Vienas iš kūdikio sveikatos požymių – geras raumenų tonusas

Vienas iš kūdikio sveikatos požymių – geras raumenų tonusas. Raumenų tonusas gali būti sutrikęs: sumažėjęs (hipotonija), padidėjęs (hipertonija) arba kintantis – tai padidėjęs, tai sumažėjęs (distonija).

Kaip suprasti, kad raumenų tonusas nenormalus?

Raumenų tonusą gydytojas įvertina stebėdamas vaikelio pozą, čiuopdamas raumenis, įvertindamas raumenų pasipriešinimą. Iš akies nustatyti, ar vaiko raumenų tonusas nenormalus, nėra taip lengva. Tad gydytojas neurologas gali skirti kai kurių tyrimų: elektroencefalografiją, ultragarsinį galvos smegenų tyrimą, jei reikia – kompiuterinę galvos ir nugaros smegenų tomografiją.

Kokie padidėjusio raumenų tonuso požymiai?

Kai raumenų tonusas per didelis, kūdikis būna įsitempęs, sunku lankstyti jo kojytes ir rankytes, išvalyti pažastytes ar kirkšniukus, vaikelį aprengti ar nurengti. Normalu, kai pirmaisiais mėnesiais kūdikio raumenų tonusas būna padidėjęs. Tai rodo ir vaiko poza: sulenktos rankytės ir kojytės, suspausti kumštukai. Dėl padidėjusio raumenų tonuso pirmaisiais mėnesiais vaikelio judesiai netikslūs, nekoordinuoti, monotoniški. Lengvos formos padidėjęs raumenų tonusas atsileidžia 1-2 mėnesio pabaigoje, tad daugėja ir aktyvių judesių.

Kaip atrodo kūdikis, kurio raumenų tonusas sumažėjęs?

Kai raumenų tonusas per mažas, kūdikis atrodo suglebęs, ištižęs. Naujagimis su per mažu raumenų tonusu guli ,,varlytės” poza: išsiskėtęs, ištiesęs pirštus, atsipalaidavęs. Kartais raumenų tonusas gali kaitaliotis: vaikas tai įsitempęs, tai atsileidęs. Neretai pasitaiko asimetriško tonuso: vienos pusės raumenys labiau įsitempę. Tuomet vaikas riečiasi į vieną pusę, paguldytas ant pilvo verčiasi ant šono.

Dėl ko kūdikio raumenų tonusas būna per mažas arba per didelis?

Raumenų tonuso pakitimai atsiranda dėl raumenų, sąnarių, raiščių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų (pavyzdžiui, rachito), bet dažniausiai – dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų. Jei nėštumas ir gimdymas nebuvo sklandūs, vaiko raumenų tonusas gali būti pakitęs. Smegenims vystytis svarbiausias yra deguonis. Tarkime, dėl mamos mažakraujystės, padidėjusio krausjospūdžio, placentos patologijos ar kitų priežasčių vaisiui trūko deguonies. Jo smegenys negavo pakankamai deguonies, todėl gimus jose bus šiokių tokių sutrikimų. Dėl jų raumenų tonusas gali būti per didelis ar per mažas. Yra ir daugybė kitų priežasčių, kad ir paprasta nėščios moters sloga.

Ar raumenų tonuso pakitimai išaugami?

Nežymius raumenų tonuso pakitimus vaikas išauga iki 3 mėnesių. Jei ir toliau jo raumenų tonusas nenormalus, vaikui reikia padėti. Tačiau ryškūs sutrikimai gydomi iškart, nelaukiant, kol praeis 3 mėnesiai. Jei raumenų tonusas labai žemas, galima įtarti sunkius centrinės nervų sistemos pažeidimus. Raumenų hipotonija lydi įvairias genų, chromosomų ligas, pavyzdžiui, Dauno sindromą, rimtas medžiagų apykaitos ligas, endokrininius sutrikimus. Jei raumenų tonusas labai padidėjęs, tai gali būti cerebrinio paralyžiaus požymis.

Kaip gydomi vaikai, kurių raumenų tonusas nenormalus?

Jei nukrypimai nedideli, pakanka masažo ir gydomosios mankštos. Kai raumenų tonusas per didelis, skiriama gydomoji mankšta ir raumenis atpalaiduojantis masažas. Kai tonusas per mažas, skiriamas raumenis stimuliuojantis masažas. Masažo nesunkiai gali išmokti ir pati mama, tačiau būtina, kad pirmuosius kartus vaiką masažuotų specialistas. Mat gydomieji masažai gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos mamos atlieka savo sveikiems vaikučiams. Masažai skiriami kursais, o gydomąją mankštą tėvai su vaiku turi atlikti kasdien. Tad pagrindiniai gydytojai yra tėvai.

Labai retai, jei nukrypimai labai dideli, skiriama vaistų.

Kas nutiks, jei raumenų tonuso pakitimų negydysime?

Nuo judėjimo priklauso ir vaikelio protinė raida – kalba, suvokimas. Tokie paprasti judesiai, kaip galvytės kėlimas ar sukimas į šonus, gebėjimas dairytis aplinkui, žaislo griebimas, labai stiprina ne tik vaiko kūnelį, bet ir padeda tobulėti jo protui. Tad jei dėl per didelio ar per mažo raumenų tonuso vaikas negali judėti kaip bendraamžiai, jis negali ir reikiamai tobulėti.

Negydant asimetriško tonuso, vaikas lieka kreivas. Jis gali augti priverstiniu kairiarankiu (jei dešinėje pusėje yra tonuso sutrikimas, o kairėje – tonusas normalus), gali krypti jo stuburas, šleivėti pėdutės. Toks vaikas augs nerangus, nevikrus.

Kai raumenų tonusas per didelis

Toks kūdikis, paguldytas ant šono, užriečia galvą aukštyn. Ypač tai žymu, kai mažylis miega. Taip yra dėl įsitempusių nugaros raumenų.

Pastatytas vaikas į pagrindą remiasi pirštų galais.

Sunku lankstyti tokio kūdikio kojytes, atlenkti pirštukus.

Vaikas mėgsta kryžiuoti kojas per kelius ar čiurnas, laikyti suspaustus kumščius.

Kartais trūkčioja vaiko kojytės.

Mažylis neatsipalaiduoja net vonelėje.

Kai raumenų tonusas per mažas

Vaikas vangus ir nejudrus.

Pirmaisiais mėnesiais guli išsiskleidęs kaip varlytė, ši poza vadinama „floppy baby“.

Rankas ir kojas galima mazgyti, kaip skudurinės lėlės.

Gali būti silpni čiulpimo ir rijimo refleksai.

Mėnesio laiko mažylis, guldomas ant pilvuko, nekelia galvos, nemėgsta gulėti ant pilvo.

Normalu, kai:

Naujagimis išvystytas lengvai ir neįsitempęs judina rankas ir kojas;

Kūdikį lengva perrenginėti, keisti sauskelnes, nes jo kūnelis paslankus, lengvai lankstomas, tačiau ne ištižęs;

2 mėnesių vaikutis jau nulaiko galvytę;

4-5 mėnesių kūdikis moka apsiversti nuo nugaros ant pilvo, nuo pilvo ant nugaros;

5 mėnesių vaikutis jau moka pačiupti ir rankoje išlaikyti žaisliuką;

6-7 mėnesių kūdikis bando sėdėti;

9-10 mėnesių vaikutis bando stotis ir įsikibęs žengti pirmuosius žingsnius;

Sulaukęs metų mėgina eiti pats.

Konsultavo neurologė Aušra Vosylienė

„Mamos žurnalas“