Šeimų, kurios nusprendžia išsaugoti naujagimio kamienines ląsteles, daugėja. Natūralu, nes mokslo pažanga akivaizdi, tuo dar kartą įsitikinome per pandemiją.
Mūsų pašnekovė Iveta Bakanauskė su vyru Kastyčiu augina dukrą Liepą. Prieš daugiau nei 2 metus šeima nutarė išsaugoti dukrytės kamienines ląsteles. Iveta yra informacinės platformos „120 procentų“ autorė, apie tai skaitykite šiame žurnale.
Kaip apsisprendėme. Apie kamienines ląsteles sužinojome, kai atvykome atlikti genetinius NIPT tyrimus, buvo 10 nėštumo savaitė. Jau tada su vyru žavėjomės medicinos pažanga, kuri leidžia taip anksti iš mamos kraujo mėginio neinvaziniu būdu nustatyti vaikučio lytį bei aptikti genetinius sindromus.
Iki tol apie kamieninių ląstelių surinkimą ir saugojimą buvome mažai girdėję, todėl apipylėme ląstelių banko „Placenta“ specialistus įvairiausiais klausimais. Svarstėme, ar verta investuoti, ar tai neapsunkins gimdymo, ar nebus pavojinga naujagimiui, kokios kamieninių ląstelių pritaikymo galimybės šiandien ir ateityje… Po šio pokalbio kurį laiką dar pagyvenome su idėja ir galų gale nusprendėme, kad visas procesas yra greitas ir paprastas, o jo vertė vaikui, broliams ir sesėms, mums ir net mūsų tėvams vieną dieną gali tapti neįkainojama. Juolab kad savas kamienines ląsteles šeima gali pasiekti per keletą parų, ir jas dukros organizmas garantuotai priimtų, o donoro, jei pasisektų rasti, reikėtų laukti kelis mėnesius, ir atmetimo rizika vis tiek išlieka. Be to, dukters ląstelės gali tikti ir kitiems šeimos nariams.
Ką įdomaus sužinojome. Buvo įdomu sužinoti, kad Lietuvoje donorinių kraujo kamieninių ląstelių panaudojimas jau tapo įprasta praktika gydant sudėtingas kraujo ir kitas rimtas ligas, suteikiant vaikams ir suaugusiesiems antrą šansą gyventi. Bet dar mažai pacientų turi išsaugoję virkštelės kamienines ląsteles, todėl dažniausiai tenka ieškoti kaulų čiulpų donorų. Girdėjome apie vykdomus klinikinius tyrimus, kad kamieninėmis ląstelėmis jau gydomos ir neurologinės ligos, atstatomi sąnariai ir audiniai po traumų. Buvo keista, kad dar taip mažai apie tai kalbama šeimose. O dar nuostabiau, kad laboratorijose iš įvairių kamieninių ląstelių jau yra užaugintos kraujagyslės, kepenys ir kiti organai, audiniai. Ar ne nuostabu pagalvojus, kad ilgose eilėse donoro laukiantys pacientai vieną dieną galėtų gauti iš jų pačių ląstelių išaugintą naują organą? Ir kas, jei vieną dieną kamieninių ląstelių prireiks mūsų pačių vaikams? Todėl nusprendėme, kad verta padaryti tai, kas dabar yra mūsų rankose, nei po to gailėtis, jei užkluptų sunki liga.
Ką sakė skeptikai. Atkalbinėjančių nuo šio žingsnio nebuvo, tačiau klausimų iš aplinkinių tikrai netrūko. Kai kam vien pats pavadinimas skambėjo kaip nepažįstama ir sudėtinga medicininė procedūra, nors taip tikrai nėra. Mums, kaip ir daugeliui tėvų, kilo klausimas – kiek laiko paliekama pulsuoti virkštelė, nes buvo baisu, ar procedūra nesukels pasekmių vaikui. Tačiau mus patikino, kad virkštelė dažniausiai kerpama pagal tarptautines akušerių-ginekologų rekomendacijas (palaukus apie 30–60 sekundžių), o norintiems virkštelę palikti pulsuoti ilgiau, kamienines ląsteles galima surinkti ir iš gimusios placentos bei iš pačios virkštelės audinio! Šiuo metu pripažįstama, kad virkštelės audinyje esančios ląstelės yra tiek pat vertingos ar net vertingesnės už kraujo ląsteles, kalbant apie kamieninių ląstelių dauginimo ir naudojimo galimybes.
Kaip visas vyko techniškai. Pakako vieno susitikimo su ląstelių banko specialistais nėštumo metu, kai viską aptarėme. Paskui tereikėjo pasiimti į gimdymą mėginių surinkimo rinkinį. Su šiuo rinkiniu ir buvo didžiausias kuriozas. Pirmą kartą prasidėjus gimdymo veiklai išvykome ligoninę, ir tik ten atvykę supratome, kad sugebėjome užmiršti rinkinį namuose. Laimei, tada gimdymo veikla dar buvo tik prasidėjusi, mus išleido namo ilsėtis, o atvykę antrą kartą gimdymui, jau viską turėjome. Tačiau juokavome, kad gerai, jog turėjome vieną bandomąjį važiavimą į ligoninę.
Paties gimdymo metu ir po jo aš net nepajutau ir nepastebėjau, kaip įvyko visas kraujo ir virkštelės paėmimo procesas, jį atliko gimdymą priėmusi ligoninės akušerė, o mes tuo metu jau glaudėme Liepą prie krūtinės.
Vyras po procedūros pranešė ląstelių bankui apie surinktas ir supakuotas medžiagas, perdavė rinkinį netrukus atvykusiam kurjeriui, o šis viską skubiai nugabeno į Europos didžiausią kamieninių ląstelių banką „FamiCord“, kur Liepos kamieninės ląstelės bus saugomos 20 ar daugiau metų, jei mes ar suaugusi dukra taip pageidausime. Kai gavome laboratorijos patvirtinimą, kad ląsteles pavyko išskirti ir išsaugoti, apmokėjome vienkartinę sumą už kamieninių ląstelių surinkimą, apdorojimą ir 20 metų saugojimą ir gavome ląstelių saugojimo sertifikatą.
daugiau informacijos apie kamienines ląsteles:
Fotografė: Pienės Pūkas
