Lietuvių kalba turi dvi gimines ir visą pasaulį suskirsto į tai, kas moteriška ir tai, kas vyriška. Ar kada susimąstėte, kaip toks pasaulio skirstymas veikia mūsų mąstymą? Atrodytų – taip nuo seno yra, taip ir turi būti, kad stalas yra vyriškosios giminės, o kėdė – moteriškosios, Mėnulis yra jis, o Saulė – ji. Ir vaikas, vos tik įsitaisęs mamos pilvelyje, įgauna vyrišką giminę – jis, vaikas, vaisius. Konsultuoja psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė.
***
Sužinoję, kad mamos pilvelyje apsigyveno nuomininkas, mes – būsimieji tėvai, seneliai ar šiaip būsimieji prašalaičiai – nerimstame. Visokiais būdais stengiamės sužinoti, ko gi mums laukti. Berniuko ar mergaitės? Brolio ar sesės? Galbūt žinant būsimojo kūdikio lytį į mergaites geriau kreiptis mergaitiškai? Galbūt galima prisipirkti rožinių arba melsvų drabužėlių? O gal galima iš karto parinkti vardą ir kalbėti apie gimsiantįjį ne tik kaip apie būsimąjį, bet jau kaip apie esamąjį? Ar yra esminis skirtumas, ko laukti – mergaitės ar berniuko?
***
Kiekviena mama ar tėtis, auginantys skirtingų lyčių vaikus, gali daug papasakoti, kuo skiriasi jų auginami sūnus ir dukra. Juk dažnai stebėdami žaidžiančius vaikus sakome – tai taip mergaitiška arba berniukiška…. Turbūt kiekvienas tėtis ar mama yra vaikų lyčių skirtumų žinovai, nesvarbu, kokios lyties vaikus augina.
Tačiau kiek šeimoje stebimų vaikų skirtumų kyla dėl vaiko lyties? Gal šie skirtumai – skirtingo genų derinio, o ne lyties pasekmė? Pavyzdžiui, jei šeimoje auga aktyvus berniukas ir mažiau aktyvi mergaitė, galima spręsti, kad berniukams būdingas aktyvumas, o mergaitės užsiima ramesne veikla. Tik kitoje šeimoje gali būti priešingai – aktyvią veiklą mėgstanti mergaitė ir ramių užsiėmimų mėgėjas berniukas. O kitoje šeimoje du sūnūs ar dvi dukros tiek pat skiriasi vieni nuo kitų, kaip ir skirtingų lyčių vaikai.
***
Pasidaro įdomu – jei berniuką augintume kaip mergaitę, o mergaitę – kaip berniuką, kokiomis būdo savybėmis, kokiais gebėjimais jie susikeistų?
Kadangi tokie eksperimentai realiame gyvenime negalimi, telieka fantazuoti. Tokios fantazijos gali paskatinti pamąstyti, kaip mes praplečiame ir kaip apribojame vaikų galimybes jau ankstyvoje vaikystėje, elgdamiesi su jais „jų lyčiai pritinkančiu elgesiu“, reikalaudami tokio elgesio ir iš jų. Kiek mes, tėvai, seneliai ar šiaip pažįstami, suformuojame vaikams lyties skirtumus?
Jei kam įdomu, galite patys pabūti smalsiais mokslininkais ir atlikti nedidelį eksperimentą. Mažą kūdikį aprenkite vieną dieną mergaitiškai, o kitą – berniukiškai ir išeikite kad ir į vaikų žaidimo aikštelę, kur susitiktumėte su smalsiais žmonėmis. Įsiklausykite į aplinkinių pastabas apie jūsų vaiką.
Greičiausiai tą patį vaiką, aprengtą berniukiškais rūbais, žmonės matys kaip stipresnį, savarankiškesnį, didesnį, nei aprengus jį mergaitiškai. O mūsų tikėjimas ir lūkesčiai yra galinga jėga, kurią vaikai įvykdo kaip kokią kompiuterinę programą.
***
Atrodytų, kad kiekvienas gali papasakoti apie tai, koks elgesys ir būdo bruožai, kokie gebėjimai būdingi mergaitėms, o kokie – berniukams. Tačiau bandant išsiaiškinti šių skirtumų prigimtį ir esmę, kyla sunkumų. Gal iš viso neįmanoma sužinoti grynojo lyčių skirtumo, gal jis egzistuoja dėl kultūros, civilizacijos, įsitikinimų ir patogumo? Ar egzistuoja tikroji lyčių skirtumo prasmė?
Kalbant apie lyčių skirtumų prasmę praverstų evoliucijos psichologija. Ši kryptis gali padėti atsakyti, kokie vyrų ir moterų elgesio, būdo ir gebėjimų skirtumai evoliuciškai buvo naudingi ir lėmė geresnį prisitaikymą ir išlikimą?
Juk šie skirtumai turėtų tarsi papildyti vieni kitus, kad bendradarbiaujant abiem lytims išeitų kuo efektyvesnis rezultatas: sveiki, galintys išgyventi ir pratęsti giminę palikuonys.
Žinoma, šiais laikais apie mergaičių ir berniukų skirtumus kalbėti priešistoriniais poravimosi ir giminės pratęsimo terminais gali būti nepriimtina. Šiais laikais berniukai ir mergaitės užaugę gali padaryti reikšmingesnių dalykų, pasiekti kur kas daugiau. Tik kalbant apie tai, kas mergaitiška, o kas berniukiška, svarbu prisiminti, kad didžiąja dalimi tai yra mūsų susitarimo reikalas. Nes pamatiniai lyties skirtumai yra susiję su giminės pratęsimu. Dalis giminės pratęsimui svarbių savybių ir gebėjimų yra įgimta. Tačiau didesniąją dalį išmokstame dalyvaudami gyvenime, stebėdami labiau patyrusiųjų elgesį, darydami išvadas apie tai, kas mums naudinga, o kas ne.
Daug elgesio būdų perduodame savo vaikams per savus įsitikinimus, lūkesčius, per pavyzdį. Taip daugelis berniukų bei mergaičių skirtumų pirmiausia gimsta mūsų galvose – pradžia yra tai, kaip mes juos matome. Žinoma, patogu vaikišką pasaulį skirstyti į berniukišką ir mergaitišką, reikalauti, kad berniukai elgtųsi kaip priimtina berniukams, o mergaitės – tik mergaitiškai. Tačiau ką tuomet daryti kitokioms, „berniukiškoms mergaitėms“, kurios nori ne rausvų batų su gėlytėmis, bet tokių, su kuriais patogu eiti į žygį ar lipti į medį? Ką daryti jautriam berniukui, kuriam labiau patinka šokti baletą nei spardyti kamuolį?
Įdomybės apie berniukų ir mergaičių skirtumus
Anglijos mokslininkai atliko tyrimą – jie ištyrė nėščių moterų kraują, o po 3 metų tas pačias moteris apklausė. Paaiškėjo, jog nėščios moters kraujyje esantis vyriško hormono testosterono kiekis gali lemti gimstančių mergaičių charakterį. Jei nėščios moters kraujyje daugiau vyriško hormono, gims „berniukiška“ dukra, kuri mėgs žaisti su mašinytėmis, konstruktoriais, šautuvėliais, karstysis po medžius, o į lėles nekreips dėmesio.
Berniukiškos mergaitės mieliau renkasi berniukų nei mergaičių draugiją, nevengia konfliktų. Jei tos pačios motinos organizme jau kito nėštumo metu bus mažiau vyriškų hormonų, gims mergaitiško charakterio dukra, kuri žais su lėlytėmis ir draugaus su mergaitėmis.
Nors berniukai gimsta keliais šimtais gramų sunkesni už mergaites (be, to, jų gimsta daugiau), tačiau naujagimės mergaitės yra stipresnės už berniukus, lengviau iškenčia šalčio ir karščio diskomfortą.
Berniukai mažiau jautrūs prisilietimams nei mergaitės. Pastebima, kad šis skirtumas išlieka visam laikui – pažiūrėkite, kaip grubiai sveikina vyrai sportininkai vienas kitą su įvarčiu! Jei taip „iš džiaugsmo“ smogsime merginai, ji sakys, kad skauda.
Berniukus labiau domina daiktai, o mergaites – žmonės. Naujagimės mergaitės žvilgsnis ilgesniam laikui sustoja ties žmogaus veidu, jį tyrinėja nepriklausomai nuo to, ar tas žmogus ją kalbina, ar ne. Berniukai taip ilgai žvilgsnio neišlaiko, nebent jį pasilenkęs žmogus kalbintų.
Berniukai labiau mėgsta judrius žaidimus ir veiklą, turinčią galutinį tikslą (pagauti, įmušti įvartį), o mergaitės daug laiko gali praleisti tiesiog besišnekučiuodamos.
Mergaitės geranoriškai priima naujokus, o berniukai juos linkę ignoruoti. Jos stengiasi švelnesniais būdais įtraukti į veiklą besišalinančius, siūlo jiems patrauklesnius vaidmenis.
Mergaitės grupėse stengiasi išvengti susiskaidymo, priešpriešos, trukdančios žaisti ar ką nors kolektyviai daryti.
Mergaitės greičiau įsimena bendraamžių vardus, žaisdamos grupėse laikosi eiliškumo, tvarkos, karštai protestuoja prieš laužančius taisykles, susitarimus. Jei mergaitės susiginčija, dažniausiai žaidimas baigiasi.
Berniukai ginčus laiko sudėtine žaidimo dalimi: be konkurencijos, emocionalių aiškinimųsi ar net peštynių jiems neįdomu. Tikslo jie siekia veržliai, per kovą, skirtingai nei mergaitės, kurios stengiasi nepažeisti žaidimo taisyklių.
Berniukų stiprybės
Erdvės pojūtis. Nuo 4 metų berniukai gali atlikti erdvines užduotis. Jie susigaudo, kuo apskritimas skiriasi nuo rutulio. Erdvinis mąstymas – svarbus bruožas tampant geru inžinieriumi ar chirurgu.
Stiprios rankos. Berniukai įsijaučia į tai, ką jie daro. Kažką veikdami jie energingai naudoja ne tik galvą, bet ir rankas.
Pasitikėjimas savimi. Pateikus klausimą, berniukai stengiasi įpiršti savo atsakymą, net jeigu žino, kad jis neteisingas.
Tikslo siekimas. Berniukai su pasididžiavimu dalyvauja paskutinėje „spektaklio“ scenoje. Jiems labiau rūpi iki galo padarytas darbas nei pats procesas.
Noras konkuruoti. Konkurencinėje aplinkoje berniukai atskleidžia save visomis spalvomis – vienas malonumas priimti iššūkį ir pasireikšti visų akivaizdoje. Tikriausiai todėl didieji „šoumenai“ yra vyrai.
Individualizmas. Berniukams patinka atrasti savitą būdą išsiskirti iš kitų. Jie turi azarto mėginti atlikti užduotį kitaip nei liepė mokytojas.
Gabumai matematikai. Berniukai turi geresnį matematinį mąstymą, todėl dažnai tampa gerais matematikos ar tiksliųjų mokslų specialistais.
Berniukų silpnybės
Lėtesnis vystymasis. Berniukai vėliau išmoksta sėdėti, šliaužti, stovėti ir vaikščioti. Jie pasiveja mergaites tik 10 klasėje.
Skurdesnė kalba. Berniukai vėliau pradeda kalbėti, sunkiau išmoksta naujus žodžius, žodžių grupes, jiems sunkiau sekasi skaityti ir rašyti.
Hiperaktyvumas. Berniukus sunku priversti išsėdėti suole ramiai, be muistymosi – fiziškai jie labai aktyvūs.
Blogesnė motorika. Berniukams sunku manipuliuoti smulkiais daiktais, tokiais kaip sagos, batų raišteliai. Kai kuriems berniukams taip sunku priversti pieštuką judėti norima linkme, kad jie dažnai net praranda pasitikėjimą savimi. Rašalo dėmės ir pribraukymai įprasti berniuko sąsiuvinyje.
Skubotumas. Trokšdami būti pirmieji ar kuo greičiau užbaigti pradėtą darbą, berniukai dažnai neišklauso instrukcijų iki galo ir pridaro klaidų.
Mokymosi problemos. Humanitariniai ir gamtos mokslai berniukams sekasi blogiau nei mergaitėms. Tarp vaikų, paliktų kartoti kurso, dauguma – berniukai.
Mergaičių stiprybės
Ankstesnis vystymasis. Kadangi mergaitės anksčiau vystosi protu ir kūnu, joms pradėti mokytis paprasčiau ir lengviau nei berniukams.
Mokėjimas bendrauti. Mergaitės pradeda anksčiau kalbėti, lengviau išmoksta sudėtingus žodžius, žodžių junginius, lengvai vartoja juos savo kalboje.
Intuicija. Bendraudamos, skaitydamos, žiūrėdamos nuotraukas ar filmus mergaitės geriau gali apibūdinti žmones, jų nuotaikas.
Susikaupimas. Mergaitės daug ilgiau gali sukaupti dėmesį. Jos ramiai „ištempia“ akademinę valandą.
Puikūs motoriniai įgūdžiai. Smulkūs ir judrūs mergaičių pirščiukai padeda kruopščiuose darbeliuose.
Joms ne problema karpyti, klijuoti, lipdyti iš karoliukų ar kitokių smulkių daikčiukų. Jos rašo bei spausdina geriau.
Sugebėjimas skaityti. Tipiškai mergaitės pradeda skaityti metais anksčiau nei berniukai. Mergaitėms geriau sekasi pasakoti.
Mergaičių silpnybės
Baimė rizikuoti. Norėdamos būti geros ir daryti tai, kas joms liepta, mergaitės dažnai neišnaudoja šanso pasireikšti.
Nesiseka matematika. Nors mergaitės mokosi matematikos taip pat gerai kaip ir berniukai, tačiau joms dažnai pritrūksta pasitikėjimo savimi. Todėl jos jau prieš spręsdamos uždavinį būna įsitikinusios, kad nesugebės.
Mokymosi problemos. Daug mergaičių turi mokymosi problemų. Tačiau tos mergaitės paprastai yra „nematomos“, nes labai ramiai elgiasi ir atrodo, kad viską supranta.
Baimė, kad nepasiseks. Berniukams nesvarbu, ar atsakymas bus teisingas, ar ne. Mergaitės labai bijo apsirikti ar atsakyti neteisingai. Mergaitės pirma viską suskaičiuoja pirštukais, pasitikrina ir tik tada pakelia ranką atsakymui.
Nemėgsta nuotykių. Mergaičių fizinė veikla nėra tokia nuotykinga kaip berniukų, jų svajonės nėra tokios pašėlusios, o tikslai – apčiuopiami ir įgyvendinami.
Nenori susipykti. Nuo ankstyvo amžiaus mergaitės labiau linkusios į derybas nei į konfliktus. Tai, žinoma, nuostabu daugelyje situacijų. Tačiau kartais, norint nugalėti, reikia ir pakovoti.
Kaip padėti sūneliui
Kalbėkite su berniukais paprasta kalba. Kadangi jų verbalinis vystymasis lėtesnis nei mergaičių, paprastus žodžius jiems bus lengviau suvokti nei sudėtingus išsireiškimus.
Gausinkite žodyną žaisdami. Kurkite lengvas daineles, kad apie žodžius jie galvotų kaip apie žaidimą. Skaitykite knygas, nors berniukai ir nebus taip susidomėję kaip jų sesutės.
Suteikite berniukams progą kiekvieną dieną rašyti. Pieškite ar spalvokite kartu su sūnumis. Paaugus spręskite kryžiažodžius. Įvairiais būdais provokuokite rašyti ar skaityti.
Skatinkite rašyti kompiuteriu. Užuot žaidęs kompiuterinius žaidimus, tegul užveda šeimos žurnalą ir kiekvieną dieną aprašo dienos įvykius.
Kaip padėti dukrelei
Skatinkite mergaites galvoti apie supantį pasaulį, o ne gyventi užsidarius dėžutėje. Dažniau klauskite „o kas, jeigu?“, skatinkite ieškoti alternatyvų, loginių paaiškinimų. Pavyzdžiui, kas būtų, jei karvės būtų mėlynos, o saulė šviestų visą dieną?
Skatinkite mergaites daryti tai, kas tradiciškai „priklauso“ berniukams. Kol mergaitės mažos, žaiskite su jomis berniukiškus žaidimus: mašinėlėmis, kaladėlėmis. Paaugusias vežkitės žvejoti, stovyklauti, iškylauti, kartu statykite palapines, ieškokite malkų laužui, žaiskite kamuoliu.
Mokykite mergaites save vertinti. Mergaitės pripratusios būti vertinamos kitų akimis. Užuot pasakę „kaip džiaugiuosi tavo gerais pažymiais“, paklauskite – „ar nesidžiaugi pati savo pažymiais? Tikriausiai labai smagu būti tokia gera mokine“.
Pabrėžkite kompiuterio svarbą. Kompiuterinius žaidimus labiau mėgsta berniukai, tad mergaites reikėtų skatinti lavinti įgūdžius žaidžiant kompiuteriu. Skatinkite mergaites pereiti vis į sudėtingesnį lygmenį, nes jos dažnai žaidžia tame lygmenyje, kuriame joms patogu ir kuriame jos sugeba žaisti.
„Mamos žurnalas“
