Grįžome iš emigracijos ir vaiką norime leisti į lietuvišką darželį

daržas

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lr

Jauniems žmonėms atviras visas pasaulis: jie išvažiuoja dirbti ar mokytis į užsienį, ten sukuria šeimas, gimdo vaikus. O po kurio laiko nutaria grįžti į Lietuvą ir kurti gyvenimą čia. Ypač daug grįžtančiųjų pastaraisiais metais, kai dėl krizės susirasti darbo svetimoje šalyje pasidarė sunku.

Grįžus į Lietuvą, adaptuotis reikia ne tik suaugusiesiems, bet ir jų mažyliams. Jeigu vaikas lankė darželį Anglijoje ar Norvegijoje, o dabar planuojate leisti į lietuvišką, galbūt pravers keletas patarimų, kaip tam pasiruošti.

Vaiką ruoškite permainoms džiugiai

Vaikui pakeisti gyvenamąją aplinką, o ypač kalbinę, yra nemažas stresas. Todėl pradėti kalbėti su mažyliu, kad jis važiuos gyventi į kitą šalį, reikėtų iš anksto. „Į mūsų darželį ketino savo vaikus leisti viena danų šeima. Jie dar gyvendami Danijoje vaikams rodė žemėlapyje, kur ta Lietuva, vartė nuotraukų albumus su Lietuvos vaizdais. Be to, dažnai ir labai džiugiai kalbėdavo, kaip bus įdomu rasti naujų draugų toje šalyje. Vaikai sužinos daug naujų vardų. O juk kai kurie vardai ir Danijoje, ir Lietuvoje tokie pat. Įdomu, ar bus grupėje Tomas arba Jonas, kaip daniškame darželyje?“, – apie vienos šeimos pasiruošimą pasakojo Elena Markevičienė.

Reikėtų iš anksto pasikalbėti su būsimąja auklėtoja, papasakoti apie vaiką, jo pomėgius. Jeigu auklėtoja vaiką pasitiks: „Sveikas, Adomai, pagaliau tu pas mus atėjai, mes tavęs labai laukėme“, vaikas jausis kur kas drąsiau.

Tą džiugesį reikėtų išlaikyti ir pradėjus lankyti darželį. Ypač tai svarbu pirmomis dienomis, kol vaikui aplinka dar nauja. Kasdien paklauskite, ko naujo vaikas išmoko, su kuo susidraugavo, ką žaidė.

Pozityvus tėvelių požiūris labai svarbus, nes tada ir vaiko nerimą nugali džiaugsmas, kad jis įdomiai praleido dieną su naujais draugais, sužinojo naujų įdomių dalykų.

Kalbos barjeras

Šiandieniame pasaulyje verda tikras tautų katilas. Mes Lietuvoje to galbūt dar nejaučiame, bet kokiame angliškame darželyje galima rasti įvairiausių rasių ir skirtingiausių tautų vaikučių. Namie jie kalba viena kalba, darželyje – kita.

Ką daryti, jei vaiką ketinate pradėti leisti į lietuvišką darželį, o jis lietuviškai nekalba arba supranta vos keletą žodžių?

Tokiu atveju vaikui reikia padėti šeimoje. Būtų gerai, jei ir namuose vaikas girdėtų tą kalbą, kuria kalbės darželyje. Jeigu lietuvaitė ištekėjo už užsieniečio ir šeima tarpusavyje bendrauja nelietuviškai, gerai būtų, kad mama pradėtų kalbėti ir savo gimtąja kalba. Yra įvairių mokomųjų priemonių: kompiuterinių programų, muzikos įrašų, knygelių, iš kurių galima nepastebimai mokytis kalbos.

Maži vaikai labai imlūs kalboms ir bendraudami tarpusavyje greitai išmoksta naujų žodžių. Tačiau kol vaikas išmoks, jam darželyje bus sunkiau išreikšti savo mintis, jausmus, pasakyti savo norus.

Jei augo tik su mama

Kurį laiką buvo manoma, kad iki 3 metų vaikui geriausia augti namuose tik su mama, socialiniai kontaktai jam nesvarbūs. Bet besikeičiantis gyvenimas rodo ką kita. Vaikas nuo mažens lengvai priima permainas.

