nuomojami batutai ir žaidimų aikštelės yra labai populiari privačių švenčių pramoga. Juos žmonės nuomojasi vaikų gimtadieniams, pastato privačiuose kiemuose ar nuomojamose teritorijose. Mums batutas ir žaidimų aikštelė be galo pasiteisino. Nebuvo nė vieno vaiko, kuris norėjo važiuoti namo.
Vieną pramogą – burbulų šou – buvau numačiusi vaikams, bet į jį įsijungė ir tėveliai. Pramoga truko valandą, nors svečiams atrodė, kad tik 20 minučių, – taip greitai prabėgo laikas.
Kaip dekoraciją buvau padariusi Emanuelos pirmųjų metų nuotraukų sienelę – kas mėnesį ją fotografavau, ir per krikštynas nuotraukos labai pravertė. Svečiai mielai jas nagrinėjo ir komentavo, į ką Emanuela buvo panaši tą ar aną mėnesį.
Balta šventė? Įmanoma
Pripučiamus batutus įsivaizduojame margus, be galo ryškius – tokie neatliepia šventės temos. Bet nuomos rinkoje tikrai galima rasti baltą batutą ir baltą žaidimų aikštelę, kurie atrodys estetiškai krikštynų šventėje. Mes prie jų priderinome baltus vaikų staliukus su rožinėmis dekoracijomis. Nenorėjau batuto su Kempiniuku ir džiaugiuosi, kad šiuo metu rinkoje yra tikrai didelis pasirinkimas.
Dar viena pastaba dėl baltos spalvos. Jeigu krikštijamas vaikutis naudoja čiulptuką, nupirkite krikštynoms baltą (to paties modelio, prie kokio vaikas pripratęs). Organizuodama krikštynas ir vestuves pastebiu, kaip ryškus čiulptukas gadina nuotraukų estetinį vaizdą.
Dovanos, vokeliai
Vaikams pinigų dovanoti nepatarčiau, nes jie nė kiek nesudomins krikštijamo mažylio. Emanuela gavo dovanų daug helio balionų ir žaislų. Sąlygų svečiams nediktavome, nors vienas patarimas būtų pravertęs. Jeigu mama sudaro dovanų sąrašą, ji labai palengvina rūpesčius svečiams. O jeigu sąrašas su nuorodomis, kur tą prekę pirkti, tada išvis tobula. Gerai būtų nurodyti bent jau žaislų pobūdį – lavinamieji ar stalo žaidimai, konstruktoriai, lėlės.
Aš sąrašo nesudariau, ir buvo pasikartojančių dovanėlių.
Tradicija per krikštynas dovanoti aukso dirbinius – klasikinė ir niekada nesensta. Jeigu tai vokelis, nei tėvai, nei vaikas po 20 metų neprisimins, ką už tuos padovanotus pinigus nupirko. O jeigu tai papuošaliukas ar kitas dirbinys nuo krikšto tėvų, senelių, – jis liks kaip prisiminimas amžinai.
Sąmata
Emanuelos krikštynoms pritaikiau standartinį vestuvių organizavimo planą, išsitrynė tik keli punktai. Tačiau krikštynų sąmata kur kas mažesnė nei vestuvių.
Pirmiausia – tai trumpesnis renginys, o kaštai auga, priklausomai nuo laiko, – per ilgesnį laiką svečiai daugiau suvalgo ir išgeria, reikia juos ilgiau linksminti. Ilgiau dirba didžėjus ir vedėjas, o dažnai prisideda ir nakvynės kaštai.
Be to, vestuvėse yra daug nematomų ir nepigių dalykų, kurie išpučia sąmatą.
Vyšnia ant torto
Kai organizuoju šventę, visada noriu panaudoti kažkokį ypatingą elementą, kuris paliktų įspūdį. Per krikštynas suplanavau į šventės vietą atvykti ne automobiliu, o atplaukti kateriu (šventėme Trakuose prie ežero). Ir koks buvo stresas, kai atėjo tokia lietinga vasara ir kasdieną lijo!
Kai po ceremonijos išvykome iš Vilniaus ežero link, kur mūsų laukė kateris, užėjo bjauriausia lijundra. Viskas, nepavyko. Atvykę į Trakus, pamatėme, kad aplenkėme debesis ir dar turime daugiausiai 10 minučių, kol jie mus pasivys.
Greitai atplaukėme, lėkte įlėkėme į salę, ir prasidėjo neapsakomai stiprus lietus. Tuo noriu pasakyti, kad visada verta planuoti smagius dalykus, nes kartais padeda Dangus.
Tekstas Neilos Ramoškienė
Nuotraukos Diajo Agatos Radulevič
