Kontaktinis dermatitas yra dažna, bet neretai neteisingai interpretuojama odos būklė, į kurią reikia nedelsiant atkreipti dėmesį ir tinkamai ją prižiūrėti. BENU vaistininkė Inga Norkienė ir gydytojas Jokūbas Liutkus pabrėžia – norint veiksmingai valdyti šią ligą ir išvengti komplikacijų, svarbu laiku imtis gydymo ir suprasti sudėtingą jos pobūdį.
Kyla dėl tiesioginio kontakto
Kaip pasakoja vaistininkė I. Norkienė, kontaktinį dermatitą galima suskirstyti į du tipus: dirginantį (iritacinį) ir alerginį. Dirginantį dermatitą sukelia stiprus vietinis dirgiklis, pavyzdžiui, cheminė medžiaga, taip pažeidžiant odą be išankstinio įjautrinimo.
„Tačiau pagrindinis skirtumas tarp iritacinio kontaktinio dermatito ir alerginio kontaktinio dermatito yra imuninės sistemos atsakas į konkrečią medžiagą – iritacinio kontaktinio dermatito atveju dirgiklio poveikis lokalus, imuninio atsako nėra. Alerginis kontaktinis dermatitas vystosi pakartotinai susidūrus su alergenu, tuomet išsiskiria biologiškai aktyvi medžiaga histaminas, kuris gali sukelti odos bėrimą, paburkimą, niežulį, paraudimą, pūslių susidarymą, šlapiavimą, pleiskanojimą, o ypač sudėtingais atvejais ir kvėpavimo takų ar virškinamojo trakto simptomus“, – pasakoja Inga Norkienė.
Kontaktinis dermatitas, kaip rodo jo pavadinimas, atsiranda dėl tiesioginio kontakto su dirgikliu, paprastai sukeliančiu lokalizuotą uždegimą. Dirgikliai gali būti cheminės medžiagos, buitinės chemijos priemonės, dezinfekcinės priemonės ir net kūdikių sauskelnės. Alerginį kontaktinį dermatitą dažniausiai sukelia cheminės medžiagos arba vaistai.
„Kontaktinio dermatito simptomai gali būti įvairūs – nuo paraudimo, niežulio, dilgčiojimo, bėrimo iki opų. Esminis skirtumas tarp dirginančio ir alerginio dermatito yra tas, kad niežulys, nors ir dažnai pasireiškia, ne visada yra pirmojo dermatito simptomas, o antrojo – visada. Dirginančio kontaktinio dermatito reakcijos dažnai pasireiškia greitai, paprastai per kelias valandas po kontakto, o alerginiam kontaktiniam dermatitui reikia daugiau laiko“, – išskiria I. Norkienė.
Kaip toliau pasakoja vaistininkė, kontaktinis dermatitas gali sutrikdyti sveiką žmogaus gyvenimo balansą, ypač jei jo darbo aplinkoje yra potencialių dirgiklių. Tokios profesinės sritys, kaip valymas, kirpykla, statybos darbai ir metalo apdirbimas, dažnai yra susijusios su tokių dirgiklių poveikiu. Kartais reikalingi darbo įrankiai, pavyzdžiui, kirpėjų žirklės su nikeliu, gali sukelti kontaktinį dermatitą, todėl reikia keisti darbo įrangą ar net veiklos sritį.
„Pirmasis svarbus žingsnis yra nustatyti dirgiklį, o po to imtis priemonių jam išvengti. Tai gali būti sudėtinga užduotis, nes dirgiklio gali būti darbo aplinkoje, o norint jo išvengti, gali tekti keisti ir pačią profesiją“, – įspėja vaistininkė.
Klaidingai interpretuojama liga
Kontaktinis dermatitas, ypač kai jis ryškus, gali sukelti socialinę stigmą dėl klaidingų įsitikinimų, jog jis yra užkrečiamas. Ši būklė taip pat gali sukelti psichologinį diskomfortą, niežulio sąlygojamus miego sutrikimus ir kasdienės rutinos pokyčius. Be to, gydymas ir tolesnė tausojanti odos priežiūra padidina finansines išlaidas.
„Vaistininkai dažnai susiduria su žmonėmis, turinčiais odos problemų, iš kurių ne visos yra kontaktinis dermatitas. Tačiau daugeliu atvejų pacientai kreipiasi į mus dėl ligos paūmėjimo, todėl tenka atsekti jos priežastį. Tokiais atvejais svarbiausia sąžiningumas ir kruopštumas atsakant į klausimus apie galimus dirgiklius, kadangi žmonės ne visuomet linkę iki galo atvirauti“, – pasakoja specialistė.
Vaistininkė pataria, jog dermatitui progresuojant iki pažengusios stadijos, kuomet atsiranda odos įtrūkimų, kraujavimo ar infekcijos požymių, būtina kreiptis į gydytoją. Lėtinio dermatito atveju kasdienė priežiūra ir tinkamų produktų, kurių sudėtyje nėra dirgiklių, naudojimas gali padėti pratęsti remisijos laikotarpį ir sumažinti receptinių vaistų poreikį.
„Apibendrinant išskirčiau, jog kontaktinis dermatitas – dažna, tačiau neretai klaidingai suprantama liga. Manau, jog pacientų švietimas ir nuolatinis dialogas gali labai padėti destigmatizuoti šią būklę ir sumažinti dažnai patiriamą psichologinį ir fizinį diskomfortą. Imdamiesi šių veiksmų, minėtas problemas patiriantys gyventojai galėtų veiksmingiau valdyti savo simptomus, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę ir gerovę“, – sako vaistininkė.
Eiga ir susiję simptomai
REVÙ CLINIC gydytojas Jokūbas Liutkus aiškina, kad pagrindiniai kontaktinio dermatito simptomai skiriasi priklausomai nuo to, ar liga yra ūminė, ar lėtinė. Ūminės fazės metu šis negalavimas pasireiškia naujomis, raudonomis, žvynuotomis odos plokštelėmis. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti patinimas ir net pūslių susidarymas. Tačiau kai kontaktas, sukeliantis dermatitą, kartojasi arba yra nuolatinis, būklė gali tapti lėtine, kuriai būdinga sausa, žvynuota, stora, o galiausiai šiurkšti ir sutrūkinėjusi oda.
„Asmens rizika susirgti kontaktiniu dermatitu gali padidėti dėl įvairių veiksnių. Tai gali būti genetinis polinkis, dėl atopijos pažeistas odos barjeras ir vyresnis amžius – su amžiumi susiduriame su vis įvairesnėmis ir didesnės koncentracijos medžiagomis, kurios ilgainiui gali įjautrinti mūsų organizmą“, – perspėja gydytojas.
Palyginti su kitais dermatito tipais, kontaktinis dermatitas yra gana dažnas, ypač dirginantis kontaktinis dermatitas. J. Liutkus atskleidžia, jog šis variantas sudaro apie 80 proc. visų kontaktinio dermatito atvejų ir yra dažniausia rankų dermatito priežastis. Paprastai pacientai patys identifikuoja ir vengia dermatitą sukeliančios medžiagos, nesikreipdami į gydytoją.
Pasak specialisto, retesnė forma yra alerginis kontaktinis dermatitas, tačiau jautrumas tam tikriems alergenams, pavyzdžiui, nikeliui, gali būti plačiai paplitęs. Tačiau jautrumas nebūtinai reiškia dermatito išsivystymą.
„Pirmiausia pažeidžiamos tos vietos, kurios tiesiogiai liečiasi su alergenu, tačiau kai kuriais atvejais reakcija gali išplisti plačiau. Ši sklaida gali įvykti, jei alergeno dalelės patenka į orą, jei alergenas pernešamas į kitas kūno vietas arba jei imuninė sistema taip įsijautrina, kad inicijuoja reakcijas kitose kūno vietose“, – teigia J. Liutkus.
Sunku atskirti net gydytojams
Kontaktinio dermatito diagnostika gali būti sudėtinga. Gydytojas sako, kad nėra specialių dirginamojo dermatito tyrimų, ir jis paprastai diagnozuojamas, kai nėra alerginio kontaktinio dermatito ar kitų šios būklės formų požymių.
„Gydytojams dažnai sunku atskirti alerginį ir dirginantį kontaktinį dermatitą, todėl pacientai paprastai tiriami dėl kontaktinės alergijos naudojant alergenų pleistro testus. Šie testai užima daug laiko ir iš paciento reikalauja kantrybės, tačiau jie yra labai svarbūs diagnozuojant šio tipo dermatitą. Retesniems variantams, pavyzdžiui, fotoalergijai, gali prireikti papildomų tyrimų, susijusių su UVA spindulių poveikiu“, – pasakoja specialistas.
Kontaktinio dermatito gydymas gali būti nesudėtingas, jei nustatomas alergenas – pašalinus jį iš aplinkos, bėrimai dažnai išnyksta. Tačiau kai kuriuos alergenus pašalinti gali būti sudėtinga arba neįmanoma, todėl tenka naudoti specialias odos apsaugos priemones, keisti gyvenimo būdą ar net pašalinti implantuotus medicinos prietaisus.
„Kontaktinio dermatito profilaktika dažnai apsiriboja vengimu naudoti medžiagas, kurios, kaip žinoma, sukelia šią būklę. Tačiau dėl genetinių ir aplinkos veiksnių ne visi į šias medžiagas reaguoja vienodai, ir liga išsivysto ne visiems. Deja, mūsų aplinkoje platėjant cheminių medžiagų įvairovei, įjautrinimas tampa vis dažnesnis. Tarptautinės institucijos atidžiai stebi šią tendenciją ir atitinkamai koreguoja leistinus medžiagų kiekius produktuose, o kai kuriais atvejais net uždraudžia jų naudojimą“, – teigia jis.
Tačiau gydytojas J. Liutkus pabrėžia, kad nereikia nepagrįstai baimintis „cheminių“ ar „dirbtinių“ medžiagų. Natūralios medžiagos taip pat gali sukelti kontaktinį dermatitą. Jis pataria tiems, kurie pastebi bėrimus arba įtaria, kad gali sirgti kontaktiniu dermatitu, kreiptis į dermatologą, kuris gali paskirti tinkamiausius tyrimus ir gydymo planą.