Tarp emigrantų šeimų dažnai pasitaiko, kad vaikutis auga tik su mama. Tėtis uždirba pinigus, o mama namuose augina mažylį. Toks vaikutis būna labai prisirišęs prie mamos.

Galvojant apie ateitį, vertėtų pasidomėti, ar toje šalyje, kur gyvenate, nėra vaikų žaidimų kambarių ar mamų klubų, į kuriuos renkasi panašaus amžiaus vaikučius auginančios mamos. Kai kuriose šalyse tokie žaidimų centrai vaikams labai populiarūs, nes vaikai gali pažaisti saugioje aplinkoje, mamos pabendrauti tarpusavyje. Pavyzdžiui, Švedijos darželiuose būna socializacijos dienos arba valandos – tuo metu, kai auklėtojos mažiausiai užimtos, į darželį gali ateiti aplinkinių rajonų mamos su savo mažyliais.

Socializacijos valandomis prie darželių išsirikiuoja gausybė vežimėlių.

Tam vaikui, kuris visą laiką praleidžia tik su mama, adaptuotis darželyje sunkiau, negu tam, kuris jau lankė darželį ar mažųjų mokyklėlę. Socialinio bendravimo įgūdžiai labai svarbūs, jie lemia, ar mažylis pasitiki kitais vaikais ir suaugusiaisiais, ar jaučiasi saugus naujoje aplinkoje.

Jeigu mažylis jautrus ir labai prisirišęs prie mamos, reikėtų su auklėtoja aptarti laiką, kada pradėti lankyti darželį. Pirmos rugsėjo savaitės kiekviename darželyje yra pačios sunkiausios, nes ateina daug naujų vaikų, kiti grįžę po vasaros atostogų turi vėl įeiti į darželio ritmą. Tuo metu auklėtojoms svarbu skirti daugiau dėmesio kiekvienam vaikui. Ko gero, labai prisirišusiam prie mamos vaikui geriausia darželį pradėti lankyti vasarą, kada grupėse būna mažiau vaikų, arba vėliau rudenį, kai grupės gyvenimo ritmas vėl džiugus.

Lietuviški darželiai tikrai nėra skurdūs

„Man teko lankytis daugelyje pasaulio šalių ir stebėti ikimokyklinių įstaigų darbą. Jos labai nesiskiria nuo lietuviškų, nes vadovaujamasi tomis pačiomis pedagoginėmis idėjomis ir vertybėmis. Tačiau kiekvienoje šalyje yra tam tikrų išskirtinumų. Kai į Lietuvą atvažiuoja pedagogai iš kitų šalių, jie negali atsistebėti, kad mes savo vaikams skiriame tiek daug gyvenamosios ir ugdymo erdvės, ir ji tokia turtinga priemonėmis, žaislais. Jei vienai grupei (20-30 vaikų) lietuviškame darželyje skiriamas maždaug 100 kvadratinių metrų plotas, tai Skandinavijos šalyse tokiame plote sutilptų trigubai daugiau vaikų. Ten darželių pastatai kur kas mažesni, kartais ir kiemai kuklesni. Nereikia įsivaizduoti, kad turtingesnėse šalyse vaikams sudaromos kažkokios ypatingos sąlygos, viskas nauja, prabangu. Kartais atvirkščiai – kuklu, paprasta, svarbiausia, kad vaikas galėtų išreikšti savo sumanymus, kad aplinka būtų pritaikyta vaikų saugumui, kūrybai ir žaidimams. Viename Norvegijos darželyje visas priemones ir žaisliukus sunešė tėveliai iš savo namų, kažkuri šeima darželiui padovanojo naudotą pianiną. Dirbant „Lazdynėlyje“, teko sutikti šeimų, kurios grįžusios iš užsienio buvo maloniai nustebintos lietuvišku darželiu, vaikų kūrybai pritaikytais ,,šviesos stalais“, daugybe ugdymo priemonių, spalvingomis žaidimų aikštelėmis“, – pasakoja E. Markevičienė.

Skandinavai dievina gryną orą

Tos šeimos, kurios gyveno Skandinavų šalyse ir vaikus leido į darželius, patvirtins, kad norvegai, danai ar švedai nebijo blogo oro. Vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke, dažnai lauke ir valgo. Jei per rudeninį lietų lietuvaičiai neina į lauką, tai mažieji norvegai tokiu oru gali išsiruošti net į visos dienos žygį. „Negalėjau nesižavėti matydama, kaip auklėtojai vyrai kraunasi žygio kuprines, dedasi produktus pietums virti, aunasi guminiais batais ir velkasi neperšlampamomis striukėmis. Jie su vaikais išeina į kalnus visai dienai, ten verda ir žuvienę. Auklėtojai nešasi įvairių enciklopedijų apie gamtą, kartu su vaikais mokosi pažinti augalus, stebi gyvūnus. Mažyliai irgi aprengti neperšlampamais drabužėliais, apvilkti liemenėmis su atšvaitais, kad auklėtojai lengviau juos pastebėtų gamtoje. Be to, vaikams išsamiai paaiškinta, ką daryti, jei pasiklystų kalnuose, jie žino, kaip pasiekti artimiausią kaimą, kaip paprašyti suaugusiųjų pagalbos“, – sako E. Markevičienė.

Kai kuriose šalyse darželiai yra mobilesni nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, visa grupė gali sėsti į autobusiuką ir važiuoti pasižiūrėti skulptūrų ar pabūti prie upės, jei tą dieną nagrinėja temą „Vanduo“.

Anglijos darželiams būdinga tai, kad ten labai svarbios akademinės žinios, vaikai nuo penkerių metų jau pradeda mokytis skaityti, rašyti, skaičiuoti.

Mityba mūsų darželiuose labai griežta

„Turbūt nė vienoje šalyje nėra tokių griežtų higienos reikalavimų dėl ikimokyklinukų mitybos, kaip mūsų darželiuose. Darželius nuolat tikrina įvairios inspekcijos, sveria porcijas, žiūri meniu, ir, neduok Dieve, jei kurioje lėkštėje sriubos bus šaukštu mažiau. Daugybėje šalių mačiau, kad į maistą žiūrima kur kas liberaliau, todėl ir čia norėtųsi kai ką pakeisti. Pavyzdžiui, būtų šaunu, jei priežiūros tarnybos pasitikėtų įstaigų vadovais ir būtų matomas kiekvienas vaikas, o ne ,,norma“. Tuomet liktų mažiau maisto atliekų ir nereikėtų sriubos pilti į atliekų kibirą, o už sutaupytus pinigus galima būtų nupirkti vaisių, uogų, kuriuos vaikai labai mėgsta“, – sako Elena Markevičienė.

Pavyzdžiui, Danijoje, Prancūzijoje ar Anglijoje vaikučių maitinimu gali rūpintis patys tėveliai, jie įdeda dėžutes sumuštinių, ir vaikai priešpiečius valgo kiekvienas iš savo dėžutės. Valgymas vaikų būryje labai svarbus, nes taip ugdomi bendravimo įgūdžiai, vaikai mokosi savarankiškai elgtis prie stalo. Jei maisto įdedama daugiau, auklėtojos jį supjausto mažais gabalėliais, vaišinasi kiti vaikai.

„Užsieniečiai stebisi, kad mūsų darželyje vaikams tiek daug valgio… Ten trys patiekalai pietums tikrai neruošiami. Mūsų darželiai gamina ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę, dažnai iš kelių patiekalų. Beje, pastebime, kad dabartinėse šeimose atsirado įprotis valgyti šaldytus, greitai paruošiamus produktus.

Vaikai pasakoja, kad jie šeimose dažnai valgo dešreles, picas, koldūnus. Kartais darželyje pagaminame tradicinių patiekalų, kurių mažieji jau nebemėgsta. Pavyzdžiui, retai kuris suvalgys balandėlius. Vaikai nevalgo net gurmaniškų patiekalų, tokių kaip jautiena su džiovintomis slyvomis ar vištiena su abrikosais. Keičiasi mitybos įpročiai“, – teigia „Lazdynėlio“ direktorė.

Svarbiausia – kūrybiška aplinka

Mūsų pedagogai turi galimybę mokytis, keistis idėjomis su kitų šalių ikimokyklinėmis įstaigomis. Geroms idėjoms plisti netrukdo valstybių sienos. Tai, kas įdomu, kas naudinga vaikams, labai greitai atsiranda mūsų darželiuose. Viena tokių idėjų – šviesos stalas. Tai ištisą filosofiją turinti priemonė, kuri traukia vaikus tarsi magnetas, ant apšviesto stiklinio stalo vaikai gali kurti kompozicijas iš gamtinių medžiagų, popieriaus, karoliukų, vilnos. Šviesa leidžia gėrėtis savo kūryba, darbelis atrodo tarsi gyvas. Ši idėja į Lietuvą atkeliavo iš Italijos.

Iš skandinavų šalių mokomės kurti žaislus, kurie nėra brangūs ir sudėtingi, bet žadina vaikų vaizduotę. „Lazdynėlyje“ praktiką atliko trys būsimieji pedagogai iš Danijos. Studentai iš paprasčiausių lentų ir virvių sukonstravo laivą, karstynes, kurios vaikams nenusibosta jau kelerius metus. Sulipę į jį, mažieji plaukia į pažintines keliones po visą pasaulį, kartais mokosi pirkti ir pasižymėti bilietus, kartais vaišinasi laivo restorane. O vakare vaikučiai plaukia pasitikti tėvelių, kurie netrukus turi ateiti.

„Svečiuodamasi Italijoje, pastebėjau įdomią idėją – ant skaidrios, bet tvirtos plėvelės vaikai specialiais dažais piešė piešinėlius. O paskui tas plėveles panaudoja kaip užuolaidas. Tokios užuolaidėlės nesulaiko šviesos, tačiau sukuria uždaras erdves mažose grupelėse. Žaviausia tai, kad širmos nereikia pirkti, ji sukurta vaikučių rankomis. Šią idėją jau pritaikėme ir savo darželyje“, – pasakoja E. Markevičienė.

Tai, kas visada krenta į akis lankantis užsienio darželiuose – vaikams sukurta erdvė pirmiausia turi būti džiugi, saugi ir nevaržytų vaiko sumanymų.

Darželyje – iki vakaro?

Kam teko būti užsienio darželiuose, tikriausiai pastebėjo dar vieną esminį skirtumą. Ten vaikai nepaliekami nuo ryto iki vakaro. Darželių darbo laikas labai lankstus, atitinkantis šeimų gyvenimo ritmą ir poreikius. Tai mūsų, lietuviški, darželiai dirba nuo 7 valandos ryto iki „paskutinio vaiko“, dažnai iki 7 valandos vakaro. Užsienyje populiariausias 4 valandų modelis, kai vaikas ateina į ikimokyklinę įstaigą pabendrauti, pažaisti, pasimokyti, bet daugiausia laiko jis vis dėlto praleidžia namų aplinkoje.

Populiarus ir 6 valandų modelis. Kad vaikas praleistų 12 valandų darželyje – labai retas atvejis.

Užsieniečiai stengiasi kuo daugiau laiko būti kartu su vaiku, jie kartu su mažyliais pramogauja, atlieka įvairius šeimos buities darbus. Taip jie veda vaiką į suaugusiųjų pasaulį.

„Lazdynėlio“ direktorė pasakoja: „Iš vienos mūsų mamytės yra tekę girdėti: „Kaip gerai, kad jūs dirbate iki vakaro, aš po darbo spėju ir į kirpyklą nueiti, ir maistą susipirkti“. Dvi jos dukrytės lanko mūsų darželį. Mama stebisi, kodėl mergaitės kartais būna piktos ir užsispyrusios, tiesiog pavargusios. O juk mergaitės 12 valandų praleidžia darželyje, beveik visada paskutinės išeina namo. Norisi pasakyti : skubėkite pas vaikus, jie visada jūsų laukia“.

Konsultavo darželio „Lazdynėlis“ direktorė Elena Markevičienė,

Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


šeši − 2 =

Kitos temos: