Vasara vieniems asocijuojasi su ledais, kitiems – su šviežutėlių uogų derliumi, o tretiems – su šaltibarščių sezonu.
Dažniausiai ši lengva ir vėsi sriuba patinka visiems šeimos nariams. Patarsime, kaip pakoreguoti receptą, kad šaltibarščiai patiktų vaikams, nepridėtų papildomų kilogramų jų mamoms ir suteiktų sotumo tėčiams.
Pataria dietistė Vaida Kurpienė, vaikumityba.lt
Pirma korekcija: galite naudoti šviežius burokėlius
Atrodo, kad ši šalta sriuba – pats nekalčiausias patiekalas. Vis dėlto dažnai renkantis šį tradicinį vasaros patiekalą lengva nejučia prisidėti papildomų kilogramų, o alkis užklups greičiau, nei tikėjotės.
Nors atrodo, kad šaltibarščiai labai vertingas maistas, tai tiesa tik iš dalies. Kita vertus, didžiąją sriubos dalį sudarantys virti burokėliai – būtų vertingesni ir sotesni valgomi švieži. Skaičiuojama, kad apdorojus karštyje prarandama beveik pusė kiekio folio rūgšties, apie 40 proc. juose esančio kalcio, trečdalio vitamino E. Vitamino C, apdorojus burokėlius karščiu, lieka vos 30 proc., o jei jie buvo marinuoti, tai lieka dar mažiau šio imunitetą stiprinančio vitamino.
Jei norite vertingesnių šaltibarščių, galite naudoti nevirtus burokėlius. Jie tinka ir vyresniems nei dvejų metų vaikams. Svarbu, kad vaikas jau gerai mokėtų kramtyti, nes švieži burokėliai yra kietoki. Šviežius burokėlius smulkiai sutarkuokite šiaudeliais, apšlakstykite citrinų sultimis ar trupučiu acto ir palikite pasifermentuoti 15–60 minučių.
Tiems, kurie negali sukramtyti ar yra greitavalgiai ir maistą ryja beveik nekramtę, galima šviežią burokėlį sutrinti arba įberti liofilizuotų burokėlių miltelių (aišku, švieži sveikiau, bet juk reikia turėti ir planą B). Galima tiesiog kefyre išmaišyti trintų burokėlių ar burokėlių miltelių – bus nuostabios spalvos vertingas gėrimas, subalansuotas vaikams, bet tinkantis ir mamoms bei tėčiams.
Antra korekcija: įprastą kefyrą galima keisti
Parduotuvėje galima įsigyti specialiai šaltibarščiams skirto kefyro, bet jis yra riebus, net 6 procentų riebumo. Jei norite neapsunkti, rinkitės liesesnį kefyrą (2,5 %). O jei svorio reikia daugiau – tuomet rinkitės riebesnį.
Norintiems paeksperimentuoti ar tiems, kurie sunkiai virškina laktozę, šaltibarščius galima gaminti su sojos, avižų ar migdolų gėrimu (pienu) ir citrinos sultimis arba natūraliu nefiltruotu actu, kad rūgštelės būtų daugiau.
Šaltibarščiai bus dar mažiau kaloringesni, jei kefyrą pakeisite pasukomis arba kefyrą atskiesite su sūriu mineraliniu vandeniu.
Trečia korekcija: bulvės be riebalų
Ar valgyti šaltibarščius su kiaušiniu ir bulvėmis – jūsų pasirinkimas. Jei jau su bulvėmis – geriau pietums, bet vaikams puikiai tiks ir vakarienei, nes jiems ir vakare reikia angliavandenių. Rekomenduoju jas virti su lupenomis, tuomet bulvės išlaikys reikiamą struktūrą: joje liks daugiau skaidulų, vitaminų, geležies ir kitų medžiagų.
Bulves virdami įpilkite tiek vandens, kad apsemtų tik pusę bulvių, įdėkite druskos. Druska neįsiskverbs į bulvę, tačiau ji „užrakins“ bulvėje mineralus, tad iš tiek pat kalorijų gausime daugiau naudingų medžiagų.
Nekepkite bulvių riebaluose, o virkite arba kepkite orkaitėje be riebalų, galite gaminti ir garuose.
Šaltibarščius galima išbandyti ir su batatų traškučiais.
