Kaip neskausmingai pripratinti vaiką prie darželio? Kažin ar tai apskritai įmanoma, bet galima mėginti sumažinti tą skausmą ir įtampą, kuriuos vaikas patiria „atiduotas“ į darželį.
Kalbamės su psichologe Jolanta Šabliauskiene.
Pirmiausia tam reikia laiko. Kuo mažesnis vaikas, tuo ilgesnio laiko jam reikia priprasti. Apie tai reikia kalbėti, eiti pasivaikščioti prie darželio, susipažinti su darželinukais.
Vaikas labiau pasitiki ir jaučiasi ramesnis pažįstamoje aplinkoje. Laiko reikia ne tik ruošiant vaiką darželiui, bet ir pradėjus jį lankyti. Nereikia tikėtis logiško nuoseklumo iš trimečio. Nereikia stebėtis, kad po vienos savaitės darželyje mažylis kategoriškai atsisako ten eiti. Patenkinęs pirmąjį savo smalsumą vaikas nebenori likti be mamos, išeiti iš savo namų ir išsiskirti su žaisliukais. Tai visiškai natūralu. Jei tėvai tuoj pat atsiims vaiką iš darželio, viltis, kad mažasis jame pripras, nebėra prasmės.
Vaikui bus lengviau visą dieną būti be namų, jei jis turės kokį nors namus primenantį daiktą (paprastai vaikas pats spontaniškai pasirenka kokį brangų jam žaislą). Vaikas neturėtų būti apgaudinėjamas, kiek laiko praleis darželyje, mama visuomet turėtų ateiti pažadėtu laiku.
Kaip nejausti didžiulės kaltės, kad vaiką teko išleisti į valdiškus namus?
Sunku nejausti kaltės, jei manai, kad kažkuo kenki savo vaikui. Jei tėvai tiki, kad jų vaikas sveikas ir pakankamai pasiruošęs pradėti lankyti darželį, kad jam bus naudinga būti su kitais žmonėmis, kaltė nebus nepakeliama. Juk kai vaikui turi būti atlikta apendicito operacija, tėvai supranta būtinybę ir nejaučia kaltės, kad vaikui perpjaunamas pilvas.
Kokie buvimo namie ir darželio privalumai?
Namie vaikas gyvena saugioje, pažįstamoje aplinkoje, kur dažniausiai orientuojamasi į jo poreikius, įpročius ir norus.
Būdamas tarp vaikų, mažylis mokosi suvokti save ne kaip visatos centrą, o kaip vieną iš daugelio, mokosi derinti savo veiksmus, priimti reikalavimus ir taisykles, suvokti kitų žmonių poreikius, tampa savarankišku.
Nuo kada psichologai laiko vaiką subrendusiu darželiui?
Šis klausimas neduoda ramybės tiek tėvams, tiek specialistams. Dauguma vaikų galėtų pradėti lankyti darželį būdami 3-4 metų. Tačiau tai nėra taisyklė, ir į vaiko galimybes derėtų žvelgti labai individualiai.
Iki 2-3 metų vaikui reikia daug suaugusio žmogaus dėmesio ir globos. Toks vaikas dar neturi (ar ne visada turi) pakankamai savitarnos įgūdžių, bendravimas su suaugusiaisiais jam daug svarbesnis nei su bendraamžiais. Deja, gyvenimas, o ne psichologai diktuoja, kada vaikeliui eiti į kolektyvą. Sprendžiant šį klausimą, reikėtų atsižvelgti į tam tikrus požymius: ar vaikas geba išreikšti savo poreikius, gauti kitų žmonių paramą (pvz., ar pasako arba parodo, ko nori), kiek vaikas gali savarankiškai apsirengti, pavalgyti, nueiti į tualetą. Labai svarbus ir vaiko mokėjimas pabūti be mamos, atsiskirti ir sulaukti jos.
Jei mama ilgą laiką augino vaiką be kitų paramos, paliktas darželyje mažylis gali patirti šoką. Prieš pradedant vesti mažylį į darželį, būtina pabandyti palikti vaiką pusdieniui pas pažįstamus žmones ar gimines, turinčius panašaus amžiaus vaikų. Kitas ne mažiau svarbus vaiko brandos požymis – tai paties vaiko domėjimasis kitais vaikais, galėjimas žaisti šalia kitų vaikų ar bandymas žaisti kartu.
Kokio būdo ar kokių problemų turintys vaikai turėtų ilgiau pabūti namie?
Kuo ilgiau nuo darželio reikėtų apsaugoti dažnai sergančius vaikus. Turbūt tam pritartų ir pediatrai.
Anksti patekęs į kolektyvą, vaikas, kurio silpna imuninė sistema, susirinks visus virusus. Dažnos vaiko ligos kels didžiulę įtampą į darbą bandančiai grįžti mamai. Kyla noras kalbėti apie jautrų vaiką, bet kuri mama sutiks taip skirstyti savo vaikus? Derėtų apsaugoti tuos vaikus, kurie sunkiai toleruoja menkiausias permainas. Nereikėtų, kad darželio lankymo pradžia sutaptų su svarbiais pasikeitimais šeimoje – naujo vaiko gimimu ar skyrybomis.
Tėvų tikėjimas, kad tai, kas sunku šiandien, rytoj bus lengviau suteiks pasitikėjimo ir vaikui. Jei tėvai panikuos, aptarinės situaciją girdint vaikui, kritikuos auklėtojas ir darželį, tegul nesitiki greito ir lengvo pripratimo.
„Mamos žurnalas“