Žaidimėliai, kurie tinkami žaisti su 1,5–2 metų vaiku

žaidžia

Dūdė foto

Kodėl mes už žaidimėlius? Žaidimai tobulina kūdikio gebėjimą mąstyti, suprasti, bendrauti, pažinti, kurti prisiminimus, įsivaizduoti ir išsiaiškinti, kas bus toliau.

Kaip žaisti su 0–4 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.

Kaip žaisti su 4–6 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.

Kaip žaisti su 7–9 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.

Kaip žaisti su 10–12 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA.

Kaip žaisti su 10–12 mėnesių kūdikiais, skaitykite ČIA

O kaip žaisti su 1,5–2 metų vaiku?

Praėjusiuose numeriuose skaitėte, kaip žaisti su 1–3, 4–6, 7–9, 10–12 ir 12–18 mėnesių vaikais. O kaip žaisti su 1,5–2 metų vaiku?

Per pusantrų metų vaikas daug ko išmoko. Jis jau ilgėliau išlaiko dėmesį, geriau mąsto ir suvokia veiksmo pasekmės rezultatą, naudoja praeities patirtį naujoje veikloje. Vaikas geba atpažinti veidus, daiktus, prisimena pažįstamus garsus ir į juos tinkamai reaguoja, prisimena skonį – nepatikusio patiekalo nevalgo. Vaikui patinka sėdėti priešais tėvus ir žaisti. Jis stengiasi parodyti tėvams savo gebėjimus ir tikisi atlygio bei įvertinimo. Vaikas prabyla paprastais, bet reikšmingais žodžiais, gerai jaučiasi tik pažįstamų veidų draugijoje.

Kai žaidžiate su vaiku, nuolat kalbėkite. Stebėkite vaiko nuotaiką. Jei pastebėjote, kad jam nuobodu, žaidimas jo nedomina, keiskite veiklos pobūdį, nelaukite, kol pravirks.

Neverskite vaiko žaisti, kai jis nenori. Vienas ar kitas žaidimas gali vaikui nepatikti. Jei jis atsisako daugiau nei du ar tris kartus, tada praleiskite tą veiklą ir išbandykite ką nors kita.

Nesijaudinkite ir nepraraskite kantrybės, jei vaikui nesiseka, nes ne visada greitai vaikui pavyksta suprasti, ko iš jo norima. Pasiūlykite žaidimą, kai vaikas bus gerai nusiteikęs, gerai pamiegojęs ir po pusryčių. Pusantrų metų vaikas ne tik gerai vaikšto, bet ir bėgioja, laipioja, atlieka įvairius veiksmus – nusivelka megztinuką, apsiauna šlepetes.

Su pusantrų metų vaiku galite žaisti ir tuos žaidimus, kurių jis nesuprato būdamas jaunesnis ir tuos, kurie jam labai patiko.

Skaitome, rodome, klausinėjame. Kasdien su vaiku skaitykite jo amžiui tinkamas knygeles. Rodydamos paveikslėlį aiškiai lėtai pasakykite, kas jame yra. Po to paklauskite „Kas čia?“ Leiskite vaikui „susikaupti“ ir bandyti jums atsakyti. Jei nesulaukiate atsakymo, dar kartą vaiko rankute palieskite piešinuką ir pasakykite, ką jam rodote. Kai vaikas išmoksta pakartoti vieną žodį, jį pradėkite mokyti paprastų žodžių derinimo. Pvz., kai rodote einantį šunį ar žaidžiančią katę, pasakykite, ką jis daro, t.y. „Šuo eina“ ar „Katė žaidžia“ ir palaukite, kol vaikas ištars tai, ką jam pasakėte. Jei taip neįvyko, dar kartą parodykite paveikslėlį ir pasakykite, ką vienas ar kitas gyvūnas daro. Taip perskaitykite kelis knygos puslapius. Kai tik pastebėsite, kad vaikas nebeseka, ką jam rodote ir sakote, žaidimą nutraukite. Žaidimas moko pažintinų įgūdžių, plečia žodyną.

Bėgiokite, šokite, staiga sustokite. Įjunkite muziką ar pradėkite dainuoti ir kartu imkite bėgioti ar šokti. Garsui nutilus, staiga sustokite. Bėgiokite ne per greitai, kad vaikas nenugriūtų. Vaikui smagiau, kai kartu bėgioja ir šoka tėtis, broliukas ar sesutė. Žaidimą kartokite kasdien po kelis kartus. Jis stiprina raumenis, moko išlaikyti pusiausvyrą.

žaidžia

Pexels.com

Ėjimas tiesia linija. Ant grindų patieskite spalvotą kaspiną ar lipnią 2,5–3 metrų juostą. Kai tai padarysite, parodykite, kaip eiti nutiesta linija, – vaikščioti iš vieno galo į kitą. Kai vaikas išmoks nenukrypdamas nuo linijos vaikščioti, parodykite, kad galima eiti greičiau ir bėgioti, o nuėjus iki galo, pakelti rankutes, paploti katučių. Vaikui bus įdomiau, kai sugalvosite, kaip paįvairinti žaidimą. Žaidimas moko pusiausvyros ir smulkių judesių kontrolės.

Krepšinis. Prie stovinčio vaiko padėkite krepšį su įvairaus dydžio ir spalvų kamuoliukais, ant grindų patieskite spalvotą kaspiną. Už maždaug metro padėkite kibirą ir parodykite kaip neperžengus spalvoto kaspino mėtyti kamuoliukus į kibirą. Kai vaikas įgys mėtymo įgūdžių, didinkite atstumą, padėkite kelių spalvų kibirus ar dėžutes ir parodykite, kad atitinkamos spalvos kamuoliuką reikia mesti į jo spalvą atitinkančią dėžutę ar kibirą. Žaidimas lavina įvairius judesius ir koordinaciją, moko įvertinti atstumą, skirti spalvas.

Vaikščiojimas labirintu. Iš į ritinius susuktų antklodžių, paklodžių ir pagalvių sudėliokite labirintą, šalia jo ribos padėkite įvairaus dydžio žaisliukų. Parodykite kaip eiti labirintu, pasiimti žaisliuką ir jį nunešti į labirinto kraštuose padėtus krepšelius ar kibirus. Jei turite galimybę, kieme sukurkite vis sudėtingesnius labirintus. Žaidimas moko spręsti problemas, suvokti erdvę ir kryptį.

Vaikščiojimas per kliūtis. 3–4 antklodes susukite į ritinius, kurių dydis ne aukštesnis kaip 20–25 cm ir ne platesnis kaip 20 cm. Juos sudėkite apie 1–1,5 m. atstumu vienas nuo kito, o kliūčių ruožo gale padėkite mėgstamą vaiko žaislą. Laikydami vaiką už rankos, kartu perženkite kliūtis. Kai įsitikinsite, kad vaikas peržengia kliūtį, leiskite jam savarankiškai vaikščioti. Paprašykite paimti žaislą ir su juo grįžti tuo pačiu maršrutu. Kai vaikas tai padarys, paplokite katučių, pasidžiaukite jo gebėjimu. Žaidimas ugdo raumenų koordinacijos, kūno pusiausvyros suvokimą.

Slystančių ledukų stebėjimas. Ant kėdės padėkite maistiniais dažais nuspalvintų ledukų dubenėlį. Laikykite kepimo skardą ar pjaustymo lentą, kilstelėtą tokiu kampu, kad nuo jos paleistas ledukas nukristų į kitą dubenį, pripiltą drungno vandens. Parodykite vaikui, kaip paimti leduką ir jį paleisti. Tegul pamato savo veiksmų pasekmę – leduko judėjimą ir jo ištirpimą.

Kamuolių perdavinėjimas. Su vaiku ant grindų atsisėskite priešais vienas kitą 30–60 cm atstumu. Turėkite 3–5 skirtingų spalvų (geriau ir dydžių) kamuoliukų. Ištiestomis vienas į kitą rankomis perduokite kamuoliuką, perduodami kamuoliuką pasakykite, kokios jis spalvos. Jei vaikas bandys pakartoti tai, ką pasakėte, pasidžiaukite, paplokite katučių, pamyluokite. Perdavimo momentu kamuoliuką paleiskite – mokykite vaiką jį pagauti. Žaidimas moko suvokti veiksmo pasekmę, tobulina judesius.

 „Paslėptų“ žaislų radimas. Kai vaikas mato, pvz., stovi tarpduryje, visame kambaryje paslėpkite apie 10 mažų žaislų. Svarbiausia, kad vaikas matytų, kaip slepiate daiktus. Kai baigsite, paprašykite jo surasti paslėptus žaislus po vieną ir jums atnešti. Skatinkite ir drąsinkite vaiką visos veiklos metu. Žaidimą kartokite kas 2–3 dienas, panaudokite skirtingus žaislus, juos slėpkite skirtingose vietose, svarbu, kad prie jų prieiti vaikui būtų saugu. Žaidimas lavina atmintį, pastabumą.

Daiktų pavadinimai. Ant standartinių A4 lapų didelėmis aiškiomis raidėmis užrašykite pagrindinių namų apyvokos daiktų, tokių kaip lova, batai, stalas, kėdė, pavadinimus. Parodykite daiktus, ant jų uždėdami lapą su atitinkamo daikto pavadinimu ir kelis kartus lėtai ir aiškiai pakartodami, kas tai per daiktas. Vaikui matant sumaišykite popieriaus lapus. Paimkite kiekvieną popieriaus lapą, paduokite vaikui ir paprašykite jį uždėti ją ant daikto. Vaikas dar negali skaityti. Todėl jis supras ko iš jo norima tik pagal garsą. Taigi kartokite žodį, kol jis supras. Jeigu kelias dienas žaidimas nesiseks, jį pažaiskite po 1–2 mėnesių. Žaidimas gali būti paįvairinamas vaiko paprašant parodyti, kur yra jo ausytės, galva, koja, – suprantama prieš tai jam parodžius ir pasakius kūno dalių pavadinimus. Žaidimas moko kalbos, gebėjimo žodį susieti su daiktu.

žaidžia

Pexels.com

Ieškome daiktų poros. Paimkite kortelių su daiktų vaizdais ir paskleiskite jas ant stalo. Paduokite vaikui tokį pat kortelių rinkinį ir paprašykite, kad jis iš savo kortelių rinkinio rastų tokia pat kortelę ir ją padėtų šalia gulinčios ant stalo. Norėdami paskatinti jį rasti tinkamą kortelę, naudokite žodines užuominas. Kiekvieną kartą, kai vaikas randa atitikmenį ir sudaro porą, pagirkite. Kortelėse turi būti vaikui suprantami piešinukai – katė, šuo ar kiti dalykai, kuriuos vaikas gali atpažinti.

Žaidimas moko atpažinti tai, kas nupiešta, ir porų supratimą.

Atitaikyk spalvą. 3–4 spalvotus krepšelius ar dėžutes padėkite ant grindų 0,5–1 m. atstumu vieną nuo kito. Vaikui įduokite krepšelį su spalvotais kamuoliukais ir paprašykite atitinkamos spalvos kamuoliuką įdėti į tos pačios spalvos krepšelį. Jei klysta, padrąsinkite užuominomis, įvertinkite, kai teisingai atlieka užduotį.

Pirštų skaičiavimas. Tai puikus būdas mokyti žodžių ir skaičių. Pradėkite skaičiais nuo 1 iki 5, o jei vaikas susidomi, mokykite iki 10. Geriausias būdas pradėti – parodyti jam pirštą ir pasakyti „vienas“ ir parodyti kortelę su skaičiumi 1, po parodyti du pirštus ir pasakyti „du“ ir parodyti kortelę su skaičiumi 2,  ir taip toliau. Įsiminimą sustiprinsite, kai parodysite vaikui pirštų skaičių ir paklausite „Kiek?“. Vaikas turėtų atsakyti parodydamas numerį arba bandydamas ištarti neseniai girdėtą žodį.

Piešinio kopijavimas. Ant nesudėtingo juodų linijų piešinuko lipnia juostele užklijuokite kepimo popieriaus lapą ir parodykite, kaip piešinuką perkopijuoti. Kasdien duokite perkopijuoti po 1 piešinuką. Popieriaus lapus su perkopijuotais piešinukais vaiko ūgio aukštyje pritvirtinkite prie sienos – tegul pasidžiaugia savo gebėjimais. Žaidimas moko akių ir rankų koordinacijos, sukaupti dėmesį, smulkių judesių tikslumo.

Popieriaus lankstymas. Reikės spalvoto popieriaus. Paduokite vaikui popierių, laikykite už rankų ir parodykite veiksmus, kuriuos atliekate, lankstydamos popierių. Padėkite vaikui išlankstyti jūsų padarytas nesudėtingas įvairaus dydžio formas, pvz., kvadratą, trikampį, stačiakampį, rombą. Parodykite, kad iš popieriaus išlankstytas kvadratas, stačiakampis, trikampis gali būti pastatomi ant stalo, mažesnis įdedamas į didesnį. Kasdien žaidimą paįvairinkite išlankstydami sudėtingesnes figūras, su kuriomis galima žaisti, pvz., lėktuvėlį, malūnėlį, kepurę, laivelį. Žaidimas moko imitacijos suvokimo, smulkiųjų judesių tikslumo, įvairių formų pažinimo.

Piešimas plaštaka ir atspaudai. Skirtingų spalvų maistiniais dažais nudažykite 5 bulvių tyrės dubenėlius. Paprašykite vaiko panardinti delną į tyrę ir palikti jo atspaudą ant popieriaus lapo. Kitą dieną vieną kitą švarią bulvę perpjaukite pusiau. Atsiradusiuose paviršiuose išskobkite įvairias nesudėtingas figūrėles. Parodykite, kaip bulvę panardinus į dažus ant popieriaus galima palikti figūrėlių atspaudus. Kai žaidimą kartosite kas 4–5 dienas, jis atrodys kaip naujas. Žaidimas moko spalvų pažinimo per prisilietimą ir regėjimą.

Šeimos albumas. Su sėdinčiu ant kelių vaiku vartykite šeimos nuotraukų albumą. Parodykite pirštu į kiekvieną nuotraukose esantį žmogų ir paminėkite jo ryšį su kitais šeimos nariais. Po to paklauskite vaiko, kas yra tas žmogus. Jei neatpažįsta, – dar kartą parodykite šeimos narių nuotraukas. Kitą dieną šeimos nuotraukas vaikui matant išdėliokite į skirtingas dėžutėse. Vaiko paprašykite surasti vieną ar kitą šeimos narį. Jei rado ne tą, kurio prašėte, paklauskite, „ką radai“, ir pakvieskite toliau ieškoti. Pastebėta, kad smagiausia vaikui surasti save. Žaidimas ugdo regimąją atmintį, padeda prisiminti rečiau matomus giminaičius.

Kurioje rankoje žaisliukas. Vaikui parodykite delne esantį mažą žaislą. Įsitikinę, kad jis stebi, lėtai delną sugniaužkite – kumštyje paslėpkite žaisliuką. Lėtai rankas pasukite už nugaros ir vėl jas sugniaužtais kumščiais ištieskite į priekį prieš vaiką. Paprašykite parodyti, kurioje rankoje yra žaisliukas. Lėtai atgniaužkite kumštį ir parodykite, ar jame yra žaisliukas. Kai vaikas randa žaisliuką, jis nušvinta pasitenkinimu. Žaidimą kartokite pakeisdami žaisliukas ir rankas, kuriose žaisliukas dingsta ir vėl atsiranda. Žaidimas moko pastabumo, suvokimo, kad daiktas neišnyksta, kai jo nemato, treniruoja regimąją atmintį.

Panašių daiktų pažinimas. Iš priešais vaiką esančio krepšio, kuriame sudėta įvairių porinių daiktų, išimkite vieną daiktą, pvz., kojinę, pasakykite, kad tai kojinė, ir paprašykite krepšyje surasti kitą. Iš krepšio išimkite šaukštą, pasakykite, kad tai šaukštas ir paprašykite rasti jo atitikmenį. Paplokite, kai vaikui pavyksta rasti panašų daiktą ir juos greta sudėti. Žaidimas moko pažinti daiktus ir įsiminti jų pavadinimus, mokytis kalbos.

žaidžia

Pexels.com

Išskirtinės spalvos daikto paieška. Į kibirą ar dėžę tarp 15–20 baltų kamuoliukų įmaišykite po vieną kitos spalvos kamuoliuką. Vaikui parodykite įmaišytos spalvos kamuoliuką ir pamokykite jį surasti kamuoliukų kibire. Kai vaikas įpras surasti rodomos spalvos kamuoliuką, tarp baltų kamuoliukų įmaišykite po vieną kelių kitų spalvų kamuoliuką ir paprašykite rasti tik rodomos spalvos kamuoliuką. Žaidimas moko suvokti spalvas.

Judesių mėgdžiojimas. Dauguma pusantrų metų vaikų mėgsta mėgdžioti suaugusiuosius. Pasakokite, ką darote, ir paprašykite vaiko padaryti tai, ką jam parodote, pvz., plokite katučių vaikščiodami lėtai ir greitai (pvz., kuo greičiau einate, tuo tankiau plojate ir atvirkščiai – ritmas žavi vaikus), kilnokite vieną ir abi rankas, vykitės negreitai riedanti didelį kamuolį, stovėdami lankstykitės į priekį ir atgal, į šonus, linguokite, šokite pagal muzikos ritmą, šokinėkite sulenktas rankas priglaudę prie klubų, perženkite iki 20–25 cm aukščio kliūtis, bėgiokite keturpėsti, po vieną aukštyn kilnokite kojas, ištiesę į priekį rankas nešiokite kamuoliukus ir įmeskite juos į krepšį, tieskite rankas į priekį ir atgal, bėgiodami plasnokite rankomis, spardykite lengvą kamuolį, šokinėjantį vidutinio dydžio kamuolį mėtykite į grindis ir jį gaudykite. Judrius žaidimus žaiskite kasdien po kelis kartus per dieną, juos nuolat paįvairindami. Judrūs žaidimai stiprina raumenis, moko išlaikyti pusiausvyrą, atlikti įvairius judesius, linksmina.

Surask žaisliuką. Ant sofos vaikui pasiekiamame aukštyje išdėstykite 4–5 jam pažįstamus žaislus apie 30 cm atstumu vienas nuo kito. Svarbu, kad vaikas jus stebėtų, kai dėstote žaislus. Paklode uždenkite žaislus. Paprašykite konkretaus žaislo. Kai vaikas rankutėmis paliečia konkretaus žaislo vietą, atverskite paklodę, paprašykite jį paimti, nunešti ir padėti ant kėdės. Jei vaikas rankomis nepaliečia jūsų prašomo žaislo konkrečios vietos, prašymą dar kelis kartus pakartojate. Jei ir po to vaikui nepavyksta parodyti konkretaus žaislo vietos, paklodę atidenkite ir parodykite visus išdėstytus žaislus. Nesijaudinkite ir nepraraskite kantrybės, jei vaikui nesiseka. Žaidimą kartokite, kol bus surasti visi konkretūs žaislai. Kitą dieną vietoje žaislų padėkite vaisių, daržovių. Žaidimas ugdo pastabumą, regimąją atmintį, padeda įsiminti žodžius.

Kamuolio ridenimas į taikinį. Pastatykite ant grindų 5–7 peršviečiamus plastmasinius 1–1,5 litro butelius. Jie turi būti pusiau pripildyti įvairių blizgučių, smulkių daiktų (ryžių, žirnių, pupų) ir stipriai užsukti. Už butelių pastatykite skardinį kibirą. 2–3 metrų atstumu nuo butelių ant grindų ištieskite kaspiną ar lipnią juostą. Atsistokite už žymos ir ridenkite kamuolį į butelius. Vaikui patinka žiūrėti, kaip bevirstantys buteliai subarška, pakinta jų įdėklai. Žaidimas moko judesių tikslumo, suvokimo, kad veiksmo pasekmės gali būti įvairios.

makaronai-sausis

Daivos Sirvydienės nuotr.

 „Gitaros“ tyrinėjimas. Butelį apvyniokite trimis skirtingo storio gumos juostomis – padarykite „gitarą“. Leiskite vaikui pirštais tampyti gumos juostas ir taip išgauti skirtingus garsus. Žaidimas moko smulkiųjų judesių tikslumo, supažindina su garsais.

Lipnios juostos naudojimas. Iš skirtingų spalvų popieriaus prikarpykite įvairių figūrų, pvz., apskritimų, kvadratų, trikampių, rombų, stačiakampių. Parodykite kaip juos prilipdyti ant lipnios juostos. Kitą dieną prie kieto kėdės paviršiaus priklijuokite 10–15 cm ilgio lipnios juostelės gabaliukų. Palikite nedidelį juostelės kraštą, kad vaikas rodomuoju pirštu ir nykščiu galėtų suimti juostelę, ją nulupti ir bandyti vėl priklijuoti, pvz., prie šaldytuvo durų. Parodykite, kaip tai padaryti. Žaidimas padeda vaikui tobulinti smulkiuosius judesius ir regėjimo įgūdžius bei prisilietimo jausmą.

Kortų kišimas į dėžutę. Vidutinio dydžio dėžutės dangtyje (lipnia juosta pritvirtintame prie dėžutės kraštų) įvairiomis kryptimis išpjaukite  5–6 apie 1 cm pločio išpjovas, iš kurių 2–3 turėtų būti tokios, į kurias galima įkišti kortą, o kitos per mažos arba netinkamos formos. Vietoje kortų galite naudoti įvairaus dydžio kartono gabaliukus. Kai vaikas įvaldys kortų kišimą į dėžutę, žaidimą paįvairinkite, dėžutės dangtyje išpjovę įvairaus dydžio išpjovas ir kiekvienai iš jų pritaikytus po 2–3 kartono gabaliukus. Kartono gabaliukai gali būti įvairių formų, tačiau pralendantys per padarytą išpjovą. Žaidimas lavina smulkiuosius judesius, moko suvokti dydžius, regos bei prisilietimo koordinacijos.

Ledukų tirpsmo stebėjimas. Į 3 dubenis su drungnu vandeniu leiskite mėtyti maistiniais dažais nudažytus ledukus. Paduokite šaukštą ir nedūžtantį puodelį, nes jų prireiks vandeniui maišyti, pilstyti. Žaidimas moko spalvų suvokimo ir jų pažinimo, temperatūros jutimo.

Dėlionės. Jų gali būti įvairiausių. Daiktų paveikslėlių korteles sukarpykite įvairiomis formomis ir sumaišykite. Parodykite, kaip iš dviejų dalių sudėti pažįstamą objektą, pvz., obuolį, puodelį, šaukštą, meškutį ir pan. Kitą dieną mokykite, kaip sumauti žiedus ant stovo taip, kaip parodyta paveikslėlyje, iš kubelių pastatyti tai, kas parodyta piešinuke. Įvairius vaikui pažįstamus daiktus sudėkite į dėžutes ar maišelius, ant kurių prisekite kortelę su daikto vaizdu. Iš krūvelės skirtingo dydžio, formų, ryškių spalvų popieriaus lapelių sudėkite kiekvienos spalvos lapelių linijas, pvz., sukurkite Lietuvos vėliavą. Dar kitą dieną pakvieskite vaiką kaišioti jo padarytus tešlos gabaliukus į įvairaus dydžio ir formos skyles dėžutės dangtyje, spalvotą tešlą (nudažytą ekologiškais maistiniais dažais) sudėlioti į tos pačios spalvos dėžutes. Nupirkite įvairių 1,5 metų vaikams tinkamų dėlionių. Žaidimas padeda vaikui lavinti regėjimo ir smulkiųjų judesių sąveiką, pažinti spalvas.

Muilo burbulų pūtimas. Padarykite skiedinuką muilo burbulams pūsti. Parodykite, kaip burbulų pūtimo įrankiu pasiimti skiedinuko ir pūsti burbulus. Žaidimo pradžioje pūskite kartu. Vaikui patinka grožėtis skrendančiais burbulais. Žaidimą kartokite kasdien, nes jis linksmina ir žavi vaiką. Žaidimas lavina smulkiuosius judesius, gebą pastebėti veiksmų rezultatą.

Makaronų linksmybės. Reikės įvairių formų makaronų dubenėlio, 3–4 dubenėlių maistiniais dažais dažytos bulvių košės, kelių balto popieriaus lakštų. Vaikas gali dažyti makaronus, o su nudažytais ant popieriaus palikti atspaudus. Kitą dieną dubenėlyje rastus kelių formų makaronus tegul bando sugrupuoti pagal formas. Dar kitą dieną kelių formų makaronus tegul bando sukišti į dėžutės dangtyje padarytas skyles, rasti skyles, į kurias tilptų atitinkamas makaronas. Žaidimas padeda lavinti smulkiuosius judesius.

Atidarymas ir uždarymas. Duokite vaikui dėžučių, kurias galima uždaryti, atidaryti ir įvairaus dydžio žaisliukų ar vaisių, daržovių, kurie tilptų į vieną ar kitą dėžutę. Tinka dėžutės su skirtingomis atidarymo galimybėmis: atverčiama/užverčiama dalimi, atidaromos patraukiant vieną iš kraštinių, atidaromos atsegant vieną didelę spaudę ar lipuką. Žaisliukus paslėpkite dėžutėse, jas vaikui matant sumaišykite ir parodykite, kaip jos uždaromos, atidaromos. Vaikas džiaugiasi atidaręs ir radęs „paslėptą lobį“. Žaidimas moko suvokimo, kad ką nors padarius, galima kažką pamatyti, gauti veiksmų rezultatą.

Pūtimas į plunksnas. Vieną dieną – kelias plunksnas, kitą dieną kalėdinių blizgučių juosteles, dar kitą dieną – kontrastingų spalvų įvairių formų skiauteles tvirtais siūlais pririškite prie išskėsto skėčio kraštų. Pakvieskite vaiką atsisėsti po skėčiu ir papūsti į prikabintas plunksnas ar kitas smulkmenas, taip kad pamatytų jų skraidymą. Pūtimas lavina burnos raumenis.

žaidžia

Pexels.com

Lipimas laiptais. Daugelis pusantrų metų mažylių jau gerai vaikšto. Nebenešiokite jų, kai lipate aukštyn arba žemyn. Laikydami mažylio ranką, lėtai, bet užtikrintai lipkite nuo vieno laiptelio ant kito. Saugokite, kad nevirstų, nes patyręs nemalonių pojūčių, vaikutis  atsisakys laipioti. Jei mažyliui laipiojimas patiko, – laipiokite kelis kartus per dieną. Jei mažylis dar nesugeba užkelti kojos ant aukščiau esančio laiptelio ir ten perkelti savo kūno svorio, laipiojimą laiptais atidėkite 2–3 mėnesiams. Namuose laiptai turi būti užtverti.

