Žiemą grįžus iš lauko dažno vaikučio skruostai būna raudoni. Kai kuriems „užsidega“ ilgam, raudonis neatslūgsta. Ar kaltas šaltis, o gal tai alergija?
Raudonis – uždegimo požymis
Rausvi skruostukai laikomi geros vaiko sveikatos požymiu, tai rodo puikią kraujotaką ir gerą hemoglobino kiekį. Tiesa, rausvumas turi būti nestiprus, be kontūro, dėmių, patinimo, šerpetojimo. Apie tokį skruostų rausvumą tėvai neužduoda klausimų odos gydytojams.
Didesnė problema – agresyvus skruostų raudonis, kuris jau yra odos uždegimo požymis. Oda „užsidega“ nuo vėjo, temperatūrų kaitos, netinkamo pasirinkimo apsauginių tepalų ar nusilpusios bei išsausėjusios odos netinkamos priežiūros bei odos dehidratacijos šildymo sezono metu.
Odos uždegimą išprovokuoja per stiprus vėjo ir šalčio poveikis. Kitaip sakant: oda nužvarbsta. Šaltis odai nėra tik minusinė temperatūra. Skruostukai gali skaudžiai paraudonuoti bet kuriuo metų laiku, ilgiau pabuvus vėluotoje vietoje, kad ir prie jūros. Tik vasariniai vėjo nugairinimai pasitaiko rečiau, būna švelnesni.
Nuskriausta… sveika oda
Jeigu vaiko oda sausa, jautri ar atopinė, rudenį dažniausiai būna paūmėjimas. Tėvai, kurie augina tokį vaiką, bendrauja su gydytojais, žino, kada laukti uždegimo atsinaujinimo, kaip reaguoti laiku pasirodžius pirmiems jo požymiams ir kokios priemonės yra jų pagalbininkės. Šių vaikų tėvai netgi gali užbėgti uždegimui už akių, o jam prasidėjus, sureaguoti greitai.
Užtat auginant „sveikos odos“ vaiką net nepagalvojame, kad atšalus orams, ir jo oda patiria iššūkius dėl temperatūrų kaitos, išsausėjusio patalpų oro, vėjo ar žvarbos. Jei darželinukas visą dieną praleidžia gerai šildomoje grupėje, o dieną būna vedamas į lauką bet kokiu oru, daug tikimybės, kad atėjus parsivesti jį namo, pamatysite užsidegusius skruostus, o gal net ir rankų odą.
Sveika oda irgi reikalauja didesnės priežiūros, nes išsausėjusi ji parausta, pradeda pleiskanoti, niežėti, vaikui norisi kasytis, taip sukeliamas dar didesnis odos pažeidimas.
Jautriausios vietos
Odos uždegimas rudenį ir žiemą dažniausiai paliečia tas vaiko kūno vietas, kurios neapsaugotos (ar mažiau apsaugotos) nuo šalto oro, vėjo. Paprastai nužvarbsta veidas, kaklas, plaštakos, kai mūvima drėgnomis ar šlapiomis pirštinėmis.
Maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus, kai užsižaidžia kieme. Tam, kad išvengtume nuožvarbų, prieš išeinant į lauką, esant drėgnam, vėjuotam orui reikėtų odą sutepti riebiais kremais, tepalu. Atsiradus nuožvarboms, oda pašiurkštėja, šerpetoja, parausta, kartais pamėlynuoja. Netrukus ima niežėti. Visi minėti nuožvarbų požymiai atsiranda, kai su mažyliu grįžtama į namus.
Nuraminkite odą
Kai pamatėte pirmuosius uždegimo požymius vaiko odoje, naudokite tausojančius ir atkuriamuosius kremus. Medikai uždegimo pažeistai odai rekomenduoja kremą, skirtą sausos ir uždegiminės odos priežiūrai bei atkūrimui. Jame esantys lipidai maitina odą ir atkuria jos elastingumą (elastinga oda mažiau pažeidžiama), o molekulinis deguonis, išsiskyręs kremą patepus ant odos, slopina uždegimą (raudonis, pleiskanojimas ir niežulys išnyksta) ir atkuria odos ląsteles. Naudojant tokią priemonę, odos uždegimas nuslopsta ir nebesivysto toliau.
Keli patarimai
Oda atsimena tai, kas jai nepatiko – tad jeigu vaikas grįžo iš lauko degančiais skruostais, tai jau žinutė, kad reikia laukti pasikartojimo. Ir kitą kartą užteks gerokai trumpesnio pabuvimo lauke, kad odos pažeidimas išryškėtų.
Jei vaiko oda reaguoja į šaltį, vadinasi, ji jautriau reaguos ir į saulę – turėkite omenyje, kai ateis pavasaris.
Mamos klausia, ar įmanoma užgrūdinti vaiko skruostukus, pavyzdžiui, kasdien einant į lauką bet kokiu oru. Deja, odos užgrūdinti neįmanoma.
Raudonų skruostų ar kitų kūno vietų, kai grįžote iš lauko, nesistenkite niekaip paveikti – nei šildyti, nei šaldyti, nei plauti vandeniu, muilu. Užteks tik patepti regeneruojančiu kremu. Uždegiminė, pašiurkštėjusi oda gali jautriai sureaguoti į vandenį ir staigius temperatūros pokyčius, būklė gali tik pablogėti, pažeistose odos vietose paūmėjus uždegimui.
Susiję straipsniai
