Iš pirmo žvilgsnio vaikų gimtadieniai atrodo paprasti: tortas, balionai, žaidimai ir būrys klegančių vaikų. Tačiau vos tik vaikai paauga, daugelis tėvų susiduria su netikėtu klausimu: kam iš tiesų skirta ši šventė? Ar ji atspindi vaiko draugystes, ar mūsų, suaugusiųjų, socialinius ryšius? Tai tema, apie kurią dažnai kalbamasi tyliai, tarp eilučių, su trupučiu kaltės jausmo. Nes gimtadieniai tampa vieta, kur susikerta socialinis spaudimas, tėvų komfortas ir vaikų emociniai poreikiai.
Ankstyvieji metai: kai sprendžia suaugusieji
Mažų vaikų gimtadieniai dažniausiai yra organizuojami tėvų – ir tai visiškai natūralu. Mažyliai dar tik mokosi bendrauti, jų draugystės trapios ir trumpalaikės. Tuo metu svarbiau praktiniai klausimai: ar pažįstame kitus tėvus, ar vaikai neturi alergijų, ar patogu organizuoti šventę su tam tikra šeima, ar visi jausis patogiai. Dažnai kviečiame tuos vaikus, kurių tėvai mums patys yra artimi ar bent jau pažįstami. Tai saugu, patogu ir suprantama, ypač, kai šventės organizavimas reikalauja daug energijos. Vis dėlto net ir tokiose situacijose gali kilti abejonė: ar kartais mūsų patogumas nenustelbia vaiko socialinio pasaulio?
Kai vaikai ima rinktis patys
Vaikams augant situacija pamažu keičiasi. Maždaug pradinėse klasėse jie jau aiškiai žino, su kuo nori leisti laiką. Kai kurie net nebenori didelių švenčių su teminėmis dekoracijomis ir animatoriais. Vietoje to renkasi kuklų susibūrimą su keliais artimiausiais draugais, galbūt picą, filmą ar vaizdo žaidimus. Tėvams tai gali būti netikėtas emocinis posūkis. Mažėja svečių sąrašas, keičiasi tradicijos, kartais tenka susidurti su nepatogiomis situacijomis, kai kažkas lieka nepakviestas. Tačiau tai – svarbus vaiko savarankiškumo ženklas. Jis pradeda kurti savo socialinį ratą ir mokosi rinktis, kas jam artima.
Vaiko balsas – svarbi šventės dalis
Leisti vaikui dalyvauti planuojant savo gimtadienį reiškia parodyti pagarbą jo jausmams ir pasirinkimams. Tai galimybė saugioje aplinkoje mokytis spręsti, su kuo nori būti, kaip nori švęsti ir kas jam teikia džiaugsmą. Žinoma, tėvai išlieka atsakingi už ribas: biudžetą, saugumą, organizacinius klausimus. Tačiau bendras planavimas siunčia aiškią žinutę, kad atžalos draugystės ir jausmai yra svarbūs. Be to, gimtadieniai vaikams tampa stipriais atminties taškais. Būtent todėl tėvai dažnai jaučia spaudimą padaryti viską „tobulai“. Tačiau svarbiausia ne dovanų kiekis ar įspūdingas dekoras, o bendros patirtys ir ryšys.
Ne kiekvienai šeimai – didelė šventė
Svarbu pripažinti, kad didelės gimtadienio šventės nėra privalomos. Šeimų galimybės ir poreikiai skiriasi – finansai, kultūrinės tradicijos bei vaikų jautrumas gali lemti visai kitokį šventės formatą. Kai kuriems vaikams didelis būrys žmonių sukelia daugiau streso nei džiaugsmo. Tokiu atveju prasmingesnė gali būti rami popietė su vienu draugu ar šeimos išvyka. Kartais geriausia šventė yra ta, kurioje vaikas jaučiasi saugus ir iš tiesų matomas.
Atsisakyti spaudimo „padaryti teisingai“
Gimtadienis nėra tėvų socialinio statuso ar auklėjimo įrodymas. Tai tik viena diena ilgame vaiko augimo kelyje, kuriame jis mokosi apie draugystę, priklausymą ir pasirinkimą. Ankstyvaisiais metais šventės natūraliai atspindi tėvų socialinį ratą. Tačiau laikui bėgant jos turėtų vis labiau priklausyti vaikui. Kai atsisakome spaudimo organizuoti „tobulą“ gimtadienį, atsiranda vietos tikram džiaugsmui – tokiam, kuris svarbus būtent tam vaikui, kurio dieną švenčiame. Galbūt svarbiausias klausimas planuojant šventę nėra „kaip tai atrodys?“, o „ar mano vaikas jausis laimingas?“. Jei atsakymas teigiamas, vadinasi, gimtadienis tikrai pavyko.
Ieva Gailiūtė
Parengta pagal https://www.todaysparent.com/kids/kids-birthday-parties-guest-list/
Susiję straipsniai
