Klausimas pediatrui

vingras
Doc. Algimantas Vingras Tel. 8*686 53332

Užpildykite šią formą, jei turite klausimą vaikų gydytojui. Atsakymą publikuosime mūsų portale maždaug po savaitės. Jeigu norite atsakymą gauti greičiau, įrašykite ir savo elektroninio pašto adresą. Į bendro pobūdžio klausimus Jums atsakys vaikų gydytojas Algimantas Vingras, specialius klausimus perduosime specialistams, atsakymuose bus paminėta, koks specialistas atsako.

Jūsų vardas

Jūsų vaiko amžius

Jūsų klausimas

Norėdami naudoti CAPTCHA, turite įdiegti įskiepį Really Simple CAPTCHA.

Įrašykite kodą

*www.mamoszurnalas.lt nerenka, netvarko, nesaugo ir jokiais tikslais nenaudoja lankytojų asmeninių duomenų

[su_accordion]

[su_spoiler title=“Ar nėštumo komplikacija preeklampsija, nuskausminamieji gimdymo metu, skatintas gimdymas, nuleisti vandenys ir panaudotas vakuumas galėjo turėti įtakos vaiko raidai? Kaip gydytojai turi prižiūrėti tokius vaikus?“ style=“fancy“]

Vaikų raidos sutrikimų yra daug ir labai įvairių. Vieni išryškėja pirmaisiais gyvenimo metais, kiti – vaikui augant, bet kuriuo jo amžiaus tarpsniu. Yra daugybė raidos sutrikimų priežasčių. Dažniausiai raidos sutrikimo atsiradimo priežastis yra ne viena, o kelių jų sąveika. Dėl to ne visuomet asmeninę vaiko raidos sutrikimo priežastį pavyksta išaiškinti. Raidos sutrikimų priežastys yra skirstomos į vidinės ir išorinės kilmės. Vidinės priežastys – tai genetiniai (įgimti) sindromai ir ligos, pvz., Dauno sindromas, autizmas. Išorinės priežastys dažniausiai yra nėščiosios ligos, neišnešiotumas, vaisiaus deguonies stygius, gimdymo traumos, komplikuotas gimdymas (nepalanki gimdymo eiga, gimdymą užbaigiančios įvairios operacijos), nėštumo metu naudotų vaistų ir kitų cheminių medžiagų, pvz., alkoholio, narkotikų poveikis, mechaniniai veiksniai (nėščiosios apatinės pilvo dalies traumos), radiacija, temperatūra, kūdikio centrinės ir periferinės nervų sistemos ligos.

Gimusį mažylį stebi šeimos gydytojas arba vaikų ligų gydytojas. Nuo 2015 m. minėti gydytojai ir slaugytoja kas 3 mėn. pagal specialią metodiką stebi kūdikio raidą ir, radę nukrypimų nuo normos, siunčia vaikų neurologo, ir priklausomai nuo aptiktos individualios situacijos, kitų specialistų konsultacijoms. Šeimos gydytojas arba vaikų ligų gydytojas kūdikį mato trumpai, o mama – 24 val. per parą. Todėl labai svarbu, kad mama kiekvieną mėnesį gydytojui išsamiai ir aiškiai pasakytų, kokie yra mažylio gebėjimai. Kūdikį iki 6 mėn. profilaktiškai šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas apžiūri kartą per mėnesį (geriausiai jo gimimo dieną ± 2 paros), nes yra labai svarbu stebėti mažylio raidą, koreguoti maitinimą ir, priklausomai nuo individualios situacijos, aptarti su tėvais ligų profilaktikos ir priežiūros ypatumus. Vaikų neurologas ar vaikų ligų gydytojas, aptikę raidos sutrikimų, vaiką nukreipia į raidos sutrikimų centrus, kur vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikia įvairių specialistų komanda. Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija – tai asmens sveikatos priežiūros paslauga, užtikrinanti ankstyvą vaikų raidos sutrikimų nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems raidos sutrikimų, jų tėvams (globėjams). Specialistų komandą sudaro: gydytojas, turintis pediatro, vaikų neurologo ar fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo licenciją ir socialinio pediatro sertifikatą, medicinos psichologas, logopedas, kineziterapeutas, specialusis pedagogas, ergoterapeutas, slaugytojas, socialinis darbuotojas. Esant reikalui, gydytojas, vadovaujantis reabilitacijos specialistų komandai, nusiunčia vaiką akių, ausų, nosies gerklės ligų gydytojų konsultacijoms. Gydytojas vadovauja specialistų komandai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mergaitei dygsta antrasis dantukas ir su antruoju lygiai taip pat turime slogyte. Ar dantukų dygimas susijęs su sloga?“ style=“fancy“]

Ne, dantukų dygimas nėra susijęs su sloga. Su jų dygimu vis dar bandoma paaiškinti įvairias kūdikio būsenas. Sveikas mažylis dygstant dantims tampa kiek irzlesnis, blogiau miega ir valgo, nes jam skauda dantenas, retai kada temperatūra pakyla iki 37,1–37,3 °c. Visa tai trunka 1–3 paras. Sveikas kūdikis dygstant dantims nevemia, neviduriuoja, nekarščiuoja. Pirmų dviejų kandžių pasirodymas dar nereiškia, kad reikia tuojau pat atjunkyti nuo krūties. Pirmieji dantys spenelio nežaloja: jais neįmanoma sukąsti, nes dar nėra viršutinių priekinių kandžių. Jeigu dygstant  dantims kūdikis labiau nei anksčiau seilėjasi, valykite seiles švaria servetėle, gerai sugeriančia drėgmę. Geriausia vartoti vienkartines popierines  servetėles  Jeigu smakro oda parausta, ją, sausai nuvaliusi, 4–7 kartus per dieną patepkite odos regeneraciją (atsinaujinimą) skatinančiu kremu.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“10 mėn. vaikas tarė balses, bandė kalbėti savaip. Bet tas truko labai neilgai, dabar 13 mėn. vaikas visą laiką tyli. Nebent kai pyksta pradeda rėkti sava kalba, arba kai džiaugiasi kartais kažka žmanoma išgirsti (su klausa lyg ir viskas tvarko). Su vaiku bendraujama tikrai labai daug, bet rezultato jokio.“ style=“fancy“]

Pirmieji vaiko žodžiai džiugina kaip ir pirmieji žingsniai. Dešimties – dvylikos mėnesių vaikas mažiau čiauška, nes mokosi ištarti ne tik pirmuosius žodžius prasmingus  žodžius, bet ir atsistoti, žengti pirmuosius žingsnius Vienerių metų vaikas, kuris nestokojo šeimos meilės ir dėmesio, dažnai nesirgo, taria 2 – 8 žodžius, pvz., „tėtė“, „ ne „, ‚ate ate“ ir panašius. Vienerių – pusantrų metų vaikas jau gali pasakyti iki 30 žodžių. Dažnai vaikas gali pasakyti tik pirmąjį žodžio skiemenį, o kitus praleisti ir pasakęs „ge“… rodyti į puodelį. Suaugęs turėti suprasti, kad jis nori gerti. Norėdamos paskatinti vaiko raidą, su juo nuolat kalbėkite:

– neskubėdamos aiškiai pasakokite ką darote, įvardinkite ir parodykite daiktus, kuriuos naudojate, pavyzdžiui užsivelkame marškinėlius, aunamės batukus, valgysime iš lėkštutės ir t.t.;

 – daug žaiskite. Žaisdamos skatinkite kartoti balsius, pvz., aaa … migdom lėlytę, au – au – au loja šuo, , ūūū – pučia vėjas ir pan. Kai vaikas be vargo pakartoja – mokykite garsažodžių, pvz., miau – miau – miau kniaukia katytė, be – be  – bliauna avis, mū-mū – mykia karvė, pyp – pyp signalizuoja automobilis ir pan. Garsažodžių kokyti padeda knygelių rodymas, kuriose nupiešti objektai, apie kuriuos su vaiku šnekama;

– iš garsų, kuriuos vaikas ištaria, sukurkite paprastus žodžius, pvz., mama, teta, katė ir pan.;

– už kiekvieną ištartą žodį visuomet vaiką pagirkite;

– žaiskite žaidimus, kurie mankštintų pirštukus, pvz., užsegti, atsisegti drabužėlių sagas, raišioti raištelius, rinkti akmenukus, piešti pagal pavyzdį, pvz., saulę, stačiakampes figūras, namuką ir t.t. Žaisdamos kalbėkite – apibūdinkite kokias sagas jis mato, kokie raištukai, kokios spalvos nupiešta saulė ir t.t. Duokite plastilino, parodykite kaip nulipdyti paplotėlį, dėžutę, rutuliuką ir t.t. Smegenyse šalia smulkiojo judėjimo reguliavimo centro yra kalbos centras. Todėl, jeigu yra lavinami smulkieji judesiai (pirštukų judesiai) aktyvėja ir šalia esantis kalbos centras. Tai padeda lavinti kalbą.

