Ketvirtasis mėnuo. Vesta-2001

Vesta

Vesta

Fotografė Greta Skaraitienė 2001 metų sausio 8 dieną pagimdė 4 kg sveriančią dukrytę Vestą. Kas mėnesį stebėsime, kaip auga šis kūdikis.

Jei ketinate turėti kūdikį, būtinai atsiras draugė, kuri gąsdins: „Vaikas išbraukė iš mano gyvenimo trejus metus. Tuo metu negalėjau keliauti, vaikščioti į svečius ir degintis“. Daug geriau, jei Jūsų draugė yra Vestutės mama Greta Skaraitienė. Ji tikrai nuramins: „Kūdikis iš mano gyvenimo išbraukė tris dienas – lygiai tiek, kiek praleidau gimdymo namuose. Tik tada negalėjau degintis ir kepti dešrelių, o vėliau…“

Ryto tra-lia-lia. 7 ryto Vesta pabunda, kad pabūtų žadintuvu. Ji neseniai išmoko garsą A. Taria jį grėsmingai, sodriai. Pasak mamos, riaumoja: A-A-A-A. Kiek pasirąžiusi vėl užmiega, bet šeima jau pažadinta, visi kyla ir tvarkosi. Tėtis su močiute išeina į darbą, sesuo Brigita – į darželį.

Nors iš vakaro Vestą mama paguldo į jos lovelę, naktį ji vis tiek atkeliauja į tėvų lovą. Maitindama dukrą Greta pasiima į savo lovą, pavalgiusi Vesta lieka miegoti šalia. Lova plati ir žema, be kojelių. Viena laimė, nes neseniai 4 mėnesių Vesta nuo jos nusirito. Mama paliko dukrą miegančią, o pati trumpam nulipo į pirmą aukštą. Grįžusi Vestutę rado kakta atsirėmusią į šalia lovos stovinčios naktinės lempos mygtuką. „Iki tol buvau įsitikinusi, kad Vesta nemoka apsiversti, be to, palikau ją miegančią…“, – teisinasi mama.

Tualetai. Po pusryčių – ilgas ir malonus kiekvienos raukšlelės puoselėjimas. Mama naudoja švelnią  kosmetiką. Nuplautus kirkšniukus kas rytą patepa vaikišku kremu, jei keičia sauskelnes naktį ar anksti ryte, naudoja losjonu impregnuotas servetėles. Jų visada pasiima ir į išvykas. Maudynės vonelėje laukia vakare. Vestutė dar neturi garbanų, tad galvytę mama trenka skystu muilu, į vandenį vis dar įpila truputį aliejuko.

Pletkininkė. Augdama moteriškoje aplinkoje, Vesta gerai perprato tikruosius gyvenimo įdomumus.

Smalsu, kur kas eina, ką neša, ką kalba? Jei anksčiau nešiojama ramiai žiūrėdavo į ryškesnį daiktą, dabar spurda, sukioja galvą. Išgirdusi menkiausią krebždesį suklūsta: o gal kažkas vyksta be jos žinios? Net važiuodama automobilyje Vesta būna laiminga tik tada, kai gali stebėti už lango besikeičiančius vaizdus.

Mašinai sustojus prie šviesoforo, Vesta pradeda plūstis. Mama Vestutę vadina maža pletkininke. Reikia ne tik išgirsti, pamatyti, bet ir čiupinėti, ragauti. Geidžiamiausias objektas – mamos akiniai. „Vos pasilenkiu, ji tik kapt. Kumštukai stiprūs, akinių rėmelius tiesiog surakina. Reikia jėgos, norint pirštukus atlenkti. Kuokštais rauna ir visų šeimos narių plaukus“, – pasakoja pletkininkės mama.

Meilės scenos. Vesta jau puikiai atskiria savus nuo svetimų, o tarp savų yra išsirinkusi saviausius. Vos 6,5 kg sverianti asmenybė dėl dėmesio kovoja labai atkakliai. Kai iš darbo grįžusi močiutė dar tik aunasi batus koridoriuje, Vesta išgirsta jos balsą ir pradeda visu kūnų spurdėti ir krykšti. Kai pamato tėtį, viliojančiai sužybsi akys. Mamos nuo savęs beveik visai nepaleidžia. ,,Jei sėdžiu šalia lovytės, turiu į Vestą žiūrėti, kalbinti. Vos nusuku akis į laikraštį, dukra pradeda burbėti”. Mama jau perprato Vestutės kalbą. Nors garsų dar nedaug, bet kiek intonacijų! Kai Greta nusileidžia į pirmą aukštą, o Vesta lieka lovytėje antrame, prasideda jos daugialypis monologas. Iš pradžių ji mamą kviečia trumpais ir švelniais šūksniukais. Netrukus jie virsta reikalaujančiais burbesiais, tada pasigirsta pikti riktelėjimai. Išgirdusi girgždant laiptus, Vesta pradeda maldaujančiai aimanuoti, lyg sakydama: „Tik nepasuk atgal!“.

Malonumų vergė. Vestos gyvenimas sukasi aplink vieną ašį: per dieną patirti kuo daugiau malonumų.

Kol kas mamos pieno visiškai pakanka, jis šalia ir dieną, ir naktį. Kasdien – ilgos oro vonios, mankšta, maudynės, ilgi pasivaikščiojimai lauke, dūkimas su močiute. Sėdėdama nešiojamoje kėdutėje, Vesta jau išmoko pati save pasupti: tol judina užpakaliuką ir kojas, kol kėdutė pradeda sūpuoti. Dar vienas malonumas – mėgautis nuosavomis kojomis. Dar visai neseniai Vesta nepasiekdavo rankomis savo kojų, o dabar jas vikriai užverčia, čiupinėja, gėrisi.

Pavyzdinės iškylos. Vakarais, kai grįžta tėtis, šeima išsiruošia pasivaikščioti. Iškeliauja visi keturi.

Mama stumia vežimėlį su Vestute, tėtis nešasi kamuolį, o Brigita važiuoja šalia dviratuku. Ekskursijos tikslas – pasiekti krepšinio aikštelę. Ten tėvai pamėtys į krepšį, Brigita pasivažinės, o Vestutė miegos gryname ore. Tačiau visi planai sugriūva, nes paradui pradeda vadovauti Vestutė. Ji niekaip nenori gulėti, reikia viską matyti. Tad tėtis mėto į krepšį vienas, o trys merginos jį „palaiko“.

Daug labiau pavyksta tikslinės iškylos į kavines, draugų gimtadienius, iškylas. Vestos tėvai niekada nepalieka namuose. Ir ne veltui. Neseniai Vestutė tėčiui išlošė 5 litrus alaus. „Kartą su draugais užsukome į kavinę. Grojo kaimo kapela. Pirmai išdrįsusiai pradėti šokius porai buvo skirtas prizas – 2 litrai alaus. Pasiėmėme ant rankų Vestutę ir visi trys sušokome. Gavome prizą. Bet dar ne viskas. Vestutė taip linksmai stebėjo kapelos koncertą, kad po jo dar gavome 3 litrus alaus, kaip linksmiausias stalas“, – pasakoja mama. Po šio Vestutės triumfo namo automobilį turėjo parvairuoti Greta.

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ penki = 10

Kitos temos: