Vaikas pradeda lankytį darželį – naujas ir jaudinantis įvykis ir pačiam mažyliui, ir jo tėvams. Neretai šis gyvenimo pokytis daugiau neramina tėčius ir mamas, o ne patį įvykio herojų. Bijome to, ko nežinome, iš čia kyla didžiausias tėvų nerimas ir daugybė klausimų.
Kaip ramiai ir išmintingai priimti šį pasikeitimą vaiko ir tėvelių kasdienybėje, pataria „Šilagėlės“ darželių vadovė ir ikimokyklinio ugdymo specialistė Danguolė Milašienė
Kaip padėti pasiruošti savo vaikui į darželį?
Daug kalbėtis, viską paaiškinti. Ramiai, be nerimo. Vaikai viską supranta, net ir dvimečiai. Dar patys nelabai kalba, bet supranta, ką jiems sako mama, tėtis, auklėtoja. Visų pirma patys tėvai turi emociškai pasirengti paleisti vaiką į darželį. Nugalėti vidinį nerimą, baimę, graudulį.
Galima, vaikučiui nematant, ir pasigraudenti ir paverkti, bet tik ne mažylio akivaizdoje. Mamos kartais savęs nekontroliuoja ir tik sukelia vaikučiui dar daugiau nerimo ir streso – ima graudentis, „kaip tu čia be manęs išbūsi“, „vargšelis, kiek daug darbelių tavęs laukia“, „man labai skauda širdelę, kad palieku tave čia“. Reikia pasakoti, kad darželis – vaikučiui draugiška vieta, kurioje jis sužinos ir išmoks daug naujo, susiras draugų, o grįžęs namo visus įspūdžius galės papasakoti tėvams. Kad mama ar tėtis išeina į darbą, bet netrukus vaiką būtinai pasiims, ir jie drauge važiuos namo. Darželis jokiu būdu negali tapti drausminimo ar bauginimo „įrankiu“. Kartais tėvai lepteli tokių dalykų, o vėliau stebisi, kodėl jų vaikas nenori į darželį. Tarkime, nekantraudami, kad vaikas lėtai rengiasi išeidamas iš darželio ar dar nori kelias minutes pažaisti, sako: „Na ir paliksiu tave darželyje per naktį, galėsi čia būti vienas“. Tai klaida, ne tik apsunkinanti vaiko adaptaciją darželyje, bet ir galinti išvis atbaidyti mažąjį nuo šios įstaigos.
Likus porai savaičių iki darželio lankymo pradžios pradėkite imituoti darželio režimą – kada vaikai valgo, eina pietų miego, žaidžia. Dar iki pirmosios dienos darželyje vieną ar porą kartų su vaiku čia apsilankykite, kad jis pamatytų būsimą naują aplinką. Atėjęs pirmąją dieną, vaikas jau nebepatirs šoko, nes „sienos“ jam jau bus pažįstamos.
Kokių klaidų daro tėvai šiuo laikotarpiu?
Gąsdina darželiu. Kaip minėjau, gąsdina darželiu („atvesiu ir paliksiu pernakt“, „viską papasakosiu, ir auklėtoja tave bars“.
Iškelia per daug tikslų. Kartais tėvai prašo, kad auklėtojos atpratintų mažylį nuo čiulptuko, sauskelnių, priverstų sėstis ant puoduko. Tai irgi negerai, darželis negali tapti įstaiga, kuri viską iš vaiko „atima“ – čiulptuką, sauskelnes. Vaikai ir taip jaučia, kad darželis tarsi atima jų laiką nuo buvimo su tėveliais, kad jie dabar turi pabūti vieni, todėl papildomos užduotys – neteisinga nei paties vaiko, nei darželio personalo atžvilgiu. Jei nutarėte, kad pradėjęs lankyti darželis vaikas turi atsisakyti čiulptuko ar sauskelnių, veiksmų imtis reikia bendradarbiaujant – stengtis ir patiems namuose, tada ir darželyje vaikui bus paprasčiau taikytis prie pokyčių.
