Melisa Matuzonytė gimė 2003 metų spalio 14 dieną. Svėrė 3 410 g ir buvo 52 cm ūgio. Melisos mama – 22 metų Vasarė – studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete verslo vadybą. Melisos tėtis – 26 metų Nerijus – dirba vadybininku.
Apie ketvirtąjį mėnesį – mama Vasarė
Brangūs skiepai
Kai Melisai sukako 3 mėnesiai, apsilankėme pas gydytoją. Ten mažylę paskiepijo nuo kokliušo, difterijos ir stabligės, poliomielito ir Hib. Gydytoja patarė vakciną pirkti (neskiepyti „valdiška” nemokama vakcina, kuri nėra tokia kokybiška). Tad po ilgų derybų su vyru sumokėjome 120 litų, kad Melisa būtų paskiepyta penkiavalente vakcina, kurioje „išgrynintas kokliušas“. Vyras iš pradžių prieštaravo, juk pakartotinai reikės skiepyti dar 2 kartus, tad vien už Melisos skiepus susidarys nemenka suma – 360 Lt. Bet kadangi mūsų šeimoje merginų – dauguma, paskutinis žodis buvo mano ir Melisos. Prieš tai pasitarėme su draugais, kurie irgi augina kūdikius, pasirodė, kad visi vakcinas pirko. Po dūrio dukrytė labai verkė, visą dieną buvo nerami, zirzė ir nevalgė.
Melisėlės „lopymas“
Gydytoja apžiūrėjo Melisą ir skyrė siuntimus pas chirurgą (dėl „negražios“ bambytės) ir ortopedą (dėl šleivapėdystės). Nieko nelaukę nulėkėme į Santariškių konsultacinę polikliniką. Chirurgas nė nesuprato, ko mes atvažiavome. Pasakė, kad bambutė graži ir iki 5 metų nieko daryti nereikia. Dėl šleivapėdystės padarė rentgeno nuotrauką ir patarė daryti pėdučių masažą. Taigi nerimauti nebebuvo ko. O kitas mano nerimas, kurį juokais pasakojau praėjusį kartą, pasitvirtino. Sakiau, kad man Melisos galva atrodė kreiva. Visi juokėsi ir sakė, kad mane apėmė pogimdyminė psichozė. O štai gydytoja iškart pastebėjo kreivą galvą. Patarė, kaip Melisą guldyti, kad kauliukai atsistatytų.
Nauji patyrimai
Ketvirtasis mėnuo atnešė daug naujų potyrių. Įsigijome puikų maniežą-lovelę ir pirmą kartą išsiruošėme į kelionę su nakvyne. Melisėlė aplankė senelius, kurie gyvena Tauragėje. Žinoma, ten visas dėmesys buvo skirtas tik jai. Net gražu žiūrėti, kaip suaugę žmonės tampa minkštaširdžiai ir jautrūs, kai ant rankų laiko kūdikėlį. Mano mama (Melisėlės močiutė Albina) ištraukė seną sąsiuvinį, kuriame žymėdavo mano kūdikystės laimėjimus. Pasirodo, keturių mėnesių amžiaus aš buvau kur kas stambesnė – svėriau beveik kilogramu daugiau. Labai atpylinėjau, nes netiko maistelis ir turėjau odos problemų
Gal tai pirmoji sloga?
Pas senelius bute tvyrojo neįprasta Melisėlei 17-18 laipsnių temperatūra (namuose visada būna 22-23 laipsniai). Matyt, nepakėlusi tokios orų permainos, mažylė grįžusi suslogavo. Jai tik šiek tiek užsikimšo nosis ir verkiant ištekėjo daugiau snargliukų, bet man tai atrodė tolygu baisiausiai slogai. Kasdien po 2-3 kartus matavau temperatūra, bet aukščiau 37,3 pakilusi nebuvo. Palašinau į nosį lašiukų, labiau nei įprasta pravėdinau tomis dienomis kambarius. Bandžiau ir nosį skalauti jūros vandeniu, paskui skystį išsiurbti siurbtuvėliu. Košmariška, kūdikį kankinanti procedūra…
Užkrečiantis kvatojimas
Melisėlei, kaip ir visiems tokio amžiaus vaikams, teka seilės, net ir pavalgiusi ji graužia kumštukus. Visus barškučius bando įsigrūsti į burną, laižo kaip ledus. Vyras sako, kad jai dygsta dantys, tačiau aplankiusi vyresnioji sesuo pražiodė ir patikino, kad iki dantų dar toli. Tad kodėl Melisa taip nori viską graužti?
