Vasara daugeliui vaikų – atostogos ir laisvė. Tačiau vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tai dažnai yra laikas, kai nutrūksta jų saugumo jausmą kurianti rutina, atsiranda mažiau struktūros, o padidėjęs neapibrėžtumas kelia stresą. Tėvams tai tampa iššūkiu: kaip padėti vaikui sklandžiai pereiti į vasaros ritmą ir kartu išsaugoti pasiektą pažangą?
Bartnykaitė Kristina, specialioji pedagogė-logopedė, filosofė, „Švietimo lyderystės“ programos magistrantė
Kodėl vasara kelia stresą vaikams su SUP?
Mokykloje yra aiški dienos pradžia, pamokų laikas ir pamokų tvarkaraštis/eiliškumas, aiškios pertraukos ir pažįstami mokytojai, klasės taisyklės, valgymo laikas.
Vos prasidėjus vasaros atostogoms, visi šie formalumai dingsta. Vaikams, turintiems spec. ugdymosi poreikių, padidėja nerimastingumas, atsiranda sensorinis dirglumas, gali pasireikšti nuotaikų kaita, susikaupimo problemų, kartu – ir elgesio pokyčių, sutrinka miego kokybės. Einama vėliau miegoti, tuomet vėliau ir keliamasi, nereguliarus valgymo laikas, nauji žmonės, nauja aplinka. Tėvams dažnai tampa sunku įvertinti ir atskirti, kad vaikas greičiau pervargsta ir tai atsiranda dėl rutinos stokos. Juk vaikui prasidėjo vasaros atostogos, koks pervargimas?
Tyrimai rodo, kad mokiniai per vasaros atostogų laiką gali prarasti nuo 17 % iki 34 % skaitymo ir matematikos įgūdžių, o mokiniai su specialiaisiais poreikiais patiria dar didesnius praradimus. Taip pat pastebima, kad tokie vaikai dažniau susiduria su padidėjusiu nerimu, nuotaikų kaita, jiems sunku persiorientuoti į kitokį dienos ritmą ar socialinę aplinką. Mokiniams su autizmo spektro sutrikimais vasaros atostogos gali sukelti stresą dėl pasikeitusios rutinos ir socialinių sąveikų sumažėjimo.
Kaip mokytis be spaudimo
Šioje sunkioje vasaros atostogų kelionėje nebelieka ir mokytojų pagalbos, todėl tėvams reikalingos išankstinės instrukcijos, kurios galėtų pagelbėti tinkamai struktūruoti ir padėti savo vaikui šiuo laikotarpiu. Visų pirma svarbu sukurti aiškią rutiną, kurioje nereikia laikytis griežtos dienotvarkės ir užtenka įsivesti minimalią struktūrą. Tai gali būti pagrindinės dienos veiklos, kurios siejamos su valgymo laiku, – pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, vakarienė. Tarpuose tarp šių rutinų galima skirti laiką pasivaikščiojimams, ekranų laiką, laisvą laiką, kuris būtų pasirenkamas iš kelių suplanuotų veiklų, paliekant vaikui galimybę rinktis, tačiau tėvams pasirinkimus suplanuojant iš anksto. Gal tai susitikimas su draugais, piešimas akvarele, sausainių kepimas ar pan., kai atsižvelgiama į vaiko poreikius, hobius ir, žinoma, tėvų galimybes.
Tam galima naudoti vizualinius kalendorius, kurie vaikui padės suvokti laukiančias veiklas, o atlikus tam tikrą veiklą būtų galima pažymėti, kad veikla atlikta. Puikus žaidybinis momentas, tačiau kartu ir ugdantis, nes vaikui tai galimybė mokytis laiko planavimo.
Dirbdama su vaikais, pastebėjau, kad laisvė privalo turėti ribas. Pavyzdžiui, „tarp 15 ir 17 val. gali rinktis ekranų laiką arba knygą“. Kaip jau minėjau, pasirinkimas suteikia kontrolės jausmą ir nesukelia chaoso bendroje rutinoje. Vaikas jaučiasi svarbus, nes gali rinktis ir daryti sprendimą.
Ar reikia vasarą namų darbų?
Dažniausiai prieš atostogas tėvai klausia: kokie rekomenduojami vasaros namų darbai? Tad atsakysiu į klausimą, kaip mokytis vasarą be spaudimo. Vaikams, kurie susiduria su skaitymo sunkumais, rekomenduočiau klausytis garso knygų ir išbandyti skaitymą poroje. Vaikams, turintiems dėmesio sunkumų, tinka trumpi žaidimai su skaičiais, orientuoti į judesį. Mokymasis vasarą neturėtų būti formali veikla, bet jis gali būti natūralus ir iš anksto įtrauktas į dienos rutiną.
Staigūs pokyčiai yra neatsiejama vasaros dalis ir gali pasirodyti, kad jų išvengti neįmanoma, o jiems pasiruošti taip pat nėra galimybės. Tikrai ne. Sakykime, jeigu planuojama stovykla, kurią lankys vaikas, kelionė ar nauja veikla, pristatykite ją iš anksto: aptarkite, parodykite nuotraukų, suvaidinkite situaciją. Vaikams reikia laiko apdoroti pokyčius – ir tai visiškai natūralu. Pagalvokite apie save, kaip jautėtės pirmą dieną naujame darbe, naujoje aplinkoje?
Vaikai linkę siųsti neverbalinius signalus, tad vaikui pradėjus elgtis neįprastai, svarbu atkreipti dėmesį į to priežastis, kurios gali slėptis kiek giliau. Pavargęs vaikas nepasakys to žodžiais, bet kūno kalba tikrai padės suprasti. Gali atsirasti ir fizinių skundų, tokių kaip „man skaudą galvą, pilvą“. Ir dažnai pailsėjus visi šie simptomai dingsta be vaistų ar išskirtinio dėmesio.
Svarbiausia – ryšys
Vasaros tikslas – išlaikyti rutiną, tačiau tikrai neperspaudžiant, nes vasaros atostogų laikas nėra skirtas mokymuisi, ,,spragų kamšymui“, tai daugiau laikas pabūti kartu, kurti ryšį, kuriame vaikas jaučiasi saugus, išgirstas ir suprastas. Net jeigu struktūra ir nėra tobula, net jeigu planai ir griūna, tėvų galia būti šalia, kantriai reaguoti ir palaikyti vaiką yra vertingiausia dovana. „Svarbiausia ne veiklų kiekis, o reguliarumas, aiškumas ir ryšys – tai padeda vaikui išlaikyti stabilumą, kai aplinka keičiasi“, – teigia tyrėjai iš National Center for Learning Disabilities.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai vasaros atostogų metu patiria tą patį pasaulį – tik kiek kitaip. Kai kurie iš jų girdi garsus garsiau, jaučia pokyčius stipriau, išgyvena pertrauką tarp mokslo metų daug giliau ir intensyviau. Tai galimybė mums visiems ugdyti empatiją, kantrybę ir lankstumą. Paruošti vaiką vasarai – tai ne siekti tobulumo, o padėti jam išlikti saugiame, ramiame pasaulyje. Tėvai nebūtinai turi suplanuoti kiekvieną minutę. Svarbiausia – aiški kryptis, šiek tiek struktūros ir daug supratimo.
Vasaros sėkmė matuojama ne veiklomis, o ramybe ir saugumo jausmu, kurį vaikas parsineša į rugsėjį. Skirkime laiko planavimui – kad vasaros laikas taptų ne tik poilsiu, bet ir saugia, emociškai stiprinančia patirtimi vaikui.
Ginta Liaugminienė
Projektą „Priimti kitokį“ 2025 metais iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 8000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.07.29.
