• APIE MUS
  • MŪSŲ KONSULTANTAI
  • REKLAMA
  • PRENUMERTA
  • KONTAKTAI
  • TEMOS
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
    • Redakcijos projektai
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
    • Sveikos akytės
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
    • Privatus lavinimas
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologas atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata ir grožis
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Naujienos
    • Tinklaraštis
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija
    • Emigrantų vaikai
    • Priimti kitokį
    • Aš vaikas ir knyga
    • Kultūros skiepas
    • Neišnykstanti Lietuva
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
    • Redakcijos projektai
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
    • Sveikos akytės
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
    • Privatus lavinimas
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologas atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata ir grožis
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Naujienos
    • Tinklaraštis
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija
    • Emigrantų vaikai
    • Priimti kitokį
    • Aš vaikas ir knyga
    • Kultūros skiepas
    • Neišnykstanti Lietuva
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Senovinės vaikų atostogos: 2 savaitės po Kalėdų, ir viskas

in Vaikams atsiveria senovė
0
stakles

Eglės Gelažiūtės-Petraukienės pieš.

rasa
Etnologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Rasa Paukštytė-Šaknienė

Žinių apie vaikystę senovėje išlikę labai nedaug, o vyresnio amžiaus žmonių, kurie papasakotų, kaip gi buvo „anuomet“, vis mažiau. Užtat kiekviena tema, kurią pasiūlome istorikams ir etnologams, būna iššūkis ir tampa tikru detektyvu!

Apie tai, koks buvo vaikų gyvenimo sezoniškumas, ką jie veikdavo žiemą, o ką – vasarą, sutiko apžvelgti Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Rasa Paukštytė-Šaknienė ir humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas Žilvytis Šaknys.

„Kai ruošiausi pokalbiui, teko gana daug padirbėti ir paieškoti informacijos, nes apie vaikus žinių išlikę labai mažai. Jos padrikos, šykščios. Todėl daugiau kalbėsime apie šeimos papročius, nes juk vaikai buvo neatsiejama šeimos dalis“, – sako Rasa Paukštytė- Šaknienė.

2 SAVAITĖS ATOKVĖPIO PO KALĖDŲ

Mūsų vaikai turi 3 mėnesius atostogų vasarą ir nemažai atostogų po savaitę ar dvi kitais metų laikais. Kada senovės vaikai atostogaudavo?

Galima sakyti, kad kalendorinių metų ciklas baigdavosi per Kalėdas, o prasidėdavo per Tris Karalius, sausio 6 dieną. Tai buvo tarpušvenčio laikotarpis – ypatingas laikas, žymintis ribą tarp senųjų ir naujųjų metų, kai buvo stengiamasi sunkiai nedirbti, kai kuriuos darbus iš viso draudė, o vakarus vadino šventais. Galima sakyti, kad tas laikas (beveik 2 savaitės) buvo vienintelis ilgesnis šeimos poilsis per metus nuo visų darbų. Tačiau žodis „atostogos“ seniau buvo negirdėtas dalykas. Pabandžiau ieškoti etnologų darbuose bei etnografiniuose šaltinius, ką galima rasti apie laisvalaikį, vis dėlto tai buvo išvestinė darbo sąvoka. Visų pirma buvo darbas, o po darbo – laisvalaikis, kurio likdavo nebent… samdiniams. Jei piemenukas ar paauglys, jaunuolis tarnaudavo kitiems, gyvendavo ne savo namuose, tai nudirbęs savo darbus kartais galėdavo turėti laiko sau.

Nagrinėjant XIX a. pab.–XX a. I pusės Lietuvos kaimo valstiečių kultūrą, laisvalaikio sąvoka beveik nebuvo vartojama. Tradicinės šeimos kasdienio gyvenimo studijose laisvalaikis, kaip tyrinėjimų objektas, irgi atskirai nenagrinėtas.Remiantis šeimos tyrinėtojos Angelės Vyšniauskaitės tyrimais, galime teigti, kad tuo metu šeimos gyvenime darbas suvoktas kaip esminė vertybė, sutelkianti visą šeimą. Dėmesys buvo telkiamas į darbą įvairiose amžiaus kategorijose ir ypač vaikų bei jaunimo darbiniams įgūdžiams formuoti.

paciuzos
Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės pieš.