Paguldyta ant pilvo Melisa nebepyksta. Kelia užpakaliuką ir bando rangytis. Netyčia apsiverčia ant nugaros. Iš to begalinio rangymosi pašliaužia 10-20 cm, bet ne į priekį, o atgal. Pusiau gulomis nebenori sėdėti – keliasi, bando visai atsisėsti.
Šį mėnesį išgirdome ir pirmąjį garsų mažylės juoką. Norėdami pakartoti visi nėrėmės iš kailio, bet tik po savaitės Melisėlė pradėjo juoktis dažniau. Tas jos kvatojimas kartais išmuša iš pusiausvyros. Nesupaisysi, kas jai juokinga. Kartą užsuko sesuo, gerdama kavutę kažką išraiškingai man pasakojo. Melisa, pusiau sėdomis įsitaisiusi vežimėlyje, viską stebėjo ir kad pradės kvatotis. Kitą kartą sesuo, įsitikinusi, kad Melisa ją labai mėgsta, pradėjo prieš ją vaipytis ir šnekinti, o Melisa ne tik kad nenusikvatojo, bet pradėjo piktai tampyti lūpą. Kai mažylė kvatoja, visi juokiasi kartu su ja, tas kūdikio juokas toks užkrečiantis…
Valgis ir sportas
Melisa vis mažiau ragauja mano pieno. Maitinu vakarais, naktį ir rytais, o dieną primaitinu mišinėliu. Kuo daugiau mišinėlio, tuo daugiau pilvo bėdų. Daug nerimo kėlė neįprasta tamsiai žalia sauskelnių turinio spalva. Pabandėme kitos rūšies mišinėlių – užkietėjo viduriai. Sutrikusi dėl keisto Melisos tuštinimosi, skambinau gydytojai, bet ši pasakė, kad valgant mišinius būna visaip, „ir skystai, ir kietai, ir žaliai“. Taigi pasidarė aišku, kodėl ant kiekvienos pakuotės parašyta: „Kūdikiui geriausias – motinos pienas“.
Mėgstamiausia Melisos veikla – maudynės vonioje. Mažytėje jau netelpa, tad maudosi didžiojoje. Vandenyje makaluoja rankomis ir kojomis, spurda, gal bus plaukike? Ne ką mažiau džiaugiasi ir spurda, kai išrengiame. Oro vonios beveik tolygios vandens pramogoms. Tik štai, mažylė jaučia pareigą išrengta „pažymėti“ savo teritoriją. Nepraėjus 5 minutėms jau guli balutėje.
Pirmoji Valentino diena
Šiais metais šv.Valentino dieną sutikome trise. Valgėme tortą ir vakarojome žvakių šviesoje. Melisa tikrai tikrai jaučia, kad yra mūsų mylimiausias žmogutis. Vyras kartais papriekaištauja, kad jam priklausantys bučiniai atitenka mažylei ir kad aš rūpinuosi tik Melisėle, o jį pamirštu. Bet nejau gali nemylėti tokio angeliuko. Ne kartą skaitydavau straipsnių apie vyro ir moters tarpusavio problemas, gimus kūdikiui. Kad vyrai išgyvena pavydą, o moterys visą dėmesį skiria tik kūdikiui. Maniau, kad mano šeimoje taip tikrai nebus. Juk vyras – suaugęs žmogus, su kuriuo įdomu bendrauti, kaip galima brandžią draugystę iškeisti į „kutuliojimąsi“ su kūdikėliu. O štai dabar viskas apsivertė, pati darau tai, kuo stebėjausi (o gal net baisėjausi).
Ką moka 4 mėnesių kūdikis
Konsultuoja vaikų neurologė Aušra Vosylienė
Paguldytas ant pilvo kūdikis jaučiasi tvirtai ir stabiliai. Jis stipriai remiasi dilbiais į pagrindą, o galvą pakelia 90 laipsnių kampu. Taip paguldytas mažylis gali išbūti kelias minutes. Kai kurie 4 mėnesių kūdikiai jau nebenori statiškai gulėti pakėlę galvą. Jie judina rankas ir kojas, tiesia krūtinės ląstą ir supasi ant pilvo. Tokie judesiai labai panašūs į plaukiko.
Lėtai tempiant kūdikį už rankų, jis sėdasi „dirbdamas“ nugaros ir sprando raumenukais. Galva neatsilieka nuo stuburo, kyla kartu. Taip sodinamas mažylis būna labai susikaupęs, stengiasi. Stebėkite vaikutį, kai jo nugara pakelta 45 laipsnių kampu: galva turi būti lygiagrečiai su nugara, o kojos lengvai sulenktos.
Pasodintą kūdikį laikykite už liemens ir atsargiai lenkite į šoną. Nors liemuo pasvyra į dešinę ar kairę, vaikutis galvą išlaiko tiesiai.
Paprastai tokio amžiaus kūdikiai pastatyti nesiremia kojomis, o sulenkia jas per kelius. Tik retkarčiais kūdikis kojas gali trumpam ištiesti per kelio ir čiurnos sąnarius. Klubų sąnariai vis tiek lieka sulenkti. Šioje „vaikščiojimo“ stadijoje vaikai labai skiriasi: vieni keturių mėnesių jau aktyviai remiasi kojytėmis, o kitiems tas laikas ateis tik po mėnesio.
Kūdikis jau nebėra toks naivutis kaip anksčiau. Jis pats gali prasimanyti veiklos. Vienas iš naujų „žaislų“ – savos rankos.
Kūdikis pakelia rankutes prie veido, jas apžiūrinėja, kartais jas sąmoningai suliečia. O svarbiausia – gali rankas „nunešti“ prie burnos ir paragauti. Rankų judesį burnos link vaikutis atlieka vis dažniau ir tiksliau. Kūdikis į burną pradeda kišti ne tik pirštus ir kumščius, bet ir daiktus. Kišimas burnon – tai ne atsitiktinis judesys. Kūdikis puikiai suvokia, ką daro, o visa ko kelionė į burną yra tikslinė ir gerai apskaičiuota.
Šiuo metu vaikui pirmą kartą pavyksta pirštais pasiekti juosmenį.
4 mėnesių kūdikio plaštakos dažniausiai būna pusiau atgniaužtos.
Kūdikis susidomėjęs stebi šalia esančius daiktus, virš lovytės pakabintus barškučius. Jei kūdikiui į rankutę įdėsime žaisliuką, kūdikis jį tvirtai suspaus ir makaluodamas sau prieš akis susidomėjęs stebės.
Kūdikis puikiausiai supranta, kai jį šnekina, juokina. Kas savaitę jis šypsosi vis daugiau, kol ketvirto mėnesio pabaigoje nusikvatoja balsu. Jo džiaugsmui nėra ribų, juokiasi ne tik veidukas, bet ir rankos, kojos, iš laimės spurda visas kūnas.
Kūdikio „žodynas“ tampa vis turtingesnis. Mieliausia mamos ir tėčio ausiai yra krykštavimas. Tai trumpi, staigiai išsprūdę balsiai. Kūdikio balsas lūžinėja „per kelias oktavas“, kartais džiugiai spygteli ar net šūkteli. Ketvirto mėnesio pabaigoje pasigirsta ir keli pučiamieji priebalsiai. Vaikas pučia orą pro sučiauptas lūpas ir pasigirsta kažkas panašaus į „f“, „v“, „z“, „th“.
Kai kurie kūdikiai jau abiem lūpom „išstena“ priebalsius „m“ ir „b“.
Šis tas svarbaus apie ketvirtąjį mėnesį
Įdomiausia 4 mėnesių kūdikio veikla – bendravimas su žmonėmis. Jis nori būti nešiojamas, kalbinamas. Ryškėja simpatijos ir antipatijos, kūdikis išskiria žmones, kurie jam labiau patinka.
Ketvirtąjį mėnesį kūdikio augimo tempai pradeda lėtėti. Vidutiniškai šį mėnesį kūdikis priauga apie 700 g svorio, pailgėja 2,5 cm.
Kūdikis valgo 5-6 kartus per parą. Paros maisto norma – vidutiniškai tiek, kiek gausime kūdikio svorį padalinę iš 6. Jei 4 mėnesių kūdikis sveria 6 kg, jis per parą turi suvalgyti 1 000 g maisto.
Šį mėnesį kūdikis naktį miega apie 11 valandų (su prabudimais pavalgyti), o dieną – 2 arba 3 kartus po 1,5-2 valandas. Ilgėja būdravimo laikas, tarp miego vaikutis energingesnis, nori bendrauti, žaisti.
Ketvirtą mėnesį kūdikis valgo tik mamos pieną arba adaptuotą mišinį. Jokio kito maisto kūdikiui negalima duoti.
Kartais jau ketvirtą mėnesį gali prasikalti pirmieji dantukai.
Greitai „žaliosios kūdikystės“ etapas baigsis, prasidės košių metas. Pasidžiaukite šiuo ramiu, tik mamos pienu kvepiančiu laiku.
„Mamos žurnalas“