Nemoka vaikui pasakyti „ne“. Atsisveikinant su vaiku reikia paaiškinti, kad netrukus grįšite (po pietų miego, po lauko, po vakarienės), o ne išsmukti nepastebėtam. Nes toks tėčio ar mamos pabėgimas, kol vaiko dėmesys užimtas, mažyliui atsitokėjus jį labai išgąsdins. Kur dingo mama? Jei tiksliai jam paaiškinsite, kad grįšite jo pasiimti, tą akimirką jis galbūt paverks, nenorės jūsų paleisti, bet vėliau jausis ramus ir saugus, nes žinos, kur išėjote ir kada grįšite. Jei vaikas sunkiai atsisveikina, galima nupasakoti visą dienos planelį, ką įdomaus vaikas veiks likęs darželyje ir kaip smagu bus susitikti vakare. Jei jau atsisveikinote su vaiku, nebetempkite laiko ir neprovokuokite dar daugiau graudentis – nestovėkite ilgai prie vartelių, neuždelskite paties atsisveikinimo ir atsibučiavimo momento ir jokiu būdu negrįžkite atgal pažiūrėti, „ar viskas gerai“. Tai sumenkins jūsų autoritetą vaiko akyse, jis ims jumis manipuliuoti.
Nemoka nuslėpti graudulio. Negerai, kai mamos negali nuslėpti perdėto susijaudinimo, ašarų, graudulio ar per ilgai užsibūna su vaiku – sėdi, stebi, ką jis veikia, nors jam jau seniai smagu su auklėtoja ir kitais vaikais.
Nesilaiko dienotvarkės. Net savaitgalį reikia stengtis, kad vaikas nenukryptų nuo režimo. Būna, kad darželyje vaikai gula pietų miego apie 13 val., o savaitgaliais miegelis nusivėlina iki 16–17 val. Grįžęs pirmadienį į darželį vaikas būna išsiderinęs, irzlus, nepritampa. Kasdienis atėjimas į darželį irgi svarbus – vaikas turi žinoti, kad atėjęs į darželį jis kaip visada eis valgyti pusryčių ar tiesiai žaisti į lauką, ar laikysis kitokio, bet nuolatinio grafiko. Jam ramu, gera ir saugu, nes žino, ką veiks dabar ir paskui. O kasdienis „mėtymasis“ (vieną kartą į pusryčius, kitą į lauką, kitą į pamokėlę) trikdo vaiką.
Kaip atrodo pirmoji adaptacijos savaitė?
Pirmą dieną vaikas praleidžia su tėveliu ar mama. Tai net nėra diena, o pora valandų. Tądien patariame pusryčius dar pavalgyti namie, o į darželį ateiti jau į vadinamąją veiklą. Tai būna ryto ratas, žaidimai, pasikalbėjimai ratelyje ar kūrybinė veikla. Vaikas galės stebėti, kas vyksta, jei norės – prisijungti, o gal tik likti stebėtoju. Su tėveliu aptarti, ką jie mato, ką veikia kiti vaikai ir kaip smagu darželyje. Reikia nepamiršti kiekviename žingsnyje savo vaiką motyvuoti, pasakoti viską pozityviai ir patraukliai. Jei vaikas jau pirmą dieną demonstruoja iniciatyvą, nelaikykite už rankos, leiskite jam pačiam veikti, pagirkite už tai. Pirmą dieną apsiprasti užtenka 1–2 valandų.
Antrą dieną jau galima prijungti papildomą veiklą – ateiti valgyti pusryčių ar pietų, bet dar drauge su mama. Galima pabandyti ir kelioms valandų palikti vaiką pabūti vieną, bet pietų miego dar grįžti namo. Rekomenduojame pirmą savaitę dar nemigdyti pietų miego darželyje, nes mažyliui gali būti nejauku nusirengti naujoje aplinkoje, todėl pirmą adaptacijos savaitę dar neįtraukiame pietų miego į dienotvarkę.
Prasidėjus naujai savaitei jau galima palikti vaikutį ir pietų miego, ir pabūti ilgiau darželyje. Jei vaikas gerai reaguoja – net iki vakaro. Visa tai labai individualu, priklauso nuo vaiko būdo ir jautrumo, kartais tėvams tenka skirti ir daugiau laiko pirmajai adaptacijai.
Per kiek laiko vidutiniškai vaikas pripranta darželyje?
Kad vaikas visiškai priprastų prie darželio, reikia mėnesio. Tėvai neturi skubinti proceso, o kantriai išgyventi šį laikotarpį. Taip, tam reikia kantrybės ir susikaupimo, bet viskas daroma dėl savo vaiko, todėl nelaikykite vaiko adaptacijos laikotarpio laiko švaistymu, kad „štai, darbai manęs laukia, o aš čia gaištu darželyje…“ Jei vaikas susirgo, išvažiavo ir negalėjo kurį laiką lankyti darželio, adaptacijos procesas gali vykti kaip iš pradžių.
Beje, berniukai ir mergaitės į šį naują gyvenimo pokytį reaguoja skirtingai. Dažniausiai mergaitės „atverkia“ pirmą savaitę ir viską pamiršta, o berniukai sureaguoja vėliau. Jiems adaptacija gali prasidėti antrąją ar net trečiąją lankymo savaitę. Berniukams ir pati adaptacija būna ilgesnė, galima sakyti, kad stiprioji lytis yra jautresnė, nes jie vėliau bręsta. Jautresnis ryšys būna tarp mergaičių ir tėvų; berniukų ir mamų. Tuo atveju, mažiau dramų būna, kai į darželį vaiką atveda solidesnį žodį tariantis vienas iš tėvų, o pasiima jau jautriau į vaiką reaguojantis.
Kaip darželis padeda adaptuotis?
Laukdami naujokėlio, vaikai su auklėtoja grupėje aptaria, kad ateis naujas draugas, kurį reikės pakalbinti, pasaugoti, draugiškai priimti. Auklėtojos užduotis yra parengti grupę, kad kolektyvas būtų pasiruošęs priimti naują vaiką. Todėl atėjęs į draugišką aplinką vaikas jausis saugus, ramus ir laukiamas.
Kokių daiktų prireiks darželyje?
Visų pirma reikia pasiruošti lauke ir grupėje dėvimus drabužėlius, avalynę. Nepamirškite, kad čia grožio svarbą nusveria vaiko komfortas, todėl gerai apgalvokite, kokia tai bus apranga ir batukai. Įmantresnius drabužėlius patartina palikti ypatingoms progoms, šventėms, išėjimams pasižmonėti, o darželyje tegu vaikas dėvi tik patogių modelių ir audinių rūbus: iš trikotažo ir kitų minkštų bei natūralių audinių. Nepamirškite, kad vaikai mėgsta klūpėti, lankstytis, tupinėti, jie nepalyginti judresni už suaugusiuosius, todėl tai, kas gali atrodyti patogu mums, tarkime džinsai, visai netiks vaikui darželyje, gana kietas audinys ji varžys, sagos ar sagtelės verš pilvuką. Čia galima būtų taikyti panašią taisyklę, kaip einant į sporto klubą – juk sportuodami nedėvime kostiumėlių, džinsų, kitų įpareigojančių drabužių, o renkamės tokią aprangą, kuri nevaržys judesių. O darželinukai juk nuolatos juda, lyg mažieji sportininkai. Drabužiai neturėtų būti ir pernelyg puošnūs, nes auklėtojos turėtų rūpintis jūsų vaiko emocine, psichologine, fizine gerove ir tobulėjimu, o ne žiūrėti, kad prabangūs drabužėliai neišsiteptų… Grupės batukai irgi turi būti lankstūs bei patogūs, kad kojytė juose neprakaituotų, o patogiai judėtų. Idealu, jeigu tokia avalynė dar ir ortopediška. Apgalvodami darželiui rinkitės ir lauko drabužius. Rudens sezonui pravers striukė ilgesne nugara, jei orai drėgni – neperšlampamos kelnės, spintelėje turi stovėti ir guminiai batai. Žiemą idealus variantas – šiltas kombinezonas. Jis ne tik puikiai apsaugo nuo vėjo ir šalčio, bet yra patogus ir apsivilkti. Vaikai darželyje mokomi savarankiškumo, o toks vientisas lauko drabužis padeda išmokti jiems patiems rengtis lengviau. Rekomenduoju rinktis kepures-šalmukus, nes jie puikiai apsaugo ir galvą, ir kaklą, yra patogūs užsimauti. Be to, tai ne tik patogiau nei atskira kepurė su šaliku, bet ir saugiau – kitaip nei šalikėlis, tokios kepurės-šalmukai niekur nesimataruoja, netrukdo žaisti ir judėti, neatsilaisvina nuo kakliuko, išlaiko šilumą. Renkant mantą darželiui reikia nepamiršti nedidelio, bet labai svarbaus daikto – kokios nors jūsų vaikui labai mielos smulkmenos. Juk jis ateina į naują aplinką, todėl jam labai pravers namų daiktelis – žaisliukas, namais kvepianti nosinaitė ar tėvų nuotrauka. Tokie daiktai naujokėlius labai ramina. Būna, jie pasižiūri į nuotraukėlę, ašarą nubraukia, bet nurimsta ir grįžta prie darželio veiklos.
Kaip palengvinti grįžimą į darželį po vasaros atostogų?
Motyvuokite, kad bus labai įdomu sugrįžti, pamatyti pasiilgtus draugus, auklėtojas. Vėl lauks įdomi veikla: pamokėlės, rankdarbiai, žaidimai lauke, dainelės. Galima iš vakaro net parašyti su mama laiškelį draugams ir auklėtojai apie savo kelionių įspūdžius, auklėtoja galės paskaitysi visiems girdint. Smagu atsinešti ir nuotraukų parodyti draugams. Suintriguokite vaiką, kad jis jau toks ūgtelėjęs ir pasikeitęs, kad įdomu bus pamatyti ir paaugusius draugus. Kalbėjimas yra galingas įrankis, naudokitės tuo.
Kaip adaptuotis darželyje sekėsi žinomų tėvų vaikams
TIKROJI ADAPTACIJA VYKO NET NE MANO DUKRAI, O MAN PAČIAI
Laura Čepukaitė-Paulauskienė, buvusi „Laura & The Lovers“ dainininkė, „Eurovizijos“ dalyvė, Patricijos mama
Darželį Patricija pradėjo lankyti nesulaukusi 2 metų, dar net kalbėti nemokėjo. Kadangi namuose nuo pat gimimo stengiausi laikytis valgymo, miego ir žaidimų režimo, todėl pradėjusi lankyti darželį dukrytė lengvai adaptavosi. Pirmą dieną, kai ją palikau maždaug valandai, verkė kol išėjau, ir po to daugiau niekada neverkė. Jai patiko žaisti su daugybe žaislų, nes namuose tikrai jų tiek nėra. Man, mamai, žinoma, buvo kur kas sunkiau, nes suvokiau, kad atiduodu savo vaiką visai į svetimas rankas. Tiesą sakant, tikroji adaptacija vyko net ne mano dukrai, o man pačiai. Buvo sunku susitaikyti, kad nuo šiol matysimės tik keletą valandų per dieną – ryte ir vakare, negalėsiu skirti tiek laiko, kaip iki tol, nežinosiu kaip pagamintas maistas, kurį valgo dukra, kaip elgiasi auklėtojos, kokius ugdymo metodus naudoja. Bet viskas vyko sklandžiai, adaptacija nesukėlė sunkumų. Net mylimą žaislinį šuniuką Patricija visai neseniai ėmė neštis į darželį, iš pradžių apsiėjo be asmeninių žaislų.
Laikėmės pirmosios savaitės adaptacijos principų. Iš darželio auklėtojų sulaukėme palaikymo ir supratimo. Prašė nesijaudinti. Tikino, kad jos profesionalės ir žino, ką daro. Moka susitarti su tokiais „leliukais“. Vėliau pati įsitikinau, kad tik mylinčios vaikus moterys gali dirbti tokį sunkų ir atsakingą darbą.
Manau, mamos daug jautriau reaguoja į darželį, nei patys vaikai. Žinoma, ten visko būna, bet man svarbiausia, kad ten nebūtų fizinio ir psichologinio smurto prieš vaikus. Reikia tiesiog stebėti savo vaiką, klausti, kaip sekėsi, ką veikė, ko išmoko, kas jaudina. Kai būname kartu, stengiamės diegti savo vertybes ir taisykles, kurios ne visuomet sutampa su darželio.
Nerimavau ir dėl to, ką mano vaikas gaus valgyti. Kadangi Patricija nuo gimimo apetitu nesiskundė, tai dėl maisto iki šiol problemų nekilo. Net atvirkščiai. Per pirmus mėnesius darželyje priaugo svorio. Vyras pastebėjo, kad mūsų dukra gauna po dvi porcijas maisto. Kai pasakiau pastabą auklėtojai, kad nereikėtų duoti dvigubos maisto normos, nei nustatyta, ši nelabai suprato. Pareiškė, kad nuo mažų dienų vaiką noriu „ant dietos pasodinti“.
MES BUVOM RAMŪS, IR JIE BUVO RAMŪS
Žygimantas Stakėnas, TV laidų ir renginių vedėjas, Pijaus ir Kajaus tėtis
Abu mūsų vaikai lankė ir lanko tą patį darželį, kurį lankiau aš pats, todėl nejutome jokios įtampos, nes sienos mums buvo savos, o ir personalas beveik nepakito. Pažinojau ir direktorę, ir pavaduotoją, kuri kadaise buvo mano paties auklėtoja. Atėjo laikas eiti į darželį, ir sūnūs iškeliavo, nieko specialiai nesiruošėme. Manau, padėjo ir tai, kad visada laikėmės režimo: miegas, valgis laisvas laikas. Todėl darželio dienotvarkė jiems netapo naujiena. Mūsų vaikai labai bendraujantys. Nuo mažumės su jais visur eidavome kartu. Jiems nesvetimas bendravimas tiek su jų bendraamžiais, tiek su mūsų draugais. Tiesa, ilgesnį laiką nebuvę darželyje, susirgę ar po atostogų, jau šiek tiek spyriodavosi: „nenoriu“, „man šiandien skauda pilvą“. Tai labai greitai praeidavo.
Pirmoji diena darželyje praėjo gerai. Su žmona nesijaudinome, gal todėl, kad viskas buvo taip aišku ir pažįstama. Buvo įdomu, kaip jie laikosi, kaip jiems sekasi, bet to vaikams neparodėme. Atėję jų pasiimti rasdavome patenkintus ir pilnus įspūdžių. Mes buvom ramūs, ir jie buvo ramūs. Berniukai greitai prisitaikė, dalinosi savo žaislais su kitais vaikais, viską valgė, o jei ko nenorėdavo – auklėtojos neversdavo. Pavyzdžiui, berniukai nemėgsta, kai padažas pilamas ant kotleto, tai jiems jo ir nepila.
Tiesa, pirmą dieną buvo šioks toks kuriozas. Atvedę pirmą kartą vaiką į darželį galvojome, kad paliksime jį visai dienai. O kas čia tokio, juk jie pasilieka ir su šeimos nariais ir su draugais be problemų. Bet auklėtoja pasakė, kad yra adaptacijos laikotarpis, ir vaiką reikia pratinti, kad nepatirtų streso. Taigi porą dienų pabuvo iki pietų, o trečią jau pasiliko iki vakaro. Patarimų dėl vaikų adaptacijos sulaukėme per pirmuosius tėvų susirinkimus, bet daugiau mums padėjo mūsų pačių požiūris – neturėjome jokių baimių, o tas užtikrintumas ir ramybė persidavė ir sūnums.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