Reta išimtis sovietmečio tyrimuose – etnologo Vitalio Morkūno monografija, skirta 1919–1940 m. samdinių kultūros analizei. Pasak autoriaus, nors beveik visas samdyto asmens laikas buvo skirtas darbui, šiek tiek laiko buvo skirta ir poilsiui. Nurodoma, kad samdinių laisvalaikis jau buvo reglamentuotas švenčių ir poilsio dienų įstatymu.

Remiantis tyrimu, apie 90 proc. suaugusių ir paauglių metinių žemės ūkio darbininkų sekmadieniais ir kitomis švenčių dienomis būdavo laisvi tik atlikę būtiną namų ruošą ir apėję gyvulius. Likusį laiką galėjo praleisti kaip norėdami.

Šventadieniai, pagal tai, kaip juos samdiniai praleisdavo, buvo skirstomi į eilinius sekmadienius-religines šventes (ir atlaidus) bei specifines samdinių šventes – Sekmines, Devintines. Pažymima, kad turtingesni ir įdomesni laisvalaikiai ir šventadieniai būdavo į vienkiemius neišsiskirsčiusiuose kaimuose, čia samdiniai labiau bendraudavo tarpusavyje, daugiau sugalvodavo bendrų pramogų bei pasilinksminimų.

Eiliniais sekmadieniais vyrai eidavo pas kaimynų bernus pasisvečiuoti, lošdavo kortomis, kai kurie skaitydavo knygas, laikraščius, eidavo su draugais į miestelio alinę. Merginos skalbdavo, megzdavo, tvarkydavo savo drabužius, kai kurios skaitydavo, vakarais eidavo į pasilinksminimus.

Darbo dienomis samdiniai laisvalaikio neturėdavo, išskyrus kai kada gaunamas popietinio poilsio valandas. Tą laiką dažniausiai skirdavo miegui, kurio nuolat trūkdavo.

Taigi didžiausias poilsis buvo tuo tarpušvenčiu. Mat tuo metu buvo reglamentuota daug dalykų, kurių negalima daryti: „Negalima dirbti to ir ano, nes tada nesiseks tas ir anas“. Pasak Kalėdų papročius tyrinėjusio Juozo Kudirkos, seniau pirma Kalėdų diena buvo laikoma ramybės, šeimos diena: žmonės eidavo į bažnyčią, grįžę valgydavo šventinius valgius, giedodavo kalėdines giesmes, ilsėdavosi ir laikydavosi ypač griežtos šventimo drausmės – nedirbdavo jokio darbo, taip pat negamindavo valgio. Todėl kalėdinius valgius šeimininkės susiruošdavo pavalgiusios Kūčių vakarienę – eidamos miegoti sukišdavo maistą moliniuose puoduose į duonkepę krosnį.

Jau antrą Kalėdų dieną ūkininkai pradėdavo planuoti, ką darys pavasarį. Buvo sakoma, kad netikęs ūkininkas tarpušvenčiu šonus praguli, o nuovokus – kitus metus planuoja. Galvodavo, ką sės, kur sės vasarojų, kaip darys sėjomainą.

Kadangi daugelio darbų negalima buvo dirbti, vakarai buvo šventi, tai likdavo laiko apmąstymams.

šaknys
Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas Žilvytis Šaknys

O maži vaikučiai, nejau ir jie turėjo visus metus dirbti, laukdami tų 2 stebuklingų savaičių?

Piemenys neturėjo jokio reglamentuoto laisvo laiko. Tėvai su samdytojais sutardavo, kad piemenukas per visą samdymo laikotarpį turės 2–3 dienas, per kurias galės pareiti namo ar galės išeiti į bažnyčią. Kita vertus, piemenaudami vaikai protarpiais galėjo pažaisti, prasimanydavo pramogų.

Jeigu vaikai piemenaudavo, tai jų metai prasidėdavo sulig paukščių ar gyvulių (nelygu, ką ganė) išginimu, o baigdavosi su parginimu į tvartus.

Piemenauti pradėdavo per Jurgines, balandžio 23 d., o baigdavo orams atšalus, apie Vėlines, kai kur tik išritus pirmam sniegui. Tai buvo 7 mėnesiai darbo be pertraukų ir 5 mėnesiai šiokios tokios laisvės, tik jokiu būdu ne veltėdžiavimo! Vaikams namuose darbų rasdavo tiek ir tiek. Tarkime, paaugusias mergaites mama pasisodindavo ir mokydavo verpti, austi.

Ar vaikai per Kalėdas puošdavo eglutę? Ar gaudavo dovanų?

Nuo seno Lietuvoje eglutė buvo svarbus žiemos kalendorinių švenčių simbolis. Tyrinėtojų teigimu, vokiečių rašytiniuose šaltiniuose Kalėdų eglutė pirmą kartą paminėta 1605 metais. Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose eglutė pirmą kartą minima 1853 – ją pamatęs poetas Antanas Baranauskas Vainute, vachmistro namuose.

Pirmos eglutės, kaip šventės su žaidimais ir dovanėlėmis, imtos rengti rusiškose mokyklose. Laukiant Naujųjų metų, 1886 m. eglutės buvo puošiamos Salake, Skaudvilėje ir Ukmergėje. Po metų pradėjo plisti dar plačiau… Tikėtina, kad eglučių, o su jomis – ir dovanų – paprotys į Lietuvą ėjo tiek per Mažąją Lietuvą, tiek iš Rusijos.

Dovanos? Tik XX a. pradžioje ėmė plisti vaikų apdovanojimo tendencija, o po Pirmo pasaulinio karo kai kur Lietuvoje pradėjo keistis ir suaugusieji.

Kai eglutę puošdavo obuoliukais ir saldainiais, tai po šventės vaikai galėdavo tuos papuošimus pasiimti. Pirmosios dovanos buvo… valgomo arba smulkios – pirštinės ar kojinės. Bet jokiu būdu ne toks dovanų keitimasis, koks yra dabar. Kai pagalvoji, vaikai tikrai mažai dovanų gaudavo. Juk nebuvo švenčiami nei gimtadieniai, nei vardadieniai. Tik XIX a. viduryje ir pabaigoje pradėtos švęsti vardo dienos, ir tai tik suaugusiųjų. Kartais vaikai net savo gimimo dienų nežinojo. Viena XIX a. gimusi močiutė pasakojo: „Gimiau praėjus kokiems 7 metams po šitos bažnyčios pastatymo“. Vienas Dievas žino, kada. O per surašymus sakydavo: aš gimiau panašiai kaip ir šita kaimynė. Žmogaus gimimas galėjo būti tik krikštijant, būdavo, raštininkas ne taip užrašė. O būdavo, kai tėvo paklausdavo, kiek dukrai metų, šis atsakydavo: „Pačiame gražume“.

SEKMADIENIS – VIENINTELĖ LAISVA DIENA

stakles
Merginos laisvu metu audė sau kraitį. Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės pieš.

Dabar vaikai turi dvi laisvas dienas per savaitę, kai nereikia eiti į darželį ar mokyklą, o tada?

Buvo tik viena diena, skirta ne darbui, – sekmadienis. Labai griežtai buvo laikomasi, kad sekmadieniais negalima dirbti fizinio darbo, tačiau neakcentuojama, kad tai yra diena, skirta laisvam laikui. Tai diena, skirta maldai, susikaupimui.

Katekizmuose buvo suformuota savita šventadienio samprata, išskiriant, kokios socialinės veiklos rūšys tądien pageidaujamos, draudžiamos ar toleruojamos. Pabrėžiama, kad šventos dienos yra poilsio dienos, būtinos atkurti fizinėms jėgoms, bet akcentuojama, kad didesnę dienos dalį reikia skirti Dievo garbinimui. Darbas trukdo atlikti religines pareigas. Bėgant laikui, šis požiūris liberalėjo.

Etnologė Irena Regina Merkienė, nagrinėjusi laiko ir papročių sąsajas, išskyrė draudžiamus šventadieniais darbus bei atkreipė dėmesį į netinkamo elgesio padarinius. Pasak autorės, švente buvo laikoma diena, kai negalima dirbti tokio fizinio darbo, kurio galima išvengti. Net ir tokie smulkūs moteriški darbeliai, kaip siuvimas, siuvinėjimas, mezgimas, buvo draudžiami.

Ypač šventu buvo laikomas pamaldų metas. Kas nėjo į bažnyčią, meldėsi namuose. Piemenis, kurie tą dieną neganė, draudė vidurdienį eiti uogauti, riešutauti. Nes kaip bausmė už šventdarbystę gyvavo liaudiški tikėjimai, neva gali užsmaugti gyvatė, žaltys ir pan. Nesilaikantiems šios taisyklės ateityje turėjo ištikti didesnė ar mažesnė nelaimė, nuostoliai, gaišatis, negarbė. Ypač darbai buvo apribojami per didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas, Sekmines.

Būdavo visokių gyvenimiškų situacijų. Štai sekmadienį užeina lietus, reikia suvežti vasarojų, kitaip sulis ir pražus. Ką daryti? Dirbti juk negalima. Tada buvo leidžiama suvežti tik vieną vežimą vasarojaus (javų, surištų į gubas), sėklai, nes jei jau Dievas taip lėmė, kad sulis, tai tegul ir sulyja. Atrodytų, labai jau keistas reglamentas, bet tik jis galėjo leisti žmogui nors kiek pailsėti.

vezimas
Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės pieš.

Mūsų vaikai sekmadieniais traukia į kiną ar teatrą, o tuomet kaip prasiblaškydavo?

Sekmadieniais vykdavo svarbiausias savaitės ritualas – šeima eidavo į bažnyčią. Kuris vienas suaugęs likdavo namuose prižiūrėti ūkio ir gyvulių, o kiti puošdavosi geriausiai rūbais ir traukdavo į pamaldas. Vaikai, ypač kurie jau priėję Pirmosios Komunijos, eidavo drauge. Išvyka į bažnyčią užimdavo gerą pusdienį, juk reikėdavo nusiprausti, apsirengti, nueiti ar vežimu pavažiuoti kartais ir keletą kilometrų. Tai to meto žmonėms buvo savotiškas relaksas. Juk kas yra laisvalaikis? Tai kasdienės veiklos pakeitimas. Jei dirbate prie kompiuterio, jums laisvalaikis bus pasikapstyti sode, ir atvirkščiai, jei dirbate laukuose, jums atokvėpis bus pasėdėti prie kompiuterio.

Tie žmonės, kurie nevažiuodavo į bažnyčią, melsdavosi namuose, mišių metu suklaupdavo, kalbėdavo rožančius. Ūkį ir gyvulius apeiti buvo leidžiama, tačiau, kaip minėjau, kai kur nebuvo toleruojamas net mezgimas sekmadieniais.

Senojoje kaimo kultūroje laisvalaikis buvo kaitaliojimasis tarp intensyvaus ir neintensyvaus darbo. Dirbti laukuose – sunkus darbas, o plėšyti plunksnas – lengvas, nors ir nuobodus. Kai nupešdavo žąsis, jų plunksnas kišdavo į maišus, o paskui, kai prisikaupdavo didesnis kiekis, susirinkdavo plėšymui: reikėdavo nuo aštraus koto nubraukti plunksnines dalis, pūkus. Dabar laikytume tokią veiklą darbu, bet tuo laikotarpiu tai buvo laisvalaikis ir pramoga. Mat tokius darbelius susirinkdavo dirbti kartu, padainuodavo, pasakodavo istorijas.

Laikui einant, tie reglamentai liberalėjo. O kai atėjo sovietmetis, viskas labai pasikeitė. Juk 6 dienas reikėjo dirbti kolūkyje, o kada tada sau? Likdavo viena diena, sekmadienis, o maldai jau kartais ir nelikdavo laiko.

Neila Ramoškienė

srtfondas

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Vaikams atsiveria senovė“ ir 2017 metams skyrė 4000 eurų.

Šis straipsnis įkeltas 2017 rugsėjo 22 dieną.

Susiję straipsniai

  • Atostogos iš praeities, kurios kainuoja... 1 eurą per dieną
  • Kaip seniau ant meduolių... meilės laiškus rašydavo
  • Kokiais žaislais vaikai žaidė senovėje? Žaislas numeris vienas – sena gera skudurinukė
  • 004A1378
    Rimgailė Trinkūnaitė – buvo krivio, o dabar yra krivės dukra

 

Tags: EtnokultūraVaikystė senovėje
Next Post
Mielos mamos! Išklausykite manęs – 4 metų vaiko mamos – kaip aš vis labiau jaučiu rudenį ir kartu su kitomis mamomis „rudenėju“. 1. Vakar mano Marcelė lovoje prieš miegą kokius 5 kartus garsiai nusičiaudėjo. Skubiai liepėme mautis pižamą, nes iki tol ji vis dar žaidė įsivaizduojamą vasarą ir miegodavo nuoga. Čiaudulys mano vaikams visada yra slogos uvertiūra. Pirmasis tikro rudens skambutis. 2. Kai nuvežėme dukrą į darželį, prie jo pamatėme širdį draskantį vaizdą: mama jėga rovė iš automobilio kėdutės vaiką (garantuotai – darželio naujoką), kuris bandė prisicementuoti ir nepasidavė. Mama vis dėlto išlupo jį ir nunešė į grupę klykiantį ir išsirietusį. Varge, juk lygiai tą patį patyrėme pernai, kai Marcelė KIEKVINENĄ rytą prabusdavo verkdama, kad reikia eiti į darželį, o kiekvieną vakarą viltingai klausdavo: „Rytoj neisime į darželį?“ Ta liūdesio banga tęsėsi iki Naujųjų metų, patekome į sunkiai besiadaptuojančiųjų kategoriją. Šiemet tos naštos nebereikia nešti, darželis tapo antraisiais namais (nors vis tiek prašo, kad pasiimčiau ją pačią pirmą, būtent tuo metu, kai po vakarienės ji neša puoduką ir lėkštę į virtuvėlę, t.y. 16.10 val.). Tačiau to svetimo vaiko rauda suskambėjo kaip antras rudeninis skambutis. 3. Trečiasis buvo, kai nuėjau pasiimti dukrytės ir sužinojau, kad šiandien buvo pirmoji anglų kalbos pamoka. Mirk juokais, bet keturmečiams darželiuose jau pateikiami būrelių sąrašai. Užrašėme „į anglų“. 20 eurų, tiek to. Sakė, kad mokėsi spalvų pavadinimus: pink, yellow, black... Seniai juos mokėjo, nes gauna pažaisti išmanųjį telefoną, bet kaip svaru, kaip brandu, kai pamokė mokytoja. 4. Ketvirtasis rudens dindilin nuskambėjo pamačius, kad kedai, pirkti šiam sezonui, kiaurai šlapi. Žinoma, iki rytojaus išdžiūtų, bet akivaizdu, rudens su viena pora batų nepratems. Patraukėme į „Akropolį“. Viskas, ruduo. Apie tai prirašėme pilną žurnalą. Rasite kepurių bei šalikų madų, patarimų dažnai peršąlantiems vaikams, psichologės pamąstymų, kodėl vieni vaikai labiau „mėgsta“ sirgti nei kiti ir t.t. Daug dėmesio skyrėme atopinio dermatito temai, nes sakoma, kad spalis – odos košmarų mėnuo. Dažniausiai tokiu metu butų dar nešildo, vaikai namuose aptūloti, oro vonios neįmanomos, maudynės nepageidaujamos, o malonus saulės poveikis virtęs miražu. Sveiko ir spalvingo jums rudens! Redaktorė Neila Prierašas po nuotrauka: Rudenėjantis tandemas: Redaktorė Neila ir darželinukė Marcelė

4 rudens skambučiai

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


6 + penki =


TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Verslo dovanos vasaros renginiams ir festivaliams
Šilumos siurbliai oras-vanduo: modernus ir ekonomiškas šildymo sprendimas
Valymo paslaugų darbuotojai – XXI a. neregimi psichologai?
TV3 „Žinių“ vedėja Justina Bezaraitė: „Gailiuosi tik vieno – kad vaiko nenusprendėme turėti anksčiau“

Kūdikis

 Ką duoti kūdikiui nuo 6 mėnesių? Verdame avižų košę – 10 receptų mažiausiems
Nuo kada vaikui reikia batų? Nuomonės nuolatos svyruoja tarp dviejų stovyklų – už ir prieš
Dantukų dygimas – procesas, trunkantis ilgus mėnesius ir užvaldantis visą šeimą
Perkame nešioklę: nepamirškime kelių pagrindinių visoms nešioklėms svarbių saugumo aspektų

Laisvalaikis

Mama šešiais balsais. Šeima dalinasi ypatinga patirtimi, kaip vaikams skaito garsiai
Kiek kartų per savaitę vaikui skaityti garsiai, kad lavėtų jo smegenys
Šaltibarščius gali pagaminti net darželinukas. Įrodymas + vaikams tinkamas šaltibarščių receptas
Automobilio patikra prieš kelionę: ką būtina patikrinti?

