Artėjant vasaros atostogoms ir dėliojant jų planus, pirmiausia verta pagalvoti: ko reikia mano vaikui? Kokie buvo jo metai? Gal tai buvo pirmieji metai darželyje? O gal metai buvo ypač intensyvūs? Ar, priešingai, jie buvo ramūs ir be didesnių išbandymų? Tada atostogų poreikiai gali būti visiškai skirtingi.
Vilniaus privačios gimnazijos mokytoja Rūta Galinienė
Kokios trukmės vasaros atostogų reikia vaikui?
Mažesniems ar labiau pavargusiems vaikams reikėtų 3–6 savaičių, kad jie emociškai nurimtų, sulėtintų tempą, pabūtų su artimaisiais ir taip pasiruoštų naujiems mokslo metams. Vyresniems vaikams ar vaikams, turintiems didesnę „socialinę bateriją“, dažnai pakanka 2–4 savaičių, per kurias jie gali atsikvėpti nuo intensyvios rutinos, bet kartu ir sudalyvauti smagioje kelionėje ar stovykloje su draugais. Ir, žinoma, tai yra tik gairės, nes kiekvienas vaikas yra individualus
Ką išlydėdami vaikus atostogų patariate tėvams: ar reikia bandyti laikytis dienos ritmo, koks buvo lankant darželį? O gal visai paleisti vadžias – miegoti iki pietų, valgyti bet kuriuo metu ir bet ką?
Rutinos palaikymas ypač svarbus mažiausiems darželio lankytojams – 2–3 metų vaikams. Rutina – svarbus veiksnys, kuriantis saugumo jausmą. Maži vaikai paprastai nemėgsta pokyčių, o per atostogas jų dažnai būna nemažai: ilgesnės kelionės, daugiau susitikimų su draugais ir panašiai.
Todėl svarbu išlaikyti bent jau miego ir valgymo ritmą, kad po atostogų vaiko nervų sistema nebūtų dar labiau pavargusi nei prieš jas.
Ar vaiko smegenys per atostogas turi visai ilsėtis, ar tėvams patariate toliau skaityti informacines knygutes, mokyti užsienio kalbų ir pan.?
Vaikas per vasarą turi visapusiškai pailsėti, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsiriboti nuo žinių ir mokymosi. Ypač jei žinote, kad jūsų vaiką domina tam tikros temos (dinozaurai, mašinos, kosmosas, teatras ir pan.), vasara yra puikus laikas tuo domėtis.
Svarbiausia išlaikyti laisvumą: netaikyti spaudimo, veikti neformalioje aplinkoje ir sulėtinti tempą, kad liktų laiko laisvam žaidimui, bendravimui su draugais ir artimaisiais.
Dažnai girdime apie 5–6 metų vaikus, kad jie labai nori veikti, dalyvauti, bendrauti. Tai visiškai normalu šiuo amžiaus tarpsniu. Tik svarbu stebėti, ar vaikui negresia perdegimas. Tokiu atveju naudinga „chirurgiškai“ subalansuoti dieną: jei ryte buvo daug stimuliuojančios veiklos, vakare reikėtų rinktis ramesnę veiklą, ir atvirkščiai.
Svarbiausia ne tai, kiek daug pamatėte ar nuveikėte, o kaip tai veikia bendrą vaiko ir šeimos savijautą.
Ar vasaros atostogų metu vaikui reikia daug išorės dirgiklių ir naujų patirčių?
Manau, kad svarbiausia – balansas. Per atostogas turėtų būti ir suplanuotų veiklų, ir ramaus laisvo laiko – nesvarbu, ar tai būtų kamuolio spardymas močiutės kieme, ar dėlionės dėliojimas su tėvais.
Vasara yra metas, kai galime praturtinti vaikų pasaulį naujais potyriais, kurie stimuliuoja kūrybiškumą, mąstymą ir atveria naujų patirčių. Tačiau vasara yra ir laikas, kai vaikas turi atgauti jėgas. Tai geriausiai vyksta artimųjų apsuptyje, gamtoje ir be intensyvaus tempo.
Atostogos – tai metas, kai galime ir pasimėgauti naujais įspūdžiais, ir sulėtinti gyvenimo ritmą.
Kokias darželinuko atostogas laikytumėte geromis, pavykusiomis?
Vaiko atostogos yra geros, jei po jų vaikas:
* lengviau reguliuoja emocijas;
* geriau miega naktį;
* išlieka smalsus;
* noriai žaidžia.
Tai rodo, kad vaikas turi užtektinai vidinių išteklių grįžti į ugdymo įstaigą ir pasitikti naujus išbandymus.
Kai kurie vaikai ir vasarą lanko darželį. Galbūt veiklos skiriasi nuo tų, kurios vyko mokslo metų laiku?
Taip, ne visi tėvai turi galimybę džiaugtis vasaros atostogomis visą vasarą, todėl ir vaikams tenka lankyti darželį.
Mūsų mokykla siūlo vaikams vasaros stovyklas, siekdama sukurti geriausias sąlygas jų vasaros poreikiams patenkinti. Tai reiškia, kad vaikams siūlome naujas, vasariškas veiklas, kartu išlaikydami saugią aplinką ir pažįstamus veidus.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams tinkamų stovyklų nėra daug, nes tokio amžiaus vaikams ypač svarbus saugumo jausmas, kuris atsiranda prisijaukinus aplinką, pedagogus ir bendraamžius. Tik tada vaikas gali visapusiškai įsitraukti į ugdymąsi ir naujas patirtis.
Todėl esame sukūrę stovyklas pagal amžiaus grupes:
* vyresnieji tyrinės Vilnių, jo gamtą, simbolius ir įdomias vietas;
* mažieji dalyviai daugiausia įsitrauks į patyrimines veiklas lauke.
Nors vaikai susidurs su naujais iššūkiais ir potyriais, jie turės šalia draugų, pažįstamų pedagogų ir jiems įprastą rutiną, kuri suteiks kuo daugiau stabilumo ir saugumo.
O gal per atostogas reikia leisti pailsėti protui, o pavargti kūnui – daug maudytis, lakstyti, važinėti dviračiu ir pan.?
Aktyvus laisvalaikis, nors ir nuvargina kūną, puikiai padeda reguliuoti emocinę būseną, gerina miegą ir mažina susikaupusią įtampą.
Judėjimas – labai svarbus darželinuko gyvenime, nes šiame amžiuje vis dar intensyviai formuojasi stambioji motorika ir fiziniai įgūdžiai.
Jei vaikas daug maudosi, bėgioja, laipioja, važinėja dviračiu ir kitaip juda, tai nereiškia, kad jo protas „ilsisi“. Veikiau priešingai – stiprėja neuronų jungtys ir formuojasi nauji įgūdžiai.
Ar svarbu, kad vaikas kuo daugiau būtų lauke, gryname ore?
Tikrai taip. Kad vaikas augtų sveikas, buvimas lauke yra svarbus visus metus, nors Lietuvos orai ne visada tam palankūs. Kai tik leidžia oro sąlygos, labai naudinga kuo daugiau veiklų perkelti į lauką.
Ypač daug naudos iš buvimo lauke gauna mažieji darželinukai – vaikai iki 3 metų. Šiame amžiuje labai svarbu lavinti sensoriką ir smulkiąją motoriką, o gamtoje vaikai susiduria su gausybe skirtingų tekstūrų, paviršių ir objektų, kuriuos gali tyrinėti lytėdami.
Buvimas gamtoje yra viena geriausių atsvarų po intensyvios rutinos ar sudėtingų potyrių, kai reikia nuraminti sudirgusią nervų sistemą.
Ir leiskime vaikams nuobodžiauti! Nesiūlykime idėjų, kaip juos išgelbėti nuo nuobodulio, nes tada gimsta gražiausi, kūrybingiausi sprendimai vaikų žaidimuose. Veiklose, kurios vaikui gimsta spontaniškai, galime pamatyti visų gautų žinių užuomazgas ar net žinių gylį ir vaikų susidomėjimą tam tikromis temomis. Tada kviečiu tėvelius į vaikų spontanišką žaidimą žiūrėti kaip vaikų refleksiją apie tai, kas jiems dabar yra svarbu ir kuo jie dabar gyvena.