       Mokant vaiką kalbėti, jam informaciją būtina perduoti visais jutimais; klausa, rega, lytėjimu, skoniu. Kiekvieną mokomą žodį dera susieti su judesius (gestu), mimika, tam tikra balso intonacija. Pavyzdžiui žodis ‚ateik“ parodomas rankos mostu į save, ‚sėsk“ – rankų mostas žemyn, „tyliau“ – smilius priglaudžiamas prie lūpų, „didelis“ – rankos iškeliamos į viršų, ‚aš;“ delnas priglaudžiamas prie krūtinės. Mokant kalbos dera naudotis tais daiktais, kuriuos vaikas regi savo aplinkoje. Pvz., duodamos pačiupinėti įvairios medžiagos skiautės (ar drabužėliai) ir pasakomos jų savybės: šiurkštus – švelnus, plonas – storas, didelis – mažas, kokia spalva ir t.t. Duodami pačiupinėti obuoliai – pasakoma, kokie jie yra, tas didelis, tas mažas. Vaikas, matydamas konkrečius daiktus, lengviau suvokia jų savybes (dydį, formą, spalvą, paviršiaus ypatybes), daikto ir jį reiškiančio žodžio ryšį. Vėlai vaikui rodomi tikrovę atspindintys paveikslėliai ir klausiama, ką jis mato, kai nepasako – paaiškinama ką mato.

Iki pusantrų metų mažylis išmoksta gerai kontroliuoti savo kalbos intonaciją, kuri atspindi jo nuotaikas (džiaugsmą, pyktį), reikalavimus. Su vaiku dera kalbėti trumpais sakiniais, garsiau – tyliau, lėčiau – greičiau, pakeltu (tik nepiktu ‼) tonu. Taip padedama suprasti ne tik mamos, bet ir kitų žmonių kalbą.

Mergaitės pradeda kalbėti anksčiau. Jau pusantrų metų daug kalbantis vaikas vartoja daug dviskiemenių žodžių, pvz., tete, mama, sese, ausi (ausis), batiai (batai), nio (noriu), nenio (nenoriu), apapa (pakelk) ir panašių. Iki pusantrų metų atsiranda trumpi 2 žodžių sakiniai, pvz., „nio apapa“, „nio niam niam“ (noriu valgyti) ir panašūs.

Nuo pusantrų metų  vaiko kalbos kokybė sparčiai gerėja. Kalba darosi tikslesnė, aiškesnė, atsiranda trijų žodžių sakiniai. Būna ir taip, kad vaikas pasako vienu kartu pasako ir daugiau vieno su kitu nederančių žodžių.

Antrųjų metų pabaigoje dėmesingai lavinamo vaiko žodyną jau gali sudaryti apie 250 žodžių. Dviejų metų vaikai jau gali gerai skirti net ir vienu garsu besiskiriančius  žodžius. Vaikas, tardamas žodžius, kartais gali praleisti juose po vieną kitą raidę.

Kiekvienas vaikas yra individualybė ir jo kalbos raida yra individuali.

Jei  antrų metų pabaigoje, juolab trečiųjų pradžioje vaikas nekalba arba kalba tik sava, aplinkiniams nesuprantama kalba, norus ir poreikius išreiškia gestais arba mimika, dera sunerimti ir nedelsiant kreiptis į logopedą ir savo vaiko gydytoją. Jie patars: reikia ar ne kreiptis į kitus specialistus.

 Vėlyvojo kalbėjimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai jos slypi nėštumo metu arba sunkaus gimdymo bei ankstyvajame  periode po gimdymo pažeidžiamuose vaiko kalbos centruose. Tai nėra organinis pakitimas ir paveikia ne visą vaiko raidą, o tik kalbos centrus. Dažniausiai pasitaikanti vėlyvojo kalbėjimo priežastis – deguonies trūkumas, kurio medikai gali neužfiksuoti. Iš pažiūros atrodo, kad vaikas gimė sveikas ir jo raida vyks sėkmingai, tačiau ilgainiui pasimato, kad jis turi kalbos ir raidos sutrikimų. Išsamų vaiko raidos vertinimą atlieka Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio Vaiko raidos centrų specialistai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrai 2 metukai, gydomės nuo vidurių užkietėjimo nuo 6 mėnesių, tačiau tai darydavome per meniu (suderintas maistas), o dabar jau mėnuo kai prireikė Duphalak vaisto ir vartojame, gydytojai skyrė, pasakė kaip naudoti (1 ml 1 kg kūno masė) tai geriame 10 ml, bet vaisto vartojimo eigoje iškilo klausim. Ką daryti, jei naktį dukra jaučia skausmą pilvo (tik 1 naktį taip buvo), ar duoti paracitamolio nuo pilvuko skausmo? Gal paracitamolio neduoti, nes vaikas vartoja Duphalac? Jei kartais vartojant Duphalac paskauda pilvuką, ar jau reikia nutraukti vaisto vartojimą, nes jei nutrauksim – vaikas nesituštins, šiuo metu pats vidurių užkietėjimo pikas. Ar paracitamolio vartojimas skausmui malšinti gali kaip nors sutrikdyti vaikučio norą tuštintis, paskatinti vidurių kietėjimą? Dar klausimas, jei vartijant Duphalac kurią nors parą viduriai per skysti, ar irgi nutraukti vaistą, jei nutraukti, kuriam laikui?“ style=“fancy“]

Duphalac sudėtyje esanti vidurius laisvinanti medžiaga suminkština išmatas ir palengvina žarnų turinio slinkimą pritraukiant vandenį į žarnyną. Geriant Duphalac būtina, kad vaikas per dieną išgertų ne mažiau kaip 2 stiklines vandens. Duphalac yra geras vaistas, nes jame esanti vidurius laisvinamoji medžiaga iš žarnyno nepatenka į kraują. Paprastai Duphalac neskiriamas naujagimiams ar mažiems vaikams, nes jis gali sutrikdyti normalius išmatų judėjimo žarnynu refleksus.  Esant ypatingoms aplinkybėms gydytojas gali skirti Duphalac vaikui, naujagimiui ar kūdikiui, tačiau jis atidžiai turi stebėti gydymo eigą. Skirta vaisto dozė išgeriama  per vieną, pvz., pusryčiaujant arba per du kartus, pvz., pusryčiaujant ir valgant pietus. Kūdikiams iki 1 metų pradinė paros dozė iki 5 ml, palaikomoji paros dozė iki 5 ml. 1-6 metų vaikams pradinė paros dozė 5-10 ml, palaikomoji paros dozė 5-10 ml. Kitaip tariant vienam vaikui, kad viduriai taptų skystesni, užtenka išgerti 5 ml, kitam 7 ml, o trečiam ne daugiau 10 ml. Duphalac, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį. Šalutinis poveikis atsiranda ne visiems vartojantiems vaistą. Galimi šie šalutiniai poveikiai:

– vidurių pūtimas, ypač per kelias pirmas gydymo dienas. Tai paprastai praeina per keletą dienų;

– pykinimas

– vėmimas

– jei vartojamos didesnės nei rekomenduojamos dozės, galite pajusti pilvo skausmus bei gali prasidėti viduriavimas.

Jei vaikui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, sugirdoma per didelė Duphalac dozė, gali prasidėti pilvo diegliai ir viduriavimas. Nepasitarus su gydytoju vaistas nevartojamas ilgiau  dviejų savaičių.

Paracetamolis ir joks kitas skausmą mažinantis vaistas pilvuko skausmo malšinimui neduodamas.

Vidurių užkietėjimo priežasčių yra ne viena. Jo šalinimas yra sėkmingas, kai surasta priežastis yra pašalinama. Kadangi kaip rašote, viduriai dukrai pradėjo užkietėti nuo 6 mėn. amžiaus Jums dera savo mažylės gydytojo paprašyti siuntimų vaikų gastroenterologo ir vaikų chirurgo konsultacijoms, nes būtinas mažylės būklės įvertinimas ir ištyrimas. Gydytojams derės išsamiai ir glaustai pasakyti, kaip Jūs suvokiate vidurių užkietėjimą (kokiais laiko tarpais tuštinosi, išmatų išvaizda, vaiko pojūčiai susiję su tuštinimosi problema), kokiose aplinkybėse atsirado vidurių užkietėjimas, (pvz., pakeitus maistą, pradėjus pratinti tuštintis į puoduką), kokios aplinkybės galėjo turėti įtakos vidurių užkietėjimo piko atsiradimui dėl kurių buvo paskirtas Duphalac.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrytei 2 mėn., ji vis labiau pradėjo kaišioti liežuvį smailiu galiuku. Ar verta sunerimti. Ir vis čiaudulys nepraeina, ar čia gali būti liga?“ style=“fancy“]

Sumažėjus raumenų tonusui liežuvis gali tapti glebesnis ir dėl to  laikas nuo laiko liežuvio galiuka pasirodyti tarp lūpų. Prieš maitinimą, t.y. mažylis panorėjęs valgyti gali pradėti kaišioti liežuvį. įsitikinimui ar nėra pakitęs raumenų tonusas (nes tuomet reikalinga jo tonusą koreguoti) su vaiko siuntimu būtina kreiptis į vaikų nervų ligų gydytoją. Gydytojams reikės pasakyti ar liežuvis netrukdo valgyti, ar mažylė valgydama nespringsta.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mergaitei 2 metai. Yra linkusi į vidurių užkietėjimą, vengiam kviečių produktų. Tačiau paskutiniu metu vi s tiek susidaro kamštis, vaikas vengia tuštintis, o tai darydamas dažniausiai kenčia. Tuštinimosi metu (Microlax pagalba po 5 dienų nesituštinimo išsipūtusio pilvuko ir ašarų) lendant turiniui buvo vizualiai matyti ties išange ataugos, primenančios hemarojaus vėlyvąją stadiją. Ar gali būti, kad vaikas turi nebūtinai kietėjimo problemą, o kažką daugiau, dėl ko vaikas vengia tuštintis? Vaiko gydytoja (Vilnius Antakalnio pol.), paprašius skirti apžiūrai vizitą pas šios srities specialistą, pasiūlė kreiptis abiem tėveliam pas psichologą, bet galiausiai skyrė vizitą pas –  chirurgą. Taip pat davė priekaištą, kad nėra normalu 2 metų amžiaus vaikui dar nedaryti gamtinių reikalų į puoduką. Šiuo metu vartojame Duphalac ir laukiam vizito pas gastroenterologą.“ style=“fancy“]

Dažna iš mažų vaikų vidurių užkietėjimo priežasčių yra atsiradę nemalonūs pojūčiai tuštinantis, pvz., skausmas arba nemalonūs pojūčiai pratinant tuštintis į puoduką. Dėl to vaikas vengia tuštintis, t.y. išvengti nemalonių pojūčių. Esant vidurių užkietėjimui tuštinantis gali pasirodyti išangės gleivinė. Mažylės maitinimas turi būti įvairus, t.y. kasdien turi būti duodama daržovių, vaisių, viso grūdo košių, (t.y. vien kviečių vengimas nebūna efektyvus), pieno produktų ir  atsigerti vandens. Kviečių, kukurūzų, ryžių košės keičiamos į grikių, avižų (viso gūdo). Teisingai darote, kad naudojate Duphalac, nes dera daryti viską, kad besituštinanti mažylė išvengtų nemalonių pojūčių, t.y. viduriai nebūtų užkietėję. Būtina nustatyti vidurių užkietėjimo priežastį, t.y. būtinos vaikų chirurgo ir gastroenterologo konsultacijos. Minėtiems gydytojams dera aiškiai ir trumpai pasakyti kada atsirado vidurių užkietėjimas, kokios buvo jo atsiradimo aplinkybės, tiksliai kokius patiekalus gauna dukra, ar ji atsigeria. Minėtų specialistų konsultacijų tenka palaukti – tokia yra realybė.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki mano mergaitei metukai. Turi asimetriškus žandukus vienas kiek didesnis už kita. Ji nuo gimimo daugiau miegojo ant tos puses ir dabar dar miega dažniau i ta puse pasukusi galvyte kur didesnis žandukas. Lankėme mankštas ir masažus. Vieni gydytojai patarė masažuoti ta žanduką kiti atlikti kaklo tempimo pratimus. Ką patartumėte.“ style=“fancy“]

Savo vaiko gydytojo paprašykite siuntimo pas vaikų ortopedą, kuris vaikų konsultacijų poliklinikoje (Vilnius, Santariškių 7), nes skaitant JŪSŲ klausimą galima įtarti kreivakaklystę. Tik specialistas, apžiūrėjęs mažylę gali įvertinti jos būklę ir individualiai spręsti ar reikalinga, o jei reikalinga, tai konkrečiai kokia pagalba?

Kreivakaklystė  yra laikysenos sutrikimas, nustatomas gimimo metu ar iškart po gimimo, pasireiškiantis vienos kūno pusės galvos sukamojo raumens sutrumpėjimu ir dėl to galva būna palenkta į vieną pusę. Įgimta raumeninė kreivakaklystė nustatoma vienam iš 300 naujagimių. Dažniausios įgimtos kreivakaklystės priežastys yra netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje (užspaudžiamas vienas iš galvos sukamųjų raumenų ir dėl to jis negali tinkamas vystytis) ir  sunkus gimdymas (gimdant gali būti pažeistas vienas iš mažylio galvos sukamųjų raumenų).

Būdinga:

galva palenkta į pažeistą pusę, o smakras į priešingą;

ant pažeisto raumens dažnai aptinkamas kietas poodinis gumbelis;

pastebima veido asimetrija – pažeistos pusės skruostukas būna mažesnis, o kitos didesnis;

suplokštėja priešingos pažeidimui pusės pakaušis.

Jeigu kyla įtarimų,kad mažylis netaisyklingai laiko galvą, t.y. ji dažnai būna pakreipta į vieną pusę, dera nedelsiant kreiptis į vaiko gydytoją, iš jo gauti siuntimą vaikų ortopedo konsultacijai.

Literatūroje nurodoma, kad kuo anksčiau pastebimi kreivakaklystės požymiai, tuo anksčiau gali būti pradėtas gydymas ir geresnių rezultatų galima tikėtis. Įgimta raumeninė kreivakaklystė paprastai gydoma konservatyviai ir chirurginiu būdu. Gydymas priklauso nuo kūdikio amžiaus, nuo kreivakaklystės požymių išreikštumo, nuo tėvų galimybių atlikti pratimus, nuo gebėjimo taikyti gydymą padėtimi, nuo to ar nustatyta galvos asimetrija ir nuo to, ar yra neurologinių ir ortopedinių sutrikimų.  Konservatyvus gydymas apima gydymą padėtimi, fiziniais pratimais, botulino toksinu ir specialių įtvarų/šalmų dėvėjimu. Pastarieji turi būti nešiojami visą parą, t.y. jų negalima nuimti nakčiai ir pan. Konservatyvus mažylių gydymas nustačius kreivakaklystę susideda iš gydymo padėtimi, bei švelnių judesio amplitudės didinimo ir stiprinimo pratimų, aktyvuojant galvos ir kaklo raumenis, kai mažylis įgyja galvos kontrolę, laikomas stačiai.Fizinių tempimo pratimų tėvus pamoko kineziterapeutas. Pratimai turi būti atliekami ne rečiau 4 kartus per dieną  po  5–10 minučių, reikia nuolatos skatinti mažylį kreipti galvą į pažeistąją pusę – iš tos pusės maitinti, rodyti žaislus ir t.t. Be to gydymo eigoje tėvai su vaikų ortopedu ir kineziterapeutu turi nuolat bendrauti, tiksliai vykdyti jų patarimus,  nes gydymą būtina nuolat koreguoti. Botulino toksinas gali pagerinti tempimo pratimų efektyvumą kontraktūros formavimosi pusėje bei įgalinti stiprinti ištemptus priešingos kaklo pusės raumenis. Botulino toksino naudojimas yra saugi priemonė, padedanti efektyviai naudoti fizinius pratimus. Chirurginis gydymas taikomas tais atvejais, kai konservatyvūs gydymo būdai yra neefektyvūs ir kai nustatoma žymi kaukolės deformacija ir vyresniam nei vienų metų amžiaus vaikui.

Kreivakaklystė gali atsirasti ir po gimdymo. Taip nutinka, jei jei mama kūdikį žindo tik iš vienos krūties ir vis ta pačia poza, nešioja tik ant tos pačios rankos toje pačioje pozoje, guldo ant tos pačios pusės. Jeigu tėvai ir medikai nepastebi, kad mažylis žvairuoja ir nepradeda laiku jo gydyti, dėl to jis nuolatos galvą laiko pakreipęs į vieną pusę, gali atsirasti kreivakaklystė.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Labadiena, norėčiau pasiteirauti, 4 mėnesių kūdikiui kairėje pusėje po šonkauliu (o galbūt ant) lyg guzas, lyg pats šonkaulis butų išsikišęs. Kas tai gali būti? D vitaminą vartojam, bet delniukai ir padukai buna drėgni. Sumušimų neturėjomą.“ style=“fancy“]

JUMS derėtų perrengiant mažylį švelniai šiltais delnais braukiant nuo pažastų žemyn palyginti abi krūtinės puses, t.y. sužinoti ar abiejų krūtinės ląstos pusių šonkauliai yra vienodi. Kai kiekvieno mėnesio mažylio gimtadienį plius minus 2 – 3 paros apsilankote pas mažylio gydytoją, jam parodykite tą vietą kur JŪSŲ manymu yra guzas ar atsikišęs šonkaulis. Gydytojui pasakykite kada, kaip, kokiose aplinkybėse aptikote guzą. Vitamino D davimas taip, kaip patarė mažylio gydytojas neturi jokios įtakos guzo ar atsikišusio šonkaulio atsiradimui. Delniukų ir padukų drėgnumas dar nėra liga, tačiau apie tai pasakykite mažylio gydytojui.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano dukrytei 2 mėn. Pradėjau maitinti mišinuku Aptamil comfort1, ir išmatos pasidare žalsvos spalvos. Svoris auga. Vitaminas D aliejinis 2 lašiukai. Norėjau paklausti, kiek mėnesių galiu naudoti Aptamil comfort ir nuo kada pradėti papildomą primaitinimą.“ style=“fancy“]

Kai išmatos greičiau slenka virškinamuoju traktu gali atsirasti žalių gleivių – tai yra norma. Joks pieno mišinys išmatų nepadaro žaliomis – nereikia sutirštinti spalvų … Tiek kiek trūksta motinos pieno yra duodama pieno mišinio, kurį konkretus mažylis valgo ir jį valgant gerai auga svoris. Kol nebūsite 10 – 15 min. per dieną  tiesioginėje saulės šviesoje su išrengtu mažyliu  duokite tiek vitamino D aliejinio tirpalo lašų, kiek skyrė mažylio gydytojas. Pieno mišiniu maitinkite jei gerai augs svoris kol sukaks 4 mėn. Pirmi papildomo maitinimo patiekalai turi būti daržovių tyrė su mėsos tyre.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano mergaitei 4 metukai. Ji labai dažnai būna išsižiojusi ir iškiša liežuvį. Kodėl?“ style=“fancy“]

Mergaitę parodykite ausų nosies gerklės gydytojui, nes gali būti išvešėję adenoidai. Prisiminkite prieš kiek laiko pastebėjote, kad mergaitė dažnai būna išsižiojuis, kaip dažnai nuo to laiko, kai pastebėjote kad mergaitė būna išsižiojuis ji sirgo sloga ir laiko užtruko sloga, ar knarkia, kai miega – visa tai turėsite pasakyti ausų nosies gerklės ligų gydytojui.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano dukrytei 9 metai. Vaikas nyksta akyse, savaitėm nieko nevalgo. Buvom pas gydytoją, padarė kraujo tyrimus, kraujas geras. Kur reikia kreiptis ir kaip padėti mergaitei. Nebegaliu žiūrėti kaip vaikas nyksta.“ style=“fancy“]

Jūsų klausime daug neaiškumų: ar krenta mergaitės svoris, o gal dukra sparčiai auga ir dėl to atrodo, kad „nyksta“. Kaip ji jaučiasi? Kaip miega? Ar yra aktyvi? Kokia jos oda?

Reikėtų, kad klausimą papildytumėte.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“12 metų vaikas serga cukriniu diabetu jau 9 mėnesius. Paskutiniu metu gal 3 savaites pastebėjau ant kojų mėlynių ir jos nenyksta ir nekeičia spalvos, didelės tamsios. Ar tai pavojinga? Gyvename Airijoje.“ style=“fancy“]

Sergant cukriniu diabetu gali atsirasti kraujagyslių trapumas-pralaidumas, jei diabeto kontrolė yra bloga. Kai kraujagyslės tampa trapios ir pralaidžios, nuo mažiausių traumų gali atsirasti mėlynės. Vaiko gydytojas (Lietuvoje cukralige susirgusiuosius gydo ne šeimos gydytojas, o gydytojas endokrinologas, kokia tvarka Airijoje – nežinau) turėjo pasakyti, kokios dietos laikytis. Priklausomai nuo dietos ir vaiko judrumo, turėjo būti nurodyta, kiek, kada ir kokio insulino būtina susišvirkšti, kad būtų gera cukraligės kontrolė (gliukozės koncentracija normali arba arti normos). Vaiko gydytojas turėjo jums nurodyti, kokiu paros laiku, priklausomai nuo valgio, pasitikrinti gliukozės koncentraciją kraujyje gliukometru su juostelėmis ir visa tai kasdien užsirašyti į cukraligės dienyną.

Jei paisydami dietos ir deramo insulino susišvirkštimo pastebėjote, kad gliukozės kraujyje yra trečdaliu daugiau, nei jūsų vaikui nustatyta norma, arba per parą labai svyruoja gliukozės koncentracija, būtina pakartotinai kreiptis į gydymą skyrusį gydytoją. Jūsų vaiko gydytojas turėjo pasakyti ir tai, kada atlikti glikuoto (glikolizinto) hemoglobino tyrimą.

Mėlynės gali būti ir kitų ligų požymis, todėl nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją, jam aiškiai pasakykite, kada atsirado mėlynės, ar jų atsiradimą siejate su kokia priežastimi. Paprašykite padaryti išsamų kraujo tyrimą ir nustatyti kraujo krešėjimo tekėjimo laiką. Paprašykite ištirti dėl Verlchofo ligos ir kitų ligų, kurių metu gali atsirasti mėlynės. Paklauskite gydytojo, gal būtinos kitų gydytojų konsultacijos, pvz., gydytojo hematologo. Gydytojui būtinai parodykite vaiko cukraligės dienyną.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mūsų mergytė nusirito nuo lovos. Nukritusi verkė kurį laiką, išliko sąmoninga, nei mėlynių, nei sumušimo žymių nematyti. Jei jokių požymių dėl smegenų sukrėtimo nėra, ar verta jaudintis?“ style=“fancy“]

Įvairaus amžiaus vaikai gali patirti įvairaus sunkumo galvos traumą. Dėl traumos smegenys gali patinti, gali būti pažeisti galvos smegenų audiniai, kaukolės viduje gali susidaryti kraujosruvų. Gali būti smegenys sukrėstos be matomų fizinio sužalojimo požymių, pažeisti tik paviršiniai audiniai (oda, poodis), matytis žaizda ar patinimas. Galvos trauma gali būti pavojinga gyvybei, sutrikdyti jutimus ar judesius, pakenkti kalbai ir atminčiai, tolesniam vaiko vystymuisi, kai kurios sužalojimo pasekmės gali likti visam gyvenimui.

Būdinga:

Lengva trauma – vaiko sąmonė nėra sutrikusi, nerandama fizinių pakenkimų smegenyse.

Vidutinio sunkumo trauma – vaikas sąmoningas, bet mieguistas, randama nedidelių potrauminių pakitimų smegenyse.

Sunki trauma – vaikas yra nesąmoningas, nustatoma pakitimų galvos smegenyse.

Jei po traumos pakito vaiko elgesys, sąmonė, jis pakartotinai vemia, skauda galvą ir skausmas stiprėja, sutriko judesiai, rega, kalba, atsirado traukulių ar matyti akivaizdžių trauminių sužalojimų (žaizdų, kraujosruvų po oda, svetimkūnių), jį skubiai turi apžiūrėti gydytojas.

Kaip padėti:

Jei vaikas, susitrenkęs galvą, nebuvo praradęs sąmonės, yra vėl aktyvus, niekuo nesiskundžia, nematyti jokių judėjimo, veiklos sutrikimų, mažai tikėtina, kad trauma gali būti sunki. Tačiau vis tiek jį reikia stebėti, ar neatsiras kokių nors galvos smegenų pažeidimo požymių – kartotinio vėmimo, ryškaus mieguistumo, judesių, elgesio, regos, kalbos, savijautos pakitimų. Sutrenkimo vietoje rekomenduojama kartotinai uždėti ledo ar kitą šaltą daiktą.

Jei po traumos pakito vaiko elgesys, sąmonė, jis pakartotinai vemia, skauda galvą, skausmas stiprėja, sutriko judesiai, rega, kalba, atsirado traukulių,  matyti akivaizdžių trauminiai sužalojimų, – jį skubiai turi apžiūrėti gydytojas – įvertinti vaiko būklę ir, priklausomai nuo situacijos, skirti atitinkamus tyrimus.

Aptikus pavojingų simptomų, vaikas guldomas į ligoninę, o kai jų nėra, būtina kruopšti tėvų priežiūra.

Kada pakartotinai kreiptis į gydytoją:

Stiprėja galvos skausmas.

Daug kartų vemia.

Pakito vaiko elgesys – tapo vangus, sunkiai pažadinamas ar, atvirkščiai, labai sujaudintas, dirglus, irzlus.

Atsirado arba kartojasi traukuliai.

Pakito rankų ir kojų judesiai.

Pakito vaiko orientacija jam įprastoje aplinkoje ar jo įprastinė kalba.

Kaip išvengti:

Bet kurio amžiaus vaikus, net naujagimius, visuomet būtina saugoti, nepatikėti jų priežiūros nepilnamečiams seserims, broliams, garbaus amžiaus asmenims.

Niekada nepalikite be priežiūros ant sofos, lovos, vystymo stalo, svarstyklių. Jeigu būtina nors trumpam kur nors nubėgti, visuomet vaiką paguldykite į lovą su grotelėmis.

Kai mažylis jau išmoksta vartytis, sauskelnes jam geriau keisti paguldžius jį nebe ant vystymo stalo, o ant plačios lovos ar tiesiog ant grindų, užtiestų minkštu užtiesalu. Visuomet nepamirškite užsidaryti nuo naminių gyvūnų, jei tokių turite, nes jų elgesys su kūdikiu, nors ir dresuotų, yra nenuspėjamas.

Kai kūdikis pradeda sėdėti, vaikiškame vežimėlyje naudokite užsegamus saugos diržus, niekada nepalikite neprisegto vaiko maitinimo kėdutėje, o kai kūdikis pradeda sėdėti ir juolab stovėti, nuleiskite vaikiškos lovytės dugną, kad atsisėdęs vaikas nepersisvertų ir neiškristų.

Keliaujant automobiliu, mažas vaikas turi sėdėti jam skirtoje specialioje gerai pritvirtintoje kėdutėje ir joje prisegtas visais joje įtaisytais diržais.

Kai mažylis pradeda vaikščioti, nieko kito nebelieka, kaip vaikščioti iš paskos ir stengtis jį apsaugoti nuo daiktų užsivertimo, griuvinėjimo, atsimušimo į stačius baldų kampus. Namai turi būti sutvarkyti taip, kad visuose kambariuose daiktai stovėtų tvirtai, kad mažylis negalėtų užsiversti jokių daiktų, patraukti staltiesę su ant stalo pastatytais daiktais ir pan.

Kiemas, kuriame laksto darželinukai, turi būti kiek galima lygesnis – be duobių, kalnelių, iš žemės išsikišusių akmenų ir pan.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar antibiotikai Ospen veikia  Hemophilus bakteriją? Buvo nustatyta, jog nosytėje vaikas ją turi, dažnai serga. Šeimos gydytojas dažniausiai skiria antibiotikus.“ style=“fancy“]

Nosyje  gyvena įvairios bakterijos, tarp jų ir kelių rūšių bakterijos Hemophilus Influenzae. Prieš vieną iš jų, vadinamą Haemophilus Influenzae B, vaikai jau skiepijami pirmaisiais jų gyvenimo metais pagal Lietuvos vaikų skiepų kalendorių. Jeigu vaikas neskiepytas, jis gali dažnai sirgti bakterijos Haemophilus Influenzae B sukeltu nosiaryklės uždegimu. Antibiotikas „Ospen“ yra penicilino grupės antibiotikas, naikinantis Haemophilus Influenzae bakterijas. Tačiau jis bakterijas veikia tol, kol geriamas. Bet kokie antibiotikai nėra duona kasdieninė, jie organizmui stiprybės neprideda. Jie naudotini tik tuomet, kai be jų negalima apseiti.

Nosiaryklės uždegimą ir kitus ūmines ligas dažniausiai sukelia virusai, kurių jokie antibiotikai neveikia. Vieną kartą nosyje aptikus bakterijas Haemophilus Influenzae dar nereiškia, kad visuomet nosiaryklės uždegimą sukels būtent minėtos bakterijos padermės. Kiekvieną kartą susirgus nosiaryklė uždegimu ar kitomis ūminėmis kvėpavimo organų ligomis neatliekami pasėliai iš nosiaryklės ir ligos sukėlėjas neieškomas. Neaišku, ką reiškia parašymas „dažnai serga“. Dabar nustatyta, kad maži vaikai, ypač jei jie lanko darželį, per metus ūminėmis kvėpavimo takų ligomis gali sirgti 7–9 kartus, ir tai nėra suprantama kaip dažnas sirgimas.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano mergytei 2 m. ir 2 mėn. Beveik kiekvieną naktį ji pabunda verkdama ir skundžiasi kojų skausmu, kojytės būna įsitempusios kaip stygos. Ar turėčiau sunerimti?“ style=“fancy“]

Galima įtarti, kad jūsų dukrai yra vaikystės kojų skausmas, kuris literatūroje dar aprašomas kaip „augimo skausmai“. Kūdikiai ir maži vaikai nesugeba nusakyti skausmo intensyvumo ir parodyti, kur skauda. Jie parodo, kad skauda ranką, pilvuką, koją.

Kojų skausmas (tiksliau, jų blauzdų kaulų – blauzdikaulio, šeivikaulio) atsiranda dėl minėtų kaulų greito augimo po didesnio fizinio krūvio dažniau nuo 4 iki 12 m. amžiaus vaikams. Vaikai negali tiksliai nurodyti, kur skauda, ar skauda raumenis ar sąnarius, skundžiasi ir rodo, jog skauda kojas. Manoma, kad skausmai atsiranda dėl neužsidariusių kauluose jų augimo zonų, kai jos yra „nuvarginamos“, pvz., bėgiojimo, šokinėjimo.

Kojas skaudėti, mausti pradeda vakare arba nuo skausmo vaikas atsibunda paryčiais.

Skausmai nevienodo intensyvumo, pasikartojantys.

Vaikas neparodo, kurią kojos vietą skauda labiausiai.

Dažniau skundžiasi judrūs, jautrūs, „nervingi“ vaikai.

Temperatūra normali, sąnariai nepatinę, jų judesiai neapriboti, nėra kojos sužalojimo požymių.

Ką daryti?

Vaiką nuraminti, įteigti, jog skausmas greitai praeis. Užjausti, tačiau nepradėti kartu su vaiku aimanuoti, neparodyti, kad Jus labai išgąsdino jo skundai. Pasitikinčia išraiška ir veiksmais vaikui padėti. Vaikai, pamatę, kad Jūs gerai orientuojatės situacijoje, veikiate ryžtingai, tampa ramesni.

Vaikui paaiškinkite, kad kojas skauda dėl pavargusių raumenų, ir dėl to būtina jas paglostyti, sušildyti.

Pamasažuoti kojas glostomaisiais judesiais nuo apačios į viršų.

Ant kelių uždėti šiltus kompresus. Tinka šildyklė, elektrinė pagalvėlė.

Kai pradeda skaudėti, mausti vakare, – tiks šilta vonia su raminamaisiais, atpalaiduojančiais augalų ekstraktais.

Kai kojų skausmais vaikas pasiskundžia 3–4 paras iš eilės ar aptinkama ir kitų negalavimo požymių, pvz., kilstelėjusi temperatūra, sąnarių patinimai, skausmas sustiprėja koją judinant, kojų sužalojimo požymių (didokų mėlynių), bėrimų, ypač apie čiurnos sąnarius bei ant blauzdų, dera pasikonsultuoti su vaiko gydytoju.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“6 mėn. sūnui nuo gimimo pūliuoja viena akytė. Zonduoti bijau, nes prisiklausiau apie tai negerų dalykų (zonduoti kartais tenka ir kelis kartus ir tai niekas negarantuoja, kad tai padės, o vaikui tai tikra kankynė). Kaip žinoti, ar tikrai užsikimšęs latakas, ar ne?“ style=“fancy“]

Iki gimimo naujagimio ašarų takuose būna plėvelė, kuri dažniausiai plyšta gimimo metu, ir ašarų kanaliukas atsidaro į nosies ertmę, t.y. pradeda funkcionuoti. Aptikta, kad net 20 proc. naujagimių, dėl nežinomų priežasčių plėvelė neplyšta ir ašaros nenuteka į nosį – poros savaičių po gimdymo išryškėja akutės (akučių) ašarojimas, paraudinimas, išskyros iš akies. Ašarojimas gali būti ir vienas iš akies (akių) gleivinės uždegimo požymių. Jis gali atsirasti, kai aplinkoje, kurioje gyvena naujagimis, yra dulkių, atsitiktinai į akutę pakliuvo svetimkūnis ir pan. Akučių uždegimo priežastį patikslinti gali tik vaikų akių ligų gydytojas.

Gydymas turi būti pradėtas vos nustačius ligą, nes uždegimas ašarų nuvedamuosiuose kanaliukuose gali sukelti jų randėjimą ir išplisti į aplinkinius audinius, t.y. gali atsirasti įvairių komplikacijų ir dėl to labai pasunkėja gydymas. Kiekvieną kartą gydytojas sprendžia, koks gydymas geriausias.Dažniausiai švelniai 3–5 dienas masažuojama ašarų maišelio srityje, spaudžiant iš viršaus žemyn, norint suardyti plėvelę ir išstumti iš ašarų kanaliuko tai, kas jame susikaupė. Tuo pačiu metu lašinami uždegimą mažinantys lašai, akutės plaunamos specialiais tirpalais.

Kai visos šios priemonės nepadeda, siūlomas ašarų kanaliuko zondavimas.

Po zondavimo akutes būtina plauti specialių lašų tirpalais. Zondavimo gydymo metodo efektyvumas – 90–95 proc., nors kartais procedūrą reikia kartoti. Zondavimas efektyvesnis tol, kol liga neįsisenėjusi, uždegimo proceso mažiau pažeistas ašarų nuvedamasis kanaliukas. Dėl to vaikų akių ligų gydytojai pataria nedelsti dėl zondavimo. Zondavimas neefektyvus, kai būna įgimtų ašarų maišelio bei ašarų ir nosies kanalo nenormalumų.

Laiško autorė rašo netiesą, kad zondavimas „vaikui tai tikra kankynė“,nes ši procedūra atliekama su vietine nejautra, be to, vaikui į tiesiąją žarną įvedama žvakutė su raminamuoju vaistu. Nezonduojant gydymo efektyvumas siekia 15 proc. Kada zonduoti, sprendžia vaiką gydantis vaikų akių ligų gydytojas.

Kai kuriose užsienio valstybėse ašarų kanaliukai zonduojami tik tuomet, kai kūdikiui sukanka 6 mėn. Atsakyti į klausimą, ar tikai užakęs ašarų kanaliukas, galima tik po kelių pakartotinių vaikų akių ligų gydytojo konsultacijų. Vienas iš požymių, leidžiantis įtarti, kad yra užakę ašarų nuvedamieji kanaliukai – kai į akutes lašinant jų uždegimą mažinančius lašiukus uždegimas sumažėja arba praeina, o ašarojimas išlieka. Dėl to reikalinga pakartotinė vaikų akių ligų gydytojo apžiūra. Vaikų akių ligų gydytojų šalyje trūksta, todėl jų konsultacijos tenka ilgokai palaukti. Iš vaiko gydytojo gavus siuntimą galima elektroniniu būdu registruotis į bet kurią gydymo įstaigą, kurioje dirba vaikų akių ligų gydytojas.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrytei dygsta dantukai, bet ne tokia tvarka, kaip parašyta knygose. Išdygo po vieną apačioje ir viršuje. Ar sunerimti?“ style=“fancy“]

Dantys gali dygti bet kokia tvarka. Knygose aprašoma dažniausia dantų dygimo tvarka. Dantų dygimo tvarka neturi jokios įtakos kitų dantų dygimo tvarkai, jų stiprumui bei pieninių dantų keitimuisi į nuolatinius.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrytei 1 metai, bet niekaip neįpratinu sėstis ant puoduko. Vos pasodinu, pradeda klykti. Jokios gudrybės nepadeda. Vienoje knygoje skaičiau, kad geriausia vaiką pradėti sodinti ant puoduko nuo 1,5 metų. Ar tiesa?“ style=“fancy“]

Neįpratinate todėl, kad vienerių metų vaikas dar nesugeba suvokti, ko iš jo norima. Jei pasodintas padarė į puoduką, tai geras atsitiktinumas, bet ne taisyklė. Prievarta jokio įgūdžio neišugdo, tik sukelia norą priešintis, kuris ir pasireiškia klykimu. Vaikai pratinami „didelį“ ir „mažą“ reikalą daryti į puoduką, kai jiems sukanka 18–20 mėn. Vaikai tuštintis į puoduką įpranta anksčiau ir greičiau nei šlapintis, neretai padaro viską kartu.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Gimus sūneliui, klinikose jam atliko galvos echoskopiją ir rado dvi cistas. Gydymo neskyrė, sakė, kad pačios pranyks. Apylinkės gydytojas siuntimo pakartotiniam tyrimui neduoda. Kas yra tos cistos? Ar jos tikrai pranyks?“ style=“fancy“]

Apylinkės gydytojas turi kartą per mėnesį įvertinti kūdikio būklę, tad Jums dera kūdikį reguliariai parodyti jo gydytoju. Neįtikėtina, kad apylinkės gydytojas, jei buvo rasti pokyčiai tiriant ultragarsu, neduoda siuntimo neurologo konsultacijai ir pakartotinei galvos smegenų echoskopijai.

Gydytojas, kuris, kaip rašote, „rado cistas“ medicininiuose dokumentuose turi būti parašęs, kada darytinas pakartotinis tyrimas. Cistos yra nedidučiai skysčio susikaupimai, kurie gali ir patys išnykti, tačiau būtina kontrolė.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar reikia nerimauti, jei dukrytės pilvukas gana didokas? Kaip suprasti, kad pilvas per didelis? Dukrai 1 metai ir 8 mėnesiai, ūgis 92 cm, svoris 16 kg.“ style=“fancy“]

Kiekvieno apsilankymo pas gydytoją metu turi būti tikrinamasvaikofizinis aktyvumas, augimas, lyginama, ar svorio augimas atitinka ūgio augimą, ar abu dydžiai yra vienas kitam proporcingi. Kai taip yra, vaiko augimas yra vertinamas kaip normalus (harmoningas). Pasitaiko, kad svoris arba ūgis yra didesnis arba mažesnis nei amžiaus norma. Tuomet vaiko gydytojas pasako, ar reikia ką nors daryti, o jei taip, tai ką daryti. Kiekvieno vaiko augimo tempas skirtingas – vieni auga greičiau, kiti lėčiau. Vaikų augimo tempui, jų kūno konstitucijai turi įtakos paveldimumas ir aplinkos veiksniai. Jeigu vaiko ūgis ir svoris atitinka normos ribas vertinant procentilių metodu, nerimauti, kad dukros pilvas yra per didelis, neverta. Tačiau būtina pasitikrinti ir dėl netaisyklingos laikysenos. Įvertinti laikyseną gali tik gydytojas, matantis vaiką. Dėl laikysenos sutrikimų gali būti atsikišęs pilvas. Be to, prisimintina, kad kiekvienam vaiko amžiui yra būdinga „figūra“, kuri vertinama kaip amžiaus norma. Nemačius vaiko neįmanoma pasakyti – pilvas atsikišęs ar ne, reikia ar nereikia nerimauti.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrytė norėdama pasituštinti labai stena. Kakutis kartais būna su gleivėmis. Kodėl reikia tiek pastangų tuštinantis? Viduriai neužkietėję. Dukrai 2 mėn., maitinu savo pienu.“ style=“fancy“]

Normalu, kad žindomo kūdikio išmatose būna nedaug gleivių. Stenėjimas gali būti dėl to, kad kūdikio žarnos yra plonos ir joms išsituštinti yra sunku. Prieš kiekvieną žindymą trumpam mažylę paguldykite ant vystymo stalo. Dukra kels galvą ir kojas. Taip darant stiprės tiesieji pilvo raumenis. Dėl to tuštinimasis taps lengvesnis.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“6 mėn. dukrytei dažnai užgula nosį, nors slogos nėra. Kodėl? Kaip atkimšti?“ style=“fancy“]

Vaikų iki 3 metų kvėpavimo takai yra siauri. Todėl nosyje pridžiūvusios gleivės gali užkimšti nosį. Nosies gleivinės sekretas yra normalus dalykas, nes jis išvalo ant gleivinės susikaupusia organizmui nereikalingas dulkeles, kurios pakliūva kvėpuojant. Kūdikio, vaiko čiaudėjimas yra normalus reiškinys – taip organizmas valo kvėpavimo takus. Nosies gleivinė gali paburkti, patinti, jei ore, kuris įkvėpiamas, yra kvėpavimo takus dirginančių medžiagų – dūmų (kad ir tabako arba dega nesureguliuota dujinė viryklė), lengvai garuojančių medžiagų, stipriai kvepiančios kosmetikos, dažų.

Jeigu pastebite, kad nosyje susikaupė pridžiuvusių gleivių, į kiekvieną šnervę su kelių minučių pertrauka įlašinkite 1-2 lašus virinto kambario temperatūros vandens ir po to siurbtuku suminkštėjusias gleives išsiurbkite.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kartais 6 mėn. dukra pabunda, lyg būtų labai išgąsdinta. Sudreba, pradeda rėkti. Gydytoja sako, kad tai normalu, bet man neramu.“ style=“fancy“]

Kūdikiai, ypač pirmąjį gyvenimo pusmetį, į aplinkos pokyčius –stiprų garsą, išvystymą, staigų padėties pakeitimą, paėmimą ant rankų – reaguoja „visu savimi“, t.y. kūno drebuliu, netvarkingais kojų, rankų judesiais ir verksmu. Jeigu Jums neramu, savo kūdikio gydytojo paprašykite siuntimo pas nervų ligų gydytoją ir su juo pasikonsultuokite.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar gali mėnesio kūdikis jausti, kad jis laikomas ant rankų? Sūnelis ramus ant rankų, o lovytėje verkia. Kodėl?“ style=“fancy“]

Būsimasis vaikelis nuo penktojo savo gyvenimo gimdoje mėnesiojau sąmoningai jaučia motinos judesius, širdies plakimą, girdi jos balsą.

Naujagimis, kūdikis jaučiasi saugesnis, kai nemiegantis yra paimtas ant rankų, nes jis jau yra senai įpratęs jausti suaugusįjį – ypač savo motiną. Jis nori bendrauti, jausti motinos žvilgsnį, jos kūną, ją girdėti. Lovytė juk ne mama… Kiekvienam gyvam reikalingas dėmesys, meilė, ir šiluma.

Dėmesio pritrūkęs mažasis verkia, nes kitaip dar nemoka atkreipti į save dėmesio ir pasakyti, ko nori.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“3 mėn. kūdikis kiša į burną kairę rankytę, žaislus mieliau laiko kairėje, miega galvą atsukęs į kairę pusę. Ar tai rodo, kad jis bus kairiarankis?“ style=“fancy“]

Jeigu kūdikis nuolatos miega ir suka galvą tik į kurią nors vieną pusę –arba tik į kairę ar į dešinę – būtina mažylį parodyti vaikų chirurgui. Galvos sukimas miego metu į kairę nėra galimo būsimo kairiarankiškumo požymis. Mažylis ima žaislus ta ranka, kuria jam tai padaryti yra patogiau arba įprato taip daryti. Ar vaikas bus kairiarankis, iki vienerių metų nesprendžiama. Kairiarankiškumas nėra yda.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“1,5 mėn. kūdikis prieš užmigdamas labai irzlus, ilgai verkia ir staigiai užmiega. Ar tai nėra blogai ir kaip galima jam padėti užmigti?“ style=“fancy“]

Kai mažylis būna pervargęs prieš migdymą (tėvai nesugeba pastebėti to momento, kai mažylis nustoja domėtis aplinka ir dar su juo užsiiminėja, o ne guldo) tuomet paguldytas būna irzlus, verkia, o kai dar labiau pavargsta – staiga užmiega. Sekite momentą, kai mažylis nustoja domėtis aplinka, rankomis liečia akutes, galvutė pradeda linkčioti krūtinės link, nebereaguoja į aplinkos rodymą, kalbinimą, barškučio garsus. Pastebėjus tą momentą reikia guldyti, paguldžius pabūti šalia, paglostyti galvutę, ramiai pakalbinti ir pabūti šalia, kol užsimerks ir užmigs. Jokių vaistų užmigimui ir jokių žolių arbatų duoti negalima. Mažylis prieš užmigdamas gali būti irzlus ir dėl to, kad migdomas tuomet, kai nenori miego, o nori bendrauti su suaugusiuoju, „būti visuomenėje“. Išvada – išmokite atpažinti savo kūdikio siunčiamus signalus.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Nuo kada vaikui pradeda tolygiai augti plaukai? Kada galima pirmą kartą apkirpti? Sūnui 11 mėnesių.“ style=“fancy“]

Nėra jokių terminų, kada vaiką galima apkirpti, nes kiekvienas auga ir vystosi tik jam vieninteliam būdingu tempu. Kiekvienam vaikui augant plaukai tankėja, keičiasi jų spalva. Kirpimas neturi įtakos nei plaukų augimui, nei jų spalvai. Šios savybės yra paveldimos.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar reikia minkštinti vaikų drabužius skalbinių minkštikliu? Vieni sako, kad reikia, kiti – kad minkštikliai yra papildoma chemija, ir jos reikia vengti.“ style=“fancy“]

Kūdikių ir mažų vaikų drabužius geriausia skalbti specialiais skalbimo milteliais, kuriuose mažiau sintetintų cheminių medžiagų ir kurios lengvai ištirpsta vandenyje ir išsiskalbia. Vaikų drabužėliai turėtų būti skalbiami atskirai nuo suaugusiųjų. Svarbiausia, kad vaikų drabužėliai būtų gerai išskalauti, nebūtų likę skalbimo milteliuose buvusių medžiagų. Kūdikių ir mažų vaikų oda kur kas jautresnė nei vyresnių vaikų ir suaugusiųjų, todėl blogai išskalauti drabužėliai gali sukelti odos sudirginimus. Labiausiai reklamuojami skalbimo milteliai ne visada yra geriausi. Minkštikliai nėra būtini, nes jokie skalbimo milteliai, muilo drožlės drabužėlių nekietina.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kas kiek laiko turi tuštintis krūtimi maitinamas kūdikis? Mūsų mergytei trys mėnesiai, o tuštinasi tik kas 3-4 paras. Vakarais labai riečiasi, verkia, leidžia nekokius kvapus, kartais ir valgydama pradeda verkti, nustoja valgyti, riečiasi. Gal sutrikusi virškinimo sistema?“ style=“fancy“]

Krūtimi maitinamas kūdikis gali tuštintis labai įvairiai – nuo 6-8 kartų per parą iki karto per kelias paras. Motinos pienas yra labai gerai įsisavinamas ir dėl to tuštinimasis gali suretėti. Svarbu, kad gerai augtų svoris. Tai rodiklis, kad netrūksta pieno. Dujų gamyba priklauso nuo to, kokius produktus mėgsta žindanti mama. Mamai derėtų pastebėti, po kokio jos maisto dukrai pradeda daugiau gamintis dujų. Taip pat dera mažąją pasverti, įsitikinti – ar užtenka motinos pieno. Rietimasis, verkimas valgant nėra virškinimo sistemos pakenkimo požymiai. Tai gali būti tuomet, kai pienas per daug greitai teka arba per sunkiai ištraukiamas. Dukros gydytojas ją apžiūrėjęs ir išklausinėjęs Jus, kaip žindote, patars, ką daryti.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“5 mėn. kūdikis per parą tuštinasi 5 kartus po truputį. Neviduriuoja, bet daro košytę. Gyvename ne Lietuvoje, todėl žinau, kad daktarai kaip visada pasakys – viskas ok… Bet man labai neramu. Netoleruoja laktozės?“ style=“fancy“]

Pieno mišiniu ir papildomu maistu kūdikio išmatos gali būti ir skystesnės ir užkietėti viduriai. Išmatose gali atsirasti žalsvų gleivių. Yra labai svarbu paruošti pieno mišinį taip, kaip nurodyta gamintojo, pasirinkti pieno mišiniui gaminti tinkamą vandenį ir paisyti asmens higienos taisyklių. Jeigu atsirado tuštinimasis iki 5 kartų per dieną ir nėra kitų negalavimo požymių, pvz., nesutriko mažylio apetitas, neatsirado vėmimas, pilvo putimas, temperatūra, nepakito elgesys, t.y. netapo dirglus, kaprizingas ar priešingai – vangus, apatiškas sunerimti nereikia. Derėtų mažyliui duoti gerųjų bakterijų skirtų specialiai kūdikiams. Jos duotinos 2 – 3 savaites. Įgimtas laktozės, t.y. pieno cukraus netoleravimas yra retas. Sutrikęs – laikinai sumažėjęs laktozės netoleravimas gali atsirasti po gydymo antibiotikais. Kai kūdikiui sukanka 5 mėnesiai jis palaipsniui pradedamas pratinti prie papildomo maisto – daržovių ir mėsos tyrės. Papildomo maisto davimas mažylio išmatas gali suskystinti.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar reikia virinti mineralinį vandenį „Rasa Light“ kūdikio maisto ruošimui?“ style=“fancy“]

Buityje gali būti įvairių situacijų, tad ruošiant maistą kūdikiams saugiau būtų „Rasa Light“ vandenį virinti. Ypatingai priklauso, jei vartotojas atidaro buteliuką ir dėl kažkokių priežasčių neiškarto vandenį naudoja (pvz. buteliuko vandens kiekį sunaudoja dalimis), o vanduo pvz. dieną ar kelias dienas laikomas uždarame, bet jau anksčiau pradarytame buteliuke.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kūdikiui 3 mėnesiai, kai pradeda stipriai verkti, paspringsta, pradeda kosėti, būna net išvemia tam tikrą kiekį pienuko arba skysčių. Kas tai galėtų būti? Ar tai priepuoliai, susiję su fiziologija, ar jie savaime praeis?“ style=“fancy“]

Naujagimio, kūdikio verksmas yra būdas pasakyti suaugusiajam, kad mažajam žmogui kas nors reikia, kad yra kažkaip ne taip, kaip jis norėtų.

Verksmo priežasčių yra daug. Vieni mažyliai verkia stipriau, kiti santūriau. Svarbiausia suaugusiojo pareigia suvokti kokios priežastys dažniausiai išprovokuoja verksmą ir jas pašalinti, t.y. nesudaryti sąlygų pradėti verkti. Kai nemiega mažylio laikymas ant rankų jo neišlepina. Mažylis laikomas ant rankų jaučiasi saugiu, rečiau ir mažiau verkia. Verksmo priepuoliai nėra susiję su fiziologija.

Jei mažylis po maitinimo valandos – pusantros laike stipriai pradeda verkti gali jo burnoje pasirodyti sutraukto pieno. Po žindymo dera sutvarkyti taip namų dienotvarkę, kad mažylis neturėtų priežasties pradėti stipriai verkti. Stiprus verkimas po žindymo yra rizikos faktorius, kad pienas gali patekti į kvėpavimo takus, t.y. pradėti springti. Kūdikiai ir vaikai iki 3 metų pradėję verkti vieni nepaliekami.

Kai nepavyksta nustatyti verkimo priepuolių priežasties dera pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, o jei jam bus neaišku, jis nukreips vaikų neurologo konsultacijai. Vaiko gydytojui turi būti aiškiai pasakoma kada prasideda verkimo priepuoliai, kiek jie trunka, ką mama daro, kad mažylis nustotų verkti ir koks jos taikomų priemonių efektyvumas.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano dukrytei 1 mėnuo. Pradėjo kriuksėti, atrodo, kad užgulta nosytė. Nosytę valau, bet vis tiek kriuksi. Kas tai gali būti? Ką daryti?“ style=“fancy“]

Apie 2–3 gyvenimo mėnesį tėvai gali išgirsti savotišką kūdikio kriuksėjimą – šie garsai sklinda tarp nosies ir gerklės. Jei valgant vaikui šių garsų negirdima – tai normalus reiškinys. Kūdikiui atsirūgstant dalis skrandžio turinio patenka į nosies ertmę, nesukeldama pavojaus kūdikio sveikatai. Teisinga darote, kad vatos suktuku valote nosį.

Rytais pridžiuvusios gleivės būna sutirštėjusios. Jos atmirkomos į kiekvieną šnervę įlašinus 1–2 lašus virinto vandens ir po to valoma. Motinos pienas į nosį nelašinamas.

Kūdikiui augant kriuksėjimas praeina.[/su_spoiler]

[/su_accordion]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


devyni + 3 =

` `