Nėštumas

Dovilė: „Brandi motinystė pati pasirinko mane“
10 metų kelionė iki susitikimo su dukra: joga, osteopatija, ajurveda ir net inkstų atšildymas. Bet buvo verta!
Ką daro vyras gimdykloje: paduoda vandens ir palaiko už rankos? Gerda sako – vyrai gali daug daugiau
Brangus kiekvienas plaukas. Apie plaukų ir galvos odos priežiūrą nėštumo periodu ir po jo

Receptai

Vaikams augant, „auga“ ir blynai. Idėjomis dalinasi „Zuikio receptai“
Juodasis šokoladas – ir sveika, ir skanu. 5 netikėti receptai su juoduoju šokoladu
Lengvi virtuvės burtai: kodėl mamoms tinka receptai iš penkių produktų. Vaišina tinklaraštis „Penki produktai“
Šeši spalvoti receptai su daržovių ir vaisių milteliais – sveikam vaikų stalui

Tėčiams

Daugiavaikiai Mikalauskai, jų sodybos romantika, vaikai „kaimietukai“ ir tiesioginė tikros laimės transliacija
 Medicininiai tyrimai atskleidžia, kad į šeimą atėjus naujai gyvybei depresiją patiria iki 10 proc. vyrų
Tėčio dienos proga siūlome dovanų idėją tėčiams, kuri bus įveikiama bet kokio amžiaus vaikams
8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių

Vaiko psichologija

Jūsų vaikas šaukia: „Nekenčiu tavęs!“ Kaip į tai reaguoti?
 Nenoriu žaisti su vaikais. Ką apie šią būseną sako specialistai
Kaip vaikai mokosi jausti: mažų vaikų didelės emocijos
Paauglys paprašo leidimo nakvoti pas savo vaikiną ar merginą. Kokius niuansus siūlo apsvarstyti specialistai

Ekologija

Tylūs pavojai virtuvėje: ekspertė paaiškino, kaip indai gali iš lėto nuodyti organizmą
Natūralus, ekologiškas, be GMO ir konservantų, biodinaminis… Kaip išnarplioti šią etikečių dilemą
„Natūralus“, „ekologiškas“, „nekenksmingas aplinkai“ – šių žodžių gali nebelikti įvairių produktų etiketėse. Kodėl?
Sauskelnių eksperimentas: trys šeimos per tris mėnesius „sutaupė“ 3 780 sauskelnių. Kaip?

Kelionės

Automobilio patikra prieš kelionę: ką būtina patikrinti?
Su mažu vaiku skrendame į indiškas vestuves: išteka teta Milda!
Kūdikis lėktuve! Daug skraidančių šeimų patarimai tiems, kurie ruošiasi pirmajam skrydžiui su kūdikiu
5 Italijos salos, kurias verta aplankyti. Rekomenduoja knygų apie Italiją autorė

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės
Affidea pasiūlymas
Boozt
Meridiano licėjus
saulės kremas
krizinio nėštumo centras
Kuoro optika
must bee
TuTu
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
 vasaros kolekcija
zyle
Pilvuko pūtimo vaistai
dantukų dygimo skausmas
pampers baby
picerija
pledukai
Lenor
batukai
kabrita
kosmetika moterims
Mamos žurnalo prenumerata
papuošalai
žuvų taukai
auksomeistrai.lt

ŽYMOS

Ankstukas Antibiotikai Atopinis dermatitas Autizmas Depresija Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Globa Imunitetas Imuniteto stiprinimas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Ką veikti su vaiku Kūdikio raida Lieknėjimas Lietuvių autorių knygos vaikams Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nerimas Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pogimdyminė depresija Skaitymas Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vilma Grigienė Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • APIE MUS
  • MŪSŲ KONSULTANTAI
  • REKLAMA
  • PRENUMERTA
  • KONTAKTAI
  • TEMOS

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Temos
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
    • Redakcijos projektai
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
    • Sveikos akytės
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
    • Privatus lavinimas
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologas atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata ir grožis
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Naujienos
    • Tinklaraštis
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija
    • Emigrantų vaikai
    • Priimti kitokį
    • Aš vaikas ir knyga
    • Kultūros skiepas
    • Neišnykstanti Lietuva
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
    • Redakcijos projektai
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
    • Sveikos akytės
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
    • Privatus lavinimas
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologas atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata ir grožis
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Naujienos
    • Tinklaraštis
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
    • Pogimdyminė depresija
    • Emigrantų vaikai
    • Priimti kitokį
    • Aš vaikas ir knyga
    • Kultūros skiepas
    • Neišnykstanti Lietuva
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos