Žurnale ir portale (specialioje rubrikoje „Privatūs Lietuvos darželiai ir mokyklos“) pristatome privačius darželius ir nuoširdžiai žavimės steigėjų išmone. Tėvai tikrai turi iš ko rinktis – tiek įvairių auklėjimo ir ugdymo metodikų! Nepaisant to, kaskart atsiranda kažkas naujo, iki tol nebūto. Šį kartą mūsų svečias – darželis „Gervuogė“ – unikalus tuo, kad yra daugiakultūris darželis. Ką tai reiškia? Kalbamės su darželio steigėja ir vadove Daiva Gailiušaite.
Pirmas klausimas nuspėjamas, papasakokite, kaip gimė mintis „daugiakultūris darželis“?
Idėja atėjo iš pačių tėvų. Vilniuje daug šeimų, kurios gyvena užsienyje, tačiau vasaras praleidžia Lietuvoje. Vieni užsienyje gyvena dėl darbo, kiti – ten sukūrę šeimas. Vaikučiai iš Singapūro, Dubajaus, Kipro, Amerikos atvyksta vasaroti pas senelius. Tėvams aktualu, kad vaikai mokytųsi lietuvių kalbos, pabendrautų su lietuviais vaikais. Atvykę čia keliems mėnesiams tėvai linkę leisti vaikus į darželį, tačiau tokio, kuris priimtų kitakalbius vaikus ir dar trumpam, – nebuvo. Vaikams labai įdomu susipažinti, sužinoti apie kitas šalis ir kultūras.
Kitas postūmis steigti dugiakultūrį darželį – mūsų sostinės daugiakultūriškumas. Daug užsieniečių šeimų atvyksta į Lietuvą gyventi – vieni dėl darbo kontraktų, ypač IT sektoriuje, kiti dėl nesaugios padėties savo šalyje. Natūralu, kad tokios šeimos, atsikrausčiusios čia gyventi, pirmiausia ieško darželio. Tad mūsų darželį lanko ir ilgesniam laikui Lietuvoje apsistojusių užsieniečių šeimų vaikai – iš Baltarusijos, Ukrainos, Indijos, Amerikos.
Kokia kalba vyksta pamokėlės, veiklos? Ar vaikučiai nepatiria streso, kai kalbama ne jų kalba?
Mūsų mokytojos kalba keliomis kalbomis, tad bendravimas su vaikučiais, veiklos, pamokėlės vyksta vaikui suprantama kalba. Kadangi grupėse – skirtingų tautų vaikai (mes neskirstome vaikų į grupes pagal kalbą), tai mokytojos pamokėlių ir veiklų turinį išverčia kiekvienam vaikučiui atskirai. Tai puiki edukacija lietuviškai kalbantiems vaikams, nes jie nepastebimai, organiškai mokosi anglų kalbos. Kai ateina naujokas, vaikučiai subėga pasitikti, ir visada po klausimo „koks tavo vardas?“ paklausia – „kokia kalba tu kalbi?“
Kai ateina naujas vaikas, ilgai komunikuojame su tėveliais, kokie jų tautiniai papročiai, prie ko vaikutis pripratęs, kokį maistą valgo ir t.t. Kad vaikas nepajustų kultūrinio šoko.
Daugiakultūris darželis – vaikučių veiklos:
Darželio aplinka saugi ir patogi užsieniečių vaikams, tačiau kaip joje jaučiasi lietuviai?
Mūsų nuomone, daugiakultūriškumas yra dovana vaikui – jis ne tik plečia akiratį, moko kalbų, bet ir ugdo empatiją, pagarbą kitokiam. Pateiksiu pavyzdį. Darželį lanko mergaitė iš Indijos, ji, pagal savo šalies kultūrinę tradiciją, valgo rankytėmis. Mes jokiu būdu jos nebandome „atversti“, kad imtų peilį ir šakutę, tačiau kitiems vaikams papasakojame, kodėl ji taip daro. Jeigu kitas vaikas nori pabandyti kruopas imti pirštukais, kaip draugė iš Indijos, prašom – gali pabandyti. Kiekvienas toks buitinis epizodas yra nauja tema pokalbiui, naujas impulsas susipažinti su kitos šalies papročiais. Rengiame temines savaites, kai vaikučiams pristatome vis kitą šalį. Ne tik pasakojimu ar vaizdine medžiaga, bet ir žaidimais, muzikavimu, darbeliais. Jei susipažįstame su Prancūzija, vaikai gamina Eifelio bokštą, jei su Anglija – raudoną telefono būdelę. Tose šalyse gyvenantys vaikai papasakoja savo patirtį.
Tad mūsų darželio modelis – nauda abiem pusėms. Kitakalbis vaikas čia suprastas ir saugus. Lietuviškai kalbantis vaikas mokosi kitos kalbos, susipažįsta su kitomis tautomis, mokosi tolerancijos ir pagarbos – kitoms tautoms, rasėms. Beje, pastebiu, kokia progresyvi naujoji tėvų karta, jie keliauja po pasaulį, jų niekas nestebina. Tai perduodama vaikams. Tačiau kelias iki šio šviesaus ir pozityvaus požiūrio nebuvo paprastas.
Mūsų tikslas – dar daugiau kalbų, dar didesnė tautų įvairovė. Nuo rugsėjo prisijungs pedagogė iš Turkijos, nuo spalio – mokytoja iš Kanados.
Daugiakultūris darželis „Gervuogė“ vaikus renka antrus metus, ką naujo šį rudenį pasiūlysite vaikučiams?
Mūsų daželis išskirtinis būrelių gausa, nuo rudens jų bus dar daugiau. Kadangi turime didelę salę renginiams, ją stengiamės įveiklinti, vyksta teatro, šokių, karatė ir kiti būreliai. Į ugdymo kainą įeina (ir tėveliams papildomai nereikia mokėti) vaikų joga, kurią veda vaikų jogos specialistė. Patikėkite, vaikų joga labai skiriasi nuo suaugusiųjų, ir ne kiekvienas gali jos profesionaliai mokyti. Vaikams užsėmimus veda profesionalūs sporto ir muzikos mokytojai. Kiekvieną savaitę vyksta sensorikos užsiėmimai – vaikai dirba su gamtinėmis medžiagomis ir mokosi per pojūčius: garsus, spalvas, lietimą, kvapus, temperatūrų skirtumus, masės pajautimą (glitu, šiurkštu, slidu ir t.t.). Galima vaiko paprašyti nupiešti gėlę, o galima duoti vazoną, saują saulėgrąžų (kurios bus „žemė“) ir kartu „sodinti“ gėles. Tokie užsiėmimai vaikus užburia. Sensoriniai užsiėmimai labai naudingi specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikučiams, ypač turintiems autizmo spektro sutrikimų.
Vadinasi, nuo rugsėjo prasidedančio įtraukiojo ugdymo jūs nebijote?
Visiškai nebijome. Nuo rudens darželį lankys keli autizmo spektro sutrikimų turintys užsieniečių vaikučiai. Jie lankys įprastas grupes. Turime patirties dirbti su tokiais vaikais. Mums puikiai sekasi, vaikučiai integruojasi sklandžiai. Kiti vaikai visiškai nesureikšmina, kad spektro sutrikimą turintis vaikas kažkaip „kitaip“ elgiasi, – priima jį kaip lygiavertį draugą. Tėveliams kartoju, kad tokiems vaikučiams reikia tik dviejų dalykų, – saugumo jausmo ir meilės. Dabar apie tai labai daug kalbama ir rašoma, matau didžiules tėvelių pastangas, kaip jie vežioja tokius vaikus į raidos centrus, užsiiminėja. O mano ilgametė patirtis rodo, kad kai vaikas yra saugus ir jaučiasi mylimas, jis gali labai daug pasiekti. Paglostymas ir apkabinimas yra veiksmingiausios „lavinimo“ priemonės, nes vaikams pats svarbiausias poreikis yra būti saugiems.
Daugiakultūris darželis – vaikučių veiklos:
Kaip čia vyksta adaptacija?
Mūsų požiūris į adaptaciją labai lankstus. Kituose darželiuose tėvai prašomi jau trečią dieną nebebūti grupėje su vaiku. Mes, jei reikia, leidžiame būti su vaiku kad ir dvi savaites. Kai vaikas pasijaučia saugus, jis pats paleidžia mamą ir tėtį. O geriausias įrodymas, kad vaikas jau adaptavosi, – kai jis pradeda išdykauti. Vadinasi, jis pasijuto kaip namuose. Vaikai lygiai tokie patys, kaip mes. Naujoje darbovietėje pirmomis dienomis būname susikaustę, o savimi tampame, kai pasijuntame saugūs. Kai vaikas gerai jaučiasi, atsipalaiduoja ir tėveliai – įsisuka gerasis ratas. Tėvai žino, kad jų vaikas bus mylimas, ant jo niekada nebus pakeltas balsas. Mes kiekvieną vaiką pažįstame ir darome taip, kaip jam geriausia. Atėjus pietų miego laikui, neliepsime „dabar užsimerkite ir miegokite“. Vieną užmigdysime ant rankų, kitą – ant supamojo krėslo, trečią glostydami ar su žaisliuku. Į kiekvieną vaiką žiūrime kaip į savo.
Jūsų darželio pavadinimas tiesiog nuostabus, kokią žinutę jis siunčia tėvams?
Mūsų ugdymo pakraipa – holistinė, gamtinė, labai daug sensorinių užsiėmimų. Vaikai mums asocijuojasi su uogytėmis, kurios kiekviena noksta savo tempu. O iš uogų tinkamiausia pasirodė gervuogė – ji išskirtinė, unikali, daugialypė, kaip ir vaikas.
Nesu vadovė, kuri dirba su dokumentais, aš dirbu su vaikais (juokiasi). Būnu ir valytoja, ir auklytė, ir mokytoja, todėl puikiai žinau, kiek darželyje turi dirbti žmonių, kad darbas būtų kokybiškas. 10 vaikų ir 2 auklėtojos – didelė prabanga? Tikrai ne. Jeigu vaikų amžius apie 2 metukus, tai dvejų auklėtojų dar ir neužteks. Ypač daug rankų reikia per vaikučių adaptaciją.
Mano mama daugybę metų buvo darželio vedėja, dar būdama maža eidavau į darželį padėti auklytėms. Labai patiko tas darbas. Iki šiol man geriausias jausmas, kai atėjus į darbą vaikai atbėga ir apsikabina. Kiekvieną turiu paglostyti ir pakelti, kai kuriuos jau nebe taip lengva (juokiasi). Į valgyklėlę, kur jie valgo, net neinu, nes žinau, kad pakils nuo stalų. Šis verslas nėra lengvas, tačiau vaikų meilė ir tikrumas, jų dovanojamas nuoširdumas viską atperka.
Neila Ramoškienė, nuotraukos iš darželio „Gervuogė“ archyvo
Susiję straipsniai
