Ar mūsų mažieji didžiuojasi būdami lietuviais? Turbūt kiekvienas galėtų sutikti, kad patriotu ne gimstama, o tampama. Kaip ugdyti mažųjų tautinio tapatumo jausmą, pilietiškumą ir patriotiškumą šiais sparčios globalizacijos laikais, kai švenčiame Heloviną, Valentino dieną, valgome picas ir mėsainius, žavimės užsienio atlikėjais, sekame influencerius, vaikai žiūri įrašus interneto kanaluose ir naršo socialiniuose tinkluose?
Ar mes patys, būdami labai užimti tėvai skiriame pakankamai laiko savo vaikų tautiškumo ir pilietiškumo ugdymui, savo krašto istorijos ir kultūros pažinimui? O gal paliekame tai tik darželių ir mokyklų atsakomybei? Kokiais būdais ir kada pradėti ugdyti pilietiškumą ir tautiškumą? Į šiuos klausimus atsakymus pateikia psichologė ir vaikų darželio „Mūsų pėdutės“, puoselėjančio etnokultūrines tradicijas, įkūrėja Agnė Stasiulytė.
Šeima visa ko pagrindas
Tautinis identitetas pradeda formuotis jau ankstyvoje vaikystėje ir didžiausią įtaką daro šeima. Vaikas seka šeimos kuriamu vertybių modeliu. Vieną tautiškumo vertybių modelį vaikas matys šeimoje, kurioje švenčiamos valstybinės šventės, pasakojama apie tautos istoriją, papročius ir tradicijas. Kitą – kurioje valstybinės šventės praleidžiamos kaip eilinis laisvadienis.
Darželiai ir mokyklos, labai svarbi, tačiau daugiau antraplanė priemonė ugdant pilietiškumą. „Vaikų darželyje ugdymą grindžiame etnokultūrine filosofija, vaikams patraukliomis formomis supažindiname su amatais, šokiais, dainomis, tradicijomis, mokome mylėti savo kraštą ir jo gamtą. Labai svarbu, kad šias vertybes palaikytų ir patys tėvai“ – patirtimi dalijasi A. Stasiulytė.
Pradėkite ugdyti jau ankstyvoje vaikystėje
Ikimokyklinis amžius – etapas, kai formuojasi vaiko asmenybė ir identitetas, todėl labai svarbu pradėti ugdyti pilietiškumą kuo anksčiau. „Vaikui nėra per sunkių ar neįdomių temų – reikia tik surasti įdomių būdų ir veiklų formuoti tautinio identiteto pradmenis. Mūsų darželyje kasdien kieme grožimės Trispalve, o metų ugdymo veiklas organizuojame remdamiesi svarbiausių senųjų lietuviškų švenčių datomis. Kviečiame amatų meistrus, etnokultūros specialistus, kurie supažindina vaikus su tradicijomis, kartu atliekame kūrybines užduotis. Išradingai švenčiame šventes, apie jas kalbame su vaikais, šventėse kviečiame dalyvauti ir tėvus. Pavyzdžiui, neseniai minėjome šv. Kazimierą, vaikai susipažino su duonos kepimo tradicijom, galėjo paliesti grūdus, duonos kepalą“ – patirtimi dalijosi etnokultūrinės filosofijos vaikų darželio „Mūsų pėdutės“ sumanytoja.
Kartu su vaikais švęskite valstybines Lietuvos šventes
Veskitės vaikus į valstybinių švenčių minėjimų renginius, neškitės Lietuvos vėliavėles rankose, pasipuoškite tautiniais elementais ir pajuskite šventės nuotaiką. Kartu su vaiku padarykite darbelį Lietuvos tema, katu iškelkite trispalvę namuose. Papasakokite vaikams apie Lietuvos istoriją, minimą įvykį ir jo reikšmę. Pasakojimas kartu su vaizdu ir potyriu vaikui įstrigs atmintyje.
„Pamenu, kai vienas vaikas jau praėjus metams po dalyvavimo minėjimo renginyje pasakojo, kaip su mama dalyvavo Lietuvos atkūrimo šimtmečio šventėje, visur plazdėjo vėliavos, vėliavėlę laikė rankoje, degė atminimo laužai. Praėjus metams pats teiravosi, ar ir šiais metais eis į šventę, kur laužai ir Lietuvos vėliavėlės“ – savo patirtimi dalijasi psichologė. Taigi, asmeniniu pavyzdžiu kuriame tradiciją.
Keliaukite po Lietuvą – pažinkite vietoves, papročius ir tradicijas
Paverskite tautinį pažinimą smagiais potyriais. Tiek tėvams, tiek vaikams labai patiks ir įstrigs atmintyje išvykos, smagi veikla, ragavimas, gyvas prisilietimas prie senovės amatų.
A.Stasiulytė siūlo keletą idėjų: spontaniškai su vaikais aplankykite Gedimino bokštą, pakeliaukite Dzūkijos giriomis, nuvykite į Arklio muziejų, kur vaikai smagiai pasivažinės arkliuku ir stebės ir galės patys išsikepti duoną autentiškoje krosnyje, apsilankykite mažuose miesteliuose ir etnografiniuose kaimuose, keliaukite dviračiais, baidarėmis ir taip su vaikais pažinkite mūsų kraštą.
Tai tik keletas sumanymų, kurie suteiks įsimintinų įspūdžių visai šeimai, o taip pat ir padės suprasti, koks gražus, autentiškas yra mūsų kraštas, kuriuo mes galime didžiuotis. Nėra būtina planuoti ilgas keliones, smagia pažintine šalies išvyka gali tapti spontaniškas apsilankymas miesto ar miestelio aikštėje, muziejuje ar prie paminklo. Vaikai yra labai smalsūs, tad pasakojama istorija kartu su potyriu jiems įstrigs atmintyje.
Kaip pasakė filosofas ir mąstytojas Šarlis Monteskje: „Geriausia priemonė įdiegti vaikams tėvynės meilę – ją turėti tėvams”.
Straipsnį parengė Jurga Alzbutė