Veržlės ir varžtai. Pasakę „žiūrėk“, lėtu judesiu paimkite žaislinę veržlę, uždėkite ją ant žaislinio varžto ir labai lėtai parodykite, kaip sukate pirštais. Žaisdamas su veržlėmis ir varžtais, vaikas išsiugdo „užsukimo – atsukimo“ įgūdį, lavina smulkiuosius judesius. Spalvoti ir įvairių formų varžtai lavina spalvų ir formų pažinimą. Buityje naudojami varžtai, veržlės vaikams netinka.

Gėlių priežiūra. Parodykite ir aiškinkite, kaip laistomos gėlės. Nedūžtančiu puodeliu pasemkite truputį vandens ir jį supilkite į vazoną. Prilaistytą vandenį popieriniu rankšluosčiu ar medžiagos skiaute sugerkite. Popierinį rankšluostis nuneškite į šiukšliadėžę. Duokite vaikui puodelį ir paprašykite pakartoti tai, kas buvo padaryta.

Plunksnos panaudojimas. Vidutinio dydžio plunksną vaikui matant paslėpkite po nedūžtamais dubenėliais ar puodukais, stiklainių dangteliais. Juos sumaišykite. Leiskite vaikui atrasti plunksną. Pasidžiaukite atlikto darbo sėkme. Plunksna pakutenkite vaiko rankas, ausis.

Gėlių lapelių radimas. Į ledukų šaldymo formeles įmeskite skirtingų spalvų gėlių lapelių. Tegul vaikas įmeta leduką į drungną vandenį, šaukštu ar pirštais pažaidžia su leduku, pamato iš leduko išplaukiantį gėlės lapelį. Žaidimą paįvairinkite prie ledukų dubenėlio padėję tuščią dubenėlį, šaukštą, puodelį ar ąsotėlį su drungnu vandeniu.

Žaidimas su skutimosi putomis. Nusipirkite bekvapių ar bent vos juntamo kvapo skutimosi putų koncentrato ir iš jų pagaminkite didelį dubenį skutimosi putų. Ant grindų, užklotų plėvele, padėkite dubenį su putomis, keletą nedūžtančių nedidelių puodelių, dubenėlių, šaukštą, obuolį, agurką ir leiskite prie jo prisėsti vaikui lengvai skalbiamais drabužėliais. Vaikas bus laimingas išdarinėdamas su putomis tai, kas šaus į galvą. Jei apsisprendžiate duoti pažaisti su putomis, nepuldinėkite prie vaiko su patarimais – „netaškyk, neišsitepk“ – ir panašiais.

Pasivaikščiojimas skirtingais paviršiais. Ant grindų paberkite apie pusės metro pločio ryžių, žirnių, butelių kamštelių juostų ir jas užklokite paklode. Vaiką be batukų laikydamos už rankos vedžiokite per juostas. Vaikščiojimas skirtingais jutimo paviršiais yra puikus masažinis ir stimuliuojantis užsiėmimas.

Skaičių mokymas. Reikės kortelių su skaičiais 1, 2, 3, 4, 5 ir 5 obuolių (kitą dieną – 5 kubelių, dar kitą dieną – 5 kamuoliukų ar kitų vaikui gerai pažįstamų daiktų). Sakykite „vienas obuolys“ ir padėkite vieną obuolį ir prie jo kortelę su skaičiumi 1 sakydami „vienas“. Taip pirmąją žaidimo dieną mokykitės dėlioti iki 3 obuolių ir atitinkamų kortelių. Po to sumaišykite korteles ir obuolius. Padėkite vieną obuolį ir sakykite „vienas“, vaiko paprašydamos rasti kortelę su skaičiumi 1 ir ją padėti prie obuolio. Kai vaikas išmoksta skirti skaičius ir obuolių kiekį, žaidimą paįvairinate su skaičiais 4 ir 5 ir atitinkamu obuolių kiekiu. Žaidimas moko skaičių pažinimo, jų pavadinimų ir lavina atmintį.

Kasdieniai darbai. Pastebėta, kad 19–24 mėnesių vaikus žavi namų apyvokos daiktai ir veiksmai su jais. Jiems labiau patinka šluota, šepetys ir šiukšlių dėžė nei spalvingi žaislai. Duokite į rankas nedidelį šepetį, šiukšlių semtuvėlį ir tegul šluoja visus virtuvės kampus. Kad būtų ką šluoti, keliose vietose numeskite paglamžyto popieriaus gabaliukų. Svarbu vaikui suteikti galimybę judėti, lavinti judesius ir pasijusti reikšmingam.

Užuot skubėję atlikti namų ruošos darbų, į pagalbą pasitelkite vaiką. Suprantama, mažyliai – ne patys efektyviausi pagalbininkai, tačiau jiems tai yra puikios galimybės mokytis ir lavinti įgūdžius, suvokti, kad namų ruošos darbai yra ir jų kasdienybės dalis, kad jie yra būtini.

Mažyliai mėgsta daryti tai, ką daro jų tėvai, seneliai. Išnaudokite šį norą jų mokymui, įvairių įgūdžių ir įpročių įgijimui. Prieš valgį kartu plaukite rankas, leiskite kartu pasukti vandens čiaupą arba iš čiaupo su puodeliu įsipilti vandens į dubenį, šlapiomis rankomis pačiupinėti muilą, muilinti ir plauti rankas, po to jas šluostyti rankšluostėliu ar popieriniu rankšluosčiu. Neskubėkite, vaikas nori ir su vandeniu pažaisti. Nesvarbu, kad po rankų plovimo teks perrengti, nes bus šlapias iki pažastų. Supraskite, bet kokie mokslai kainuoja.

žaidžia

Pexels.com

Kartu ruoškitės daržovių patiekalo gamybai: plaukite reikiamas daržoves, pešiokite nuplautus salotų lapus. Kai ruošiatės kepti sausainius, įtraukite mažąjį pagalbininką į tešlos gamybą: tegul šaukštu miltus beria į dubenį (leiskite pažaisti su miltais), iš puodelio įpila pieno ar vandens, maišo. Leiskite susipažinti su pagamintos tešlos savybėmis – tegul ją įvairiausiai minko, tampo. Parodykite, kai, pasinaudojus sausainio formele, padaryti sausainį, įdėti į kepimo skardą. Kartu pagaminti sausainiai bus labai skanūs. Skystą blynų tešlą tegul šaukštu pilsto į neįkaitintą keptuvę. Parodykite, kaip medžiagos skiaute ar kempinėle surinkti išbarstytus miltus.

Kartu su vaiku padėkite ant stalo staltiesę, ją lyginkite, leiskite atnešti ir padėti lėkštutę, šaukštą. Kad kiekvieno valgymo pabaiga būtų malonesnė, leiskite nunešti lėkštutes ir šaukštus ten, kur jie bus plaunami. Įduokite į rankas popierinio rankšluosčio ar medžiagos skiautę ir parodykite, kaip nuvalyti išsitaškiusį maistą. Kartu plaukite lėkštutes, šaukštus, po to jas šluostykite. Leiskite kai kuriuos daiktus, pvz., dubenį, puodą nunešti į vaikui pasiekiamą spintelę, šepetį pastatyti prie šiukšliadėžės ir pan. Taip vaikui padėsite suprasti, kas yra tvarka, kad kiekvienas daiktas turi savo vietą.

Skalbimo mašinos įkrovimas ir iškrovimas irgi yra geras užsiėmimas. Vaikui patinka perkelti drabužėlius iš skalbinių krepšio į būgną ir atvirkščiai. Išimtus skalbinius leiskite skirstyti pagal jų rūšis, nunešti ten, kur jie bus baigti džiovinti, lyginami ir pan.

Dirbdami kartu nuolat aiškinkite, kaip kas ir kodėl daroma. Kasdieniai darbai vaikui neatsibosta, nes juos atlikdamas, jis gali improvizuoti ir pasijusti reikšminga šeimos dalimi. Jie ugdo vaiko pasitikėjimą savimi. Pastebėta, kad 19–24 mėnesių vaikai vis dar tebeieško galimybių būti savarankiškais. Ši gerą jų siekį skatinkite – po nakties miego pasiūlykite 2 ar 3 skirtingus drabužių variantus ir leiskite mažyliui pasirinkti, kurį iš jų nori apsivilkti. Tai ne tik puikus užsiėmimas ankstyvą rytą, bet ir galimybė vaikui priimti sprendimą, suteikianti jam patirti savarankiškumo jausmą.

Kuo dažniau mažylis kartos šiuos veiksmus, tuo geriau ir greičiau juos atliks. Visuomet pasidžiaukite mažylio pagalba jį pagirdami, pamyluodami.

Parengė doc. Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


septyni − 1 =

Kitos temos: