Vaikui geriau adaptuosis padės 3 žodeliai „tinkamas“. Pataria gydytoja psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė www.psichoterapija-jums.lt
Tinkamas mamos nusiteikimas
Vaikai visada labai gerai jaučia, kaip jaučiasi jų mama. Gal jiems ne visada aišku, iš kur kyla tie jausmai ir kaip jie galėtų palengvinti mamos būseną, tačiau jie labai nuoširdžiai stengiasi mamai padėti. Kartais tai gali tik apsunkinti visą situaciją… Puiku, jei pati mama turi gerų prisiminimų iš savo darželio ir jaučia, kad tai vieta, kur vaikui gali patikti, kur jis gali susirasti draugų, išmokti kažko naujo. Sudėtingiau, jei mama bijo darželio ir mieliau norėtų vaiko ten nevesti, tačiau turi tai daryti dėl gyvenimo aplinkybių. Labai tikėtina, kad vaikas pajus mamos jaučiamą baimę, ims pats bijoti darželio arba sunkiai prisitaikys, tokiu būdu lyg patvirtindamas mamos nuostatą, kad darželio verta bijoti.
Ką daryti, jei jūs iš tiesų negalite nieko gero pasakyti apie darželį, o dabar neturite kito pasirinkimo? Bandykite vis dėlto darželį pamilti. Gal turite pažįstamų auklėtojų (arba galite paprašyti, kad kas nors iš draugų jus supažindintų), su kuriomis galėtumėte pasikalbėti apie tai, ką jos žino ir išmano, kaip joms sekasi bendrauti su vaikais, kokie darželio privalumai. Kalbėkitės su žmonėmis ir skaitykite tokias istorijas, kurios pasakotų apie sėkmingą darželio lankymą: apie tai, kaip vaikai ten susiranda draugų, susidraugauja su auklėtojomis, daug ką išmoksta, lanko įvairius būrelius… Patikėkite, jūsų vidinė nuostata labai daug reiškia jūsų vaikui. Jei jūs į darželį žvelgsite pozityviai, net jei adaptacija ir nebus labai sklandi, jūs tai vertinsite kaip tam tikrą etapą pradedant lankyti darželį, bet ne kaip nesėkmę.
Kita baimių grupė gali būti susijusi ne su pačiu darželiu, bet su atsiskyrimu apskritai. Tėvams, kurie patys išgyveno, pavyzdžiui, savo tėvų ar kitų artimų žmonių netektį, skyrybas, buvo palikti (kad ir visai vasarai pas močiutę, kol tėvai dirbo), gali patys labai jautriai reaguoti į savo vaiko atsiskyrimą. Tikriausiai sutiksite tėvelių arba mamyčių, kurie labai išgyvena dėl mažylio atjunkymo nuo krūties (kai atrodo, kad mamai tai skausmingiau nei vaikui), dėl palikimo kito žmogaus priežiūrai ar dėl kitų savarankiškumo požymių (vaikas pradeda vaikščioti, sako „ne“, nenorėdamas, kad jam būtų padedama, pats valgo, rengiasi ir t.t.). Vedimas į darželį irgi gali būti nelengvas gyvenimo etapas. Jei jaučiate, kad patys nerimaujate labiau nei vaikas – patartina kreiptis į psichoterapeutą ir kartu su juo pasigilinti, kodėl jums taip sunku atsiskirti. Gali būti, kad ne visos gyvenime patirtos traumos užgijo, būtent todėl susidūrus su panašia situacija taip skauda senas žaizdas.
Kartais būna, kad vaiko elgesys darželyje parodo kažkokias kitas šeimos problemas, nors tai atrodo ir nesusiję. Pavyzdžiui, sunkesnis prisitaikymas darželyje, didesnis baugštumas gali atsirasti tada, kai tėvai nesutaria tarpusavyje ir kalba apie skyrybas. Kartais šios problemos matomos „plika akimi“, kartais jas užčiuopti sunkiau – tada irgi būtų prasminga kreiptis į specialistą (vaikų psichologą ar psichoterapeutą) ir pabandyti išsiaiškinti simptomų priežastis. Ne visada jas lengva pamatyti pačiam, o dar sunkiau – pačiam sau padėti.
Tinkamas darželis
Gaila, darželį ne visada galime pasirinkti tokį, koks labiausiai tiktų vaikui. Be to, toli gražu ne visada žinome, kokias auklėtojas sutiksime, kaip jos dirbs su vaikais, koks jų požiūris į ryšio su vaikais kūrimą. Pirmiausia gerai būtų, jei žmogus, pakeičiantis mamą, vadovautųsi tais pačiais prieraišiosios tėvystės principais, kuriais kviečiami vadovautis tėveliai: kad vaiku rūpintųsi tas pats žmogus, jis stengtųsi suprasti vaiko poreikius ir juos laiku bei tinkamai atliepti, kad pats būtų ramus ir kantrus, turėtų vidinę pusiausvyrą.
Pabandykite sužinoti kaip galima daugiau apie darželius, į kuriuos galėtumėte vesti savo vaikus, apie auklėtojas. Paprastai būna kur kas paprasčiau, kai reikia vesti antrąjį ar trečiąjį vaiką, tačiau pirmą kartą viskas atrodo labai neaišku. Jei abejojate dėl valstybinio darželio – pasidomėkite privačiais: šiuo metu yra gana daug tokių įstaigų, jose grupės mažesnės, todėl galima tikėtis daugiau auklėtojų dėmesio kiekvienam vaikui (puiku, jei auklėtoja gali rūpintis 2-3 mažyliais, o ne didžiule 20 vaikų grupe). Be to, kadangi mokami nemaži pinigėliai už vaiko priežiūrą, jie labiau suinteresuoti atsižvelgti į kiekvieno vaiko tėvų poreikius, o jei nerastumėte bendros kalbos – galite išeiti ir ieškoti kito varianto.
Jei vis dėlto tenka rinktis valstybinį darželį ir matote, kad auklėtoja ne visai tokia, kokios norėjote, imkitės gudrybių. Nė vienam iš mūsų nepatinka, kai kas nors savo pageidavimus išsako griežtai ar net piktai arba priekaištauja. Iš kitos pusės, mieliau klausome ir reaguojame, kai mus pagiria. Tad jei norite paprašyti, kad auklėtoja labiau pasirūpintų jūsų mažyliu, galite pasakyti, kad labai pasitikite jos žiniomis ir patirtimi, ir norėtumėte paprašyti šiek tiek daugiau dėmesio jūsų sūnui ar dukrai, nes jis labai jautrus, jam gali būti sunku atsiskirti nuo mamos, todėl galbūt prireiks didesnio auklėtojos rūpesčio, nei įprastai reikia kitiems vaikams. Pasistenkite ir jūs kaip galima labiau pasitikėti auklėtoja ir tokiu būdu pasitikėjimą, ramybę ir tikėjimą, kad viskas bus gerai, perteikti savo vaikui.
Tinkamas pasiruošimas darželiui
Darželio lankymui galima ir rekomenduojama šiek tiek pasiruošti.
Pradedame nuo iš pažiūros paprastų dalykų – tokių, kaip prisitaikymas prie darželio dienos režimo, kad būtų aišku, kada bus valgoma, kada žaidžiama, kada – miegama.
Svarbu kalbėtis su vaiku apie darželį, pasakoti, kas ten vyks, ką naujo vaikas galės ten sužinoti ir pamatyti (pavyzdžiui, žaisti su kitais vaikais, naujais žaisliukais, dainuoti kartu su vaikučiais, sportuoti).
Galite retkarčiais nueiti pasivaikščioti prie darželio, jei galima – apžiūrėti teritoriją, išbandyti sūpynes ar smėlio dėžes. Pasakykite, kad čia vaikas žais, kai jau lankys darželį. Galite pasakyti, kad darželis – tai jo darbas, ir kaip mama su tėčiu eina į darbą, taip jis vaikščios į darželį.
Kitas pasiruošimo momentas – jei tik galite, suteikite savo sūnui ar dukrai galimybių pabūti ne su jumis, o su kitais suaugusiaisiais. Tai gali būti tėtis, senelis ar senelė, galbūt auklė ar jūsų draugė, o išsiskyrimų laikotarpiai gali būti iš pradžių trumpesni ir retesni, vėliau juos ilginant ir dažninant.
Išsiskyrimų su jumis ir vėlesnių sugrįžimų metu vaikas matys, kad mama niekur nedingsta, ji, kaip ir buvo sakiusi, vėl ateina ir vėl galima būti kartu.
Labai svarbu, kad išsiskirdami nepabėgtumėte, nebandytumėte pasislėpti, o vaikui aiškiai pasakytumėte, jog išeinate, ir tai, kada planuojate sugrįžti (tai reikėtų pasakyti vaikui suprantama kalba: grįšite po pietų miegelio arba po vakarienės). Žinoma, ir tokiu atveju galite neišvengti mažylio ašarų ir prašymo pasilikti, neišeiti. Iš anksto numatykite keletą minučių, kurias skirtumėte apkabinimui, ramiam, bet tvirtam pakartojimui, kad tikrai grįšite po tam tikro laiko, ir tada turėtumėte išeiti. Net jei jums ir sunku patiems išsiskirti su vaiku, žinokite, kad jam bus dar sunkiau jus paleisti, kai pajus, kad jūs patys abejojate ir dvejojate (atsiras viltis, kad galima jus įtikinti). Be abejo, būna situacijų, kai galbūt galite pakeisti savo planus ir pasilikti su graudžiai į jus žiūrinčiu mažyliu, tačiau, kai reikės eiti į darbą, greičiausiai vis tiek teks kažkada atsisveikinti, taigi geriausia būtų atsisveikinimo momento netempti labai ilgai, kad jis netaptų ypač skausmingas. Geriau tegul jūsų sugrįžimas būna džiaugsmingas ir ilgas: pasisveikinkite, apsikabinkite, atneškite dovanėlę, pažadėkite ką nors smagaus kartu nuveikti.
Eidami į darželį galite sugalvoti kokių nors malonių atsisveikinimo ritualų, pavyzdžiui, kad pamojuosite eidami iš darželio, o mažylis į jus tuo metu žiūrės pro langą.
Galite palikti savo nuotrauką, kad vaikas galėtų ją nešiotis arba laikyti spintelėje ir, kai labai pasiilgs, pasižiūrėti į ją. Leiskite pasiimti kokį nors žaisliuką, kuris primintų namus, arba net kokį nedidelį daikčiuką, tarkim, ryte rastą kaštoną ar akmenuką. Duodami galite pasakyti, kad šis daiktelis primins, jog vakare (po pietų miego ar po vakarienės – būtų gerai, jei įvardytumėte tiksliai, kada ketinate mažylį pasiimti) jūs tikrai ateisite, nepaliksite jo darželyje, bet būtinai pasiimsite namo. Nesvarbu, kad tai kartojate kiekvieną dieną – vaikui tai išgirsti taip pat svarbu, kaip ir mums, suaugusiesiems, kad sutuoktinis ar gyvenimo draugas vis dar mus myli. Juk yra dalykų, kurių klausytis nepabosta, o kurį laiką neišgirdus pradeda imti nerimas…
Beje, būtinai laikykitės savo pažadų dėl laiko, kada ateisite pasiimti. Geriau pasakyti šiek tiek vėlesnį variantą ir ateiti anksčiau, nei atvirkščiai, nes, patikėkite, laukimo laikas mažyliui be galo prailgsta…
Dar atkreipkite dėmesį į tokius paprastus, bet gyvenimą šiek tiek palengvinančius ar apsunkinančius dalykus, kaip bendra vaikučio būsena. Mums visiems lengviau priimti nauja, kai esame nepavargę, žvalūs. Todėl ir mažajam labai svarbu būti išsimiegojusiam, sočiam ir sveikam.
Apibendrinimas
Trimetis jau gali gana gerai prisitaikyti darželyje, todėl geriau būtų pakankamai ramiai, bet ryžtingai atsisveikinti ir išeiti, už durų nelaukiant ir nedvejojant (jei laukiate, greičiausiai esate nusiteikusi nesėkmei, tad ir vaikas gali jausti jūsų vidinę būseną…). Tačiau būna pačių įvairiausių situacijų, ir tikrai nepadarysite didelės nuodėmės, jei vieną kitą dieną, kai vaikutis jausis blogiau, jam bus sunkiau atsiskirti, už durų paklausysite, kaip jam tą dieną sekasi, ir jei nelabai kaip – pasiimsite namo. Tai neturėtų būti taisyklė, bet juk gyvenime būna išimčių.
Svarbiausia, kad iš esmės jums darželis nebūtų baubas, o vieta tobulėti ir augti. To ir norisi palinkėti!
Gydytoja psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė www.psichoterapija-jums.lt
„Mamos žurnalas“